Žuvin­to eže­re – ke­lių šimt­me­čių se­nu­mo aga­ro rie­šu­tai (3)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
agaras
Plū­du­riuo­jan­tysis agaras, kartais vadinamas van­dens rie­šu­tu (nuotr.), Eu­ro­po­je be­veik vi­sur re­tas. Šis au­ga­las bu­vo įra­šy­tas į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, ta­čiau iš­brauk­tas, nes ne­lo­giš­ka sau­go­ti jau iš­ny­ku­sią rū­šį, apie ku­rią ne­tu­ri­ma jo­kių duo­me­nų vė­liau­siai nuo XIX am­žiaus pra­džios. Ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu jie ap­tik­ti Žu­vin­to eže­re. Ge­o­lo­gi­jos ir ge­og­ra­fi­jos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad jie yra ke­lių šmtme­čių se­nu­mo.

Į dug­ną nu­sė­do 1160–1300 mū­sų eros me­tais

„Mes jau se­niai ži­no­jo­me aga­ro rie­šu­tus esant Žu­vin­to eže­ro dug­ne. Bū­da­vo, irie­si per vi­sai nu­se­ku­sį Žu­vin­tą, val­ties dug­nas ko­ne sie­kia dum­blą, ta­da smar­kiau grybš­te­li ir­klu ir iš­plau­kia koks rie­šu­to ke­va­las. Aga­ras yra to­kia mis­ti­nė rū­šis, to­dėl vi­sa­da bu­vo gal­vo­sū­kis: jei jau jis iš­ny­kęs, iš kur gi tie ke­va­lai? Ir pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis šiuos gra­žius rie­šu­tų ke­va­lus, ku­riuos nu­fo­tog­ra­fa­vo­me, graibš­te­liu iš­trau­kė­me iš Žu­vin­to eže­ro dug­no. Spren­džiant pa­gal pa­ieš­kos sėk­min­gu­mą, jų ne tiek jau ma­žai sek­laus eže­ro dug­ne“, – pa­sa­ko­jo Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to eko­lo­gas Arū­nas Pra­nai­tis.

Jam pa­vy­ko įkal­bė­ti Ge­o­lo­gi­jos ir ge­og­ra­fi­jos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tus at­lik­ti nu­vež­tų aga­rų rie­šu­tų ke­va­lų ana­li­zę ir nu­sta­ty­ta, kad jie yra ke­lių šimt­me­čių se­nu­mo. A.Pra­nai­čio tei­gi­mu, an­glies izo­to­pų ana­li­zė pa­ro­dė, jog ras­ti aga­ro rie­šu­tai į Žu­vin­to eže­ro dug­ną nu­sė­do 1160–1300 mū­sų eros me­tais: „Be­de­guo­nė dum­blo ap­lin­ka eže­ro dug­ne lei­do iš­lik­ti maž­daug mū­sų vals­ty­bės se­nu­mo rie­šu­tams. O at­ro­do kaip vi­sai švie­ži.“

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to eko­lo­go pa­ste­bė­ji­mu, ši van­dens au­ga­lų rū­šis Lie­tu­vo­je jau ka­dai­se iš­ny­ku­si, gre­ti­mo­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je yra pa­vie­nių ra­da­vie­čių, tik ka­žin ar Lat­vi­jo­je rū­šis ne­in­tro­du­kuo­ta – per­kel­ta iš ki­tur. Eu­ro­po­je šis plū­du­riuo­jan­tis van­dens au­ga­las be­veik vi­sur re­tas. Kai ku­rio­se Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se jis au­ga gau­siai.

Ar ver­ta at­kur­ti aga­ro rie­šu­tus eže­re?

Plū­du­riuo­jan­tis aga­ras bu­vo įra­šy­tas į anks­tes­nius Lie­tu­vos rau­do­no­sios kny­gos są­ra­šus kaip sau­go­ti­na ir re­ta au­ga­lų rū­šis. Ta­čiau vė­liau iš­brauk­ta, nes ta­po ne­lo­giš­ka sau­go­ti jau iš­ny­ku­sią rū­šį, apie ku­rią jo­kių duo­me­nų ne­tu­rė­ta vė­liau­siai nuo XIX am­žiaus pra­džios.

Ar ver­ta at­kur­ti aga­rą Lietuvos eže­ruose? „Se­niai iš­ny­ku­sioms rū­šims at­kur­ti rei­kia la­bai sva­rių ar­gu­men­tų, o aga­ro at­ve­ju to­kių trūks­ta. Ne­ži­nau, ko­kią ver­tę su­kur­tų aga­ro at­kū­ri­mas na­tū­ra­lioms eko­sis­te­moms. Grei­čiau­siai – jo­kios. Jei dar įver­tin­si­me, jog Pie­tų Eu­ro­po­je jie kai kur tam­pa ko­ne in­va­zi­niais, tai aš so­li­da­ri­zuo­juo­si su bo­ta­ni­kų nuo­mo­ne ge­riau ne­ri­zi­kuo­ti. Ga­li at­si­tik­ti taip, kad ga­li už­ka­riau­ti eko­sis­te­mas kaip da­bar Sos­nov­skio barš­čiai ar Ka­na­di­nės rykš­te­nės. Ta­čiau pri­va­čiuo­se van­de­ny­se, pa­vyz­džiui, ak­va­riu­muo­se, aga­rų įvei­si­mo gal ir ne­su­stab­dy­si. Yra ir ma­žiau ap­ta­ri­nė­ja­mas aga­ro po­žy­mis. Tai rie­šu­tu­kai, ku­rie yra val­go­mi, sa­ko­ma, kad kep­ti, vir­ti, ža­li, ir yra mais­tin­gi, gu­lė­da­mi kūd­ros dug­ne ga­li bū­ti ma­žiau ma­lo­nūs. Ant to­kio ke­lių cen­ti­met­rų spyg­lio, ku­ris dug­ne ga­li gu­lė­ti de­šimt­me­čius, ge­riau ne­už­min­ti ba­sa ko­ja“, – apie aga­ro rie­šu­to at­kū­ri­mą ir kai ku­rias jo sa­vy­bes min­ti­mis da­li­jo­si A.Pra­nai­tis.

Jis tvir­ti­no ži­nan­tis, kad šių au­ga­lų tu­rė­jo kai ku­rie Lie­tu­vos dva­ri­nin­kai, dva­ruo­se bu­vo ir ki­to­kių eg­zo­tų, kaip an­tai po­vų, da­nie­lių, bet tai ne­lai­ko­ma na­tū­ra­lia mū­sų ša­lies fau­na.

A.Pra­nai­tis pri­si­pa­ži­no ne­ži­nan­tis pa­ti­ki­mų bo­ta­ni­kų ap­ra­šy­mų, ar pas­ta­rai­siais ­šimt­me­čiais aga­ras bu­vo mū­sų gam­to­je: „Jei Pie­tų Lie­tu­vo­je esan­čia­me Žu­vin­to eže­re ne­ran­da­ma jau­nes­nių nei 750 me­tų se­nu­mo, kaž­ką reiš­kia. Po to bu­vo ma­ža­sis le­dyn­me­tis su vi­so tūks­tant­me­čio tem­pe­ra­tū­rų mi­ni­mu­mais, ką ži­nai, kaip se­kė­si aga­rui.“

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.