Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Kiaule
38 kar­tai – tiek iš­au­go af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro (AKM) at­ve­jų Lie­tu­vo­je, per­nykš­čius re­zul­ta­tus ly­gi­nant su 2014-ųjų, kai ša­ly­je už­fik­suo­tas pir­ma­sis li­gos pro­trū­kis. Skai­čiai iš­ties grės­min­gi, tad kol nė­ra vak­ci­nos nuo vi­ru­so, Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) pa­rei­gū­nai įspė­ja: bū­ti­na griež­tai lai­ky­tis bio­lo­gi­nės sau­gos tai­syk­lių. Tik taip bus ap­sau­go­ti kiau­lių ūkiai, li­ga neuž­si­krės šer­nai, o AKM pli­ti­mą pa­vyks pri­slo­pin­ti ir net­gi su­stab­dy­ti.

Per­nai ver­sli­nin­kai kiau­les bu­vo pri­vers­ti nai­kin­ti tūks­tan­čiais

2019-ųjų pir­ma­sis ket­vir­tis nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai: AKM šie­met dar ne­iš­pli­to nau­juo­se ra­jo­nuo­se. Taip pat li­gos at­ve­jų kol kas ne­už­fik­suo­ta nė vie­na­me kiau­lių ūky­je, ta­čiau VMVT pa­rei­gū­nams ne­ri­mą ke­lia pli­ti­mo ten­den­ci­jos. Ma­ras lau­ki­nė­je gam­to­je šie­met nu­sta­ty­tas vi­siš­kai ša­lia kiau­lių au­gi­ni­mo vie­tų. To­dėl tik lai­ko klau­si­mas, ka­da AKM pa­sieks ūkius, o di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lia ar­tė­jan­tis šil­ta­sis se­zo­nas.

„Ne­si­no­ri prog­no­zuo­ti, ta­čiau, ste­bė­da­mi li­gos pli­ti­mo ten­den­ci­ją, ma­to­me – ži­di­niai na­mi­nių kiau­lių lai­ky­mo vie­to­se yra tie­sio­giai su­si­ję su šer­nų su­sir­gi­mu. AKM pro­trū­kiai ūkiuo­se daž­niau­si šil­tuo­ju me­tų lai­ku, o tai yra sie­ja­ma su ak­ty­ves­ne žmo­gaus veik­la – uo­ga­vi­mu, gry­ba­vi­mu, dar­bais lau­kuo­se ir miš­kuo­se. Kiau­lių au­gin­to­jai kar­tais per ap­lai­du­mą ne­si­lai­ko bio­lo­gi­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ir li­gą ne­ži­no­da­mi at­si­ne­ša į ūkius“, – pa­ste­bi VMVT Sku­bios veik­los sky­riaus pa­ta­rė­jas Pau­lius Bu­šaus­kas.

Šie­met 166 nu­gai­šę ir su­me­džio­ti šer­nai bu­vo už­si­krė­tę AKM, o per­nai li­gos pro­trū­kis bu­vo di­džiau­sias nuo pir­mo­jo už­fik­suo­to at­ve­jo 2014 me­tais. Tuo­met AKM nu­sta­ty­tas 76 šer­nams, 2018-ai­siais – 2 tūkst. 922: li­gos at­ve­jų skai­čius iš­au­go net 38 kar­tus.

Li­ga 2018 me­tais už­fik­suo­ta 42 ne­ko­mer­ci­niuo­se ūkiuo­se, ten te­ko su­nai­kin­ti 130 kiau­lių. Nors AKM per­nai nu­sta­ty­tas tik 9 ko­mer­ci­niuo­se ūkiuo­se, ta­čiau juo­se gy­vu­lių nuos­to­liai – mil­ži­niš­ki. Ver­sli­nin­kai tu­rė­jo su­nai­kin­ti dau­giau nei 22 tūkst. kiau­lių.

Ma­ro su­stab­dy­mas pra­si­­de­da nuo ran­kų plo­vi­mo

Kai li­ga taip grės­min­gai plin­ta tarp šer­nų, pri­me­na­ma bio­lo­gi­nių sau­gu­mo tai­syk­lių lai­ky­mo­si svar­ba. Tin­ka­mas jų lai­ky­ma­sis ūkius ap­sau­go ne tik nuo AKM, bet ir nuo ki­tų li­gų pa­te­ki­mo bei pli­ti­mo vi­du­je.

Anot Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) Ve­te­ri­na­ri­jos fa­kul­te­to Ve­te­ri­na­ri­nės pa­to­bio­lo­gi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­riaus dr. Al­vy­do Ma­la­kaus­ko, ko­mer­ci­niams ūkiams šios tai­syk­lės pri­pras­tos, rei­kia jų tik dar griež­čiau lai­ky­tis. Ta­čiau ne­ko­mer­ci­niams kiau­lių au­gin­to­jams bio­sau­gos rei­ka­la­vi­mai bu­vo nau­jie­na ir jiems yra sun­kiau­sia pa­keis­ti sa­vo įpro­čius bei kas­die­nės veik­los prak­ti­kas.

„Daž­nai kiau­lių lai­ky­mo vie­tos nė­ra tin­ka­mai izo­liuo­tos nuo žmo­nių ir gy­vū­nų, kiau­lės ne­ap­sau­go­tos nuo tie­sio­gi­nio ar ne­tie­sio­gi­nio kon­tak­to su šer­nais, jų pro­duk­tais. Žmo­nės lan­ko­si miš­kuo­se bei lau­kuo­se, ten at­lie­ka­ma įvai­ri veik­la, o po to, ne­kei­čiant dra­bu­žių, ava­ly­nės, nau­do­jant tuos pa­čius apy­vo­kos daik­tus, ne­plau­nant bei ne­de­zin­fe­kuo­jant ran­kų, ei­na­ma prie sa­vo kiau­lių, gy­vu­liai še­ria­mi žo­le. Taip ke­lia­ma di­džiau­sia AKM ri­zi­ka“, – per­spė­ja prof. dr. A.Ma­la­kaus­kas.

Kiau­lių ūkiams – vals­ty­bi­nė pa­tik­ra

Pa­šne­ko­vai vie­nin­gai su­ta­ria – kiau­lių ūkius pri­va­lo­ma ste­bė­ti tar­si po di­di­na­muo­ju stik­lu. „Ver­sli­nin­kai kiau­lių au­gin­to­jai in­ves­tuo­ja daug pi­ni­gų, no­rė­da­mi ati­tik­ti bio­sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Ta­čiau ne­ko­mer­ci­niai au­gin­to­jai ma­no, kad tai­syk­lės rei­ka­lin­gos tik tik­rin­to­jams. Nors šie ūkiai yra pa­ge­ri­nę bio­sau­gos rei­ka­la­vi­mus per pas­ta­ruo­sius me­tus, ta­čiau vis dar pa­si­tai­ko ne­at­sa­kin­gų ūki­nin­kų“, – pa­ste­bi P.Bu­šaus­kas.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra apie 13 tūkst. ne­ko­mer­ci­nių kiau­lių lai­ky­mo vie­tų, to­dėl VMVT pa­rei­gū­nų lau­kia tik­ras iš­šū­kis, ka­dan­gi ūkiai bus tik­ri­na­mi ki­taip. „Šie­met į kiau­lių ūkius vyks vals­ty­bi­niai ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­riai – at­si­sa­ky­ta pri­va­čių ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jų pa­tik­rų. Vals­ty­bės tar­nau­to­jai tu­ri tei­sę ne­dels­da­mi tai­ky­ti po­vei­kio prie­mo­nes. Pri­va­tūs gy­dy­to­jai jos ne­tu­rė­jo ir pa­ste­bė­jo­me, kad bu­vo at­lai­džiau žiū­ri­ma į ūkius, ne­ati­tin­kan­čius bio­lo­gi­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų“, – tei­gia VMVT pa­rei­gū­nas.

P.Bu­šaus­ko tei­gi­mu, AKM pre­ven­ci­ja vyk­do­ma ne tik ūkiuo­se. In­ten­sy­viai ben­drau­ja­ma ir su me­džio­to­jais. Nuo­lat dir­ba­ma su juos vie­ni­jan­čio­mis aso­cia­ci­jo­mis, pri­sta­to­mos ko­vos su AKM prie­mo­nės. Me­džio­to­jai yra kon­tro­liuo­ja­mi VMVT te­ri­to­ri­nių pa­da­li­nių ins­pek­to­rių, at­lie­ka­mi ir ne­pla­ni­niai pa­tik­ri­ni­mai sa­vait­ga­liais.

„Žiū­ri­me, kaip trans­por­tuo­ja­mi su­me­džio­ti šer­nai, kaip efek­ty­viai yra nau­do­ja­mos dez­in­fek­ci­nės prie­mo­nės, at­ren­ka­mi mė­gi­niai. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad me­džiok­lės kul­tū­ra ir me­džio­to­jų po­žiū­ris į bio­lo­gi­nį sau­gu­mą yra ga­na pro­fe­sio­na­lus, to­dėl šią prak­ti­ką per­tei­kia­me ir ki­toms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms – Grai­ki­jai, Slo­vė­ni­jai“, – op­ti­miz­mo ne­sle­pia pa­šne­ko­vas.

Ne­be­au­gi­nan­tiems kiau­lių – vals­ty­bės kom­pen­sa­ci­jos

Ko­vą su AKM ga­li­ma pa­leng­vin­ti at­si­sa­kius kiau­lių au­gi­ni­mo. Vals­ty­bė tei­kia pa­gal­bą už kiek­vie­ną pa­skers­tą ar nu­gai­šu­sią kiau­lę – ski­ria 100 eu­rų iš­mo­ką. Taip pat at­ly­gi­na­ma iki 90 proc. ki­tų ūki­nių gy­vū­nų, iš­sky­rus kiau­les, įsi­gi­ji­mo iš­lai­dų.

Nu­spren­dę ūkius iš­lai­ky­ti, au­gin­to­jai ga­li ti­kė­tis pi­ni­gų už įsi­gy­tas ir tin­ka­mai įgy­ven­din­tas bio­lo­gi­nio sau­gu­mo prie­mo­nes grą­ži­ni­mo. Iš­lai­dos at­ly­gi­na­mos iki 90 proc., bet ne dau­giau kaip 900 eu­rų vie­nam pa­reiš­kė­jui.

Pa­sak P.Bu­šaus­ko, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja at­li­ko tvar­kos pa­kei­ti­mus ir į 100 eu­rų iš­mo­ką už pa­skers­tą kiau­lę ga­li pre­ten­duo­ti au­gin­to­jai vi­so­je Lie­tu­vo­je, o ne vien tik esan­tys už­krės­to­je te­ri­to­ri­jo­je.

„Daž­niau­siai ūki­nin­kai pa­si­sker­džia ke­le­tą kiau­lių ir pa­si­trau­kia iš šios veik­los. Pa­ste­bi­me, kad pra­ėjus šiek tiek lai­ko po gy­vu­lių ne­lai­ky­mo, žmo­nės pa­tys ne­ro­do su­in­te­re­suo­tu­mo vėl prie to grįž­ti. Jie tei­gia, kad at­si­ran­da dau­giau lai­ko, o ir pel­nas ar nau­da, kai rei­kia dirb­ti, pirk­ti pa­ša­rus, yra la­bai ne­di­de­li“, – kal­ba VMVT pa­rei­gū­nas.

Ieš­ko­da­mi iš­ei­ties, VMVT pa­rei­gū­nai taip pat siū­lo lai­ky­tis se­zo­niš­ku­mo, at­si­sa­kant gy­vu­lius au­gin­ti šil­tuo­ju lai­ku. Anot P.Bu­šaus­ko, kiau­lių lai­ky­mui sky­rus 8–9 mėn., kai li­gos pa­te­ki­mas į ūkius – mi­ni­ma­lus, AKM ga­li­ma su­stab­dy­ti.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Užs. Nr. 0115

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.