Žuvin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas UNES­CO tin­kle – de­šimt me­tų. Kas pa­si­kei­tė ir ko pa­si­gen­da­ma? (0)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Žuvintas
Kiekvieną rudenį į Žuvinto biosferos rezervate organizuojamas paukščių palydas atvyksta kelios dešimtys gamtos mylėtojų.
Prieš de­šimt me­tų Vo­kie­ti­jo­je, Dres­de­no mies­te, vy­ku­si 23-io­ji Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jos (UNES­CO) pro­gra­mos „Žmo­gus ir bios­fe­ra“ tarp­tau­ti­nės ko­or­di­nuo­jan­čios ta­ry­bos se­si­ja bu­vo reikš­min­ga Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tui. Šios se­si­jos me­tu re­zer­va­tas įtrauk­tas į pa­sau­li­nį UNES­CO mi­nė­tos pro­gra­mos bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klą. Tai pir­mo­ji Lie­tu­vos vie­to­vė to­kia­me tin­kle. Tad Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas jau de­šimt me­tų yra pa­sau­li­niu mas­tu sau­go­ma te­ri­to­ri­ja. Ta pro­ga re­zer­va­to di­rek­ci­jos ini­cia­ty­va pa­kvies­ti gam­to­sau­gi­nin­kai pri­si­min­ti, kaip Žu­vin­tas pa­te­ko į UNES­CO tin­klą, kas per de­šimt­me­tį pa­da­ry­ta ir ko vis dar pa­si­gen­da­ma.

„Kai Žu­vin­tas ta­po bios­fe­ros re­zer­va­tu, jau bu­vo aiš­ku, jog pa­teks į UNES­CO pro­gra­mą“

1937-ai­siais gam­ti­nin­ko, pro­fe­so­riaus Ta­do Iva­naus­ko ini­cia­ty­va Žu­vin­to eže­rui ir apy­lin­kėms vie­no ki­lo­met­ro spin­du­liu nuo eže­ro bu­vo su­teik­tas gam­ti­nio re­zer­va­to sta­tu­sas.

1993-iai­siais Žu­vin­to eže­ro pel­kė ta­po sau­go­ma Ram­sa­ro kon­ven­ci­jos – Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­jos dėl pel­kių, tu­rin­čių tarp­tau­ti­nę reikš­mę, ypač van­dens ir pel­kių paukš­čių ap­sau­gai. Ši kon­ven­ci­ja pa­si­ra­šy­ta Ira­no mies­te Ram­sa­re ir ga­lio­ja nuo 1975-ųjų.

2002-ai­siais Lie­tu­vos Vyriau­sybė Žu­vin­tui su­tei­kė bios­fe­ros re­zer­va­to sta­tu­są, sie­kiant iš­sau­go­ti šią te­ri­to­ri­ją kaip uni­ka­lią na­cio­na­li­niu ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Tad re­zer­va­to plo­tas pa­di­dė­jo iki dau­giau nei 18 tūkst. hek­ta­rų. Jis iš­si­dės­tęs dvie­jų Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se – Aly­taus ra­jo­no (apie 7 tūkst. hek­ta­rų), Laz­di­jų ra­jo­no (per 1 tūkst. hek­ta­rų) ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je (per 10 tūkst. hek­ta­rų).

2004-ai­siais vi­sas bios­fe­ros re­zer­va­tas ta­po Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­tin­giau­sių gam­ti­nių te­ri­to­ri­jų tin­klo Na­tu­ra 2000 da­li­mi.

Ir pa­ga­liau at­ėjo 2011-ie­ji, kai Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas įtrauk­tas į pa­sau­li­nį UNES­CO pro­gra­mos „Žmo­gus ir bios­fe­ra“ bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klą. Tai pir­mo­ji ir vie­nin­te­lė Lie­tu­vos vie­to­vė šia­me tin­kle. Minėto­je pro­gra­mo­je da­bar yra 727 re­zer­va­tai, pri­klau­san­tys 131 pa­sau­lio vals­ty­bei ir jie už­ima 5 proc. že­mės pa­vir­šiaus.

Mi­nint re­zer­va­to bu­vi­mą mi­nė­ta­me tin­kle de­šimt­me­tį, vie­šo­sios įstai­gos Gam­tos pa­vel­do fon­do di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Raš­čius pri­si­mi­nė Dres­de­ne vy­ku­sią 23-iąją UNES­CO pro­gra­mos „Žmo­gus ir bios­fe­ra“ tarp­tau­ti­nės ko­or­di­nuo­jan­čios ta­ry­bos se­si­ją, ku­rio­je re­zer­va­tas bu­vo įra­šy­tas į šios pro­gra­mos bios­fe­ros re­zer­va­tų tin­klą: „Man jo­je te­ko da­ly­vau­ti, vis­kas klos­tė­si pa­kan­ka­mai sklan­džiai. Tuo me­tu re­zer­va­te bu­vo vyk­do­mi eu­ro­pi­nių fon­dų fi­nan­suo­ja­mi pro­jek­tai dėl bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės iš­sau­go­ji­mo, Žu­vin­to, Amal­vo pel­kių su­tvar­ky­mo, Do­vi­nės upės ba­sei­no per­tvar­ky­mo. Kai Žu­vin­tas ta­po bios­fe­ros re­zer­va­tu, jau bu­vo aiš­ku, jog pa­teks į UNES­CO pro­gra­mą.“

Žu­vin­to pel­ki­nis kom­plek­sas – di­džiau­sias Lie­tu­vo­je

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos ge­ne­ra­li­nės sek­re­to­rės, pro­fe­so­rės Ma­ri­jos Drė­mai­tės pa­ste­bė­ji­mu, nors da­bar­ti­nė su­kak­tis re­zer­va­tui pa­sau­li­nia­me tin­kle ne­di­de­lė, ta­čiau pras­min­ga, be­je, šį­met su­kan­ka 30 me­tų Lie­tu­vos na­rys­tei UNES­CO: „Pro­gra­mai „Žmo­gus ir bios­fe­ra“ šį­met 50 me­tų, jo­je nuo­lat die­gia­mos nau­jo­vės, įgy­ven­di­na­mi tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai, pa­vyz­džiui, 25-iuo­se pa­sau­lio bios­fe­ros re­zer­va­tuo­se per at­ei­nan­čius pen­ke­rius me­tus bus ap­mo­ky­ta 50 mo­te­rų bi­ti­nin­kių, ku­rios įkurs sa­vo nuo­sa­vus bi­ty­nus. Da­bar­ti­nė ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja iš­kė­lė bū­ti­ny­bę žmo­gui su­gy­ven­ti su gam­ta, kei­čia­si sam­pra­tos, kaip pri­žiū­rė­ti gam­ti­nes te­ri­to­ri­jas.“

M.Drė­mai­tės tei­gi­mu, prieš dve­jus me­tus Ve­ne­ci­jos me­no bie­na­lė­je Lie­tu­va pri­sis­ta­tė su pel­kė­mis ir tai ro­do jų svar­bą.

Žu­vin­to eže­ro pel­kės, jas su­pan­čios že­ma­pel­kės, šla­pios pie­vos šiuo me­tu už­ima be­veik 6 tūkst. 850 hek­ta­rų, tai va­di­na­ma­sis Žu­vin­to pel­ki­nis kom­plek­sas, jis yra di­džiau­sias Lie­tu­vo­je, – ma­žai ūki­nės veik­los pa­lies­ta šla­py­nė.

Kuo svar­bios gam­tai pel­kės, kon­kre­tų pa­vyz­dį pa­tei­kė gam­tos fo­to­gra­fas, ap­lin­kos mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Ma­rius Če­pu­lis: „Niu­jor­ke nu­sau­si­nus pel­kes, nu­ken­tė­jo ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bė. O kai pel­kės at­ku­ria­mos, van­dens ko­ky­bė ge­res­nė.“

Vi­suo­me­ni­nės gam­to­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vos gam­tos fon­do eks­per­to Le­o­no Ja­ra­šiaus tvir­ti­ni­mu, jau ima­ma kal­bė­ti apie pel­ki­nin­kys­tę – tva­raus ūki­nin­ka­vi­mo pel­kė­se ga­li­my­bes. Tad, jo pa­ste­bė­ji­mu, ir Žu­vin­tas tu­ri to­kiam ūki­nin­ka­vi­mui tin­ka­mų te­ri­to­ri­jų dau­giau kaip 200 hek­ta­rų, pa­vyz­džiui, že­ma­pel­kė­se. Eks­per­tas siū­lė apie tai gal­vo­ti, nes ne­pri­žiū­ri­mos, ne­šie­nau­ja­mos pel­kės pra­ran­da ver­tę.

Sie­kiant, kad Žu­vin­te bū­tų iš­sau­go­tas pa­kan­ka­mas van­dens ly­gis, vals­ty­bės biu­dže­ti­nės įstai­gos Gam­tos ty­ri­mų cen­tro moks­lų dak­ta­ras Ju­lius Ta­mins­kas tei­gė pa­si­gen­dan­tis van­dens ma­ta­vi­mo sto­ties: „Kli­ma­to kai­ta, di­dė­jan­ti oro tem­pe­ra­tū­ra ir kar­tu di­dė­jan­tis ga­ra­vi­mas iš van­dens – tai nė­ra ge­ra per­spek­ty­va Žu­vin­tui.“

2020 ir 2021 me­tai da­liai Žu­vin­te pe­rin­čių paukš­čių – sėk­min­giau­si per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­jos eko­lo­gas Arū­nas Pra­nai­tis šio re­zer­va­to de­šimt­me­čiui pa­sau­li­nia­me UNES­CO tin­kle pa­mi­nė­ti skir­ta­me ren­gi­ny­je pri­sta­tė, kas per šį lai­ko­tar­pį pa­si­kei­tė re­zer­va­te ne tik tvar­kant pel­kes, bet ir ki­to­se re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­se.

„Pel­kėms šie­nau­ti, joms pri­žiū­rė­ti iš eu­ro­pi­nių fon­dų pa­ra­mos įsi­gy­ta rei­kia­ma tech­ni­ka, gal­vi­jų ban­da, ku­rią pri­žiū­ri vie­ti­niai ūki­nin­kai. Taip su­da­ry­tos tin­ka­mos są­ly­gos gy­vū­nų rū­šių įvai­ro­vei. Žu­vin­to, Žal­ty­čio eže­rai yra su vie­no­mis gau­siau­sių ša­ly­je pe­rin­čių di­džių­jų baub­lių, nen­dri­nių lin­gių, plo­vi­nių viš­te­lių po­pu­lia­ci­jo­mis, di­de­le ki­tų pe­rin­čių paukš­čių rū­šių įvai­ro­ve, pir­miau­sia – žą­si­nių ir til­vi­ki­nių paukš­čių. Prieš 20–30 me­tų se­niau­sia Lie­tu­vo­je ži­no­ma mel­di­nės nen­dri­nu­kės po­pu­lia­ci­ja bu­vo be­veik iš­ny­ku­si, ėmus tvar­ky­ti pel­kes ir pie­vas, jau ste­bi­mas šių paukš­čių gau­sė­ji­mas. Mel­di­nei nen­dri­nu­kei iš­sau­go­ti vyk­dė­me pro­jek­tą su ne­vy­riau­sy­bi­nės ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos Bal­ti­jos ap­lin­kos fo­ru­mo, Bal­ta­ru­si­jos ir Ne­mu­no Del­tos re­gio­ni­nio par­ko gam­to­sau­gi­nin­kais“, – pa­sa­ko­jo A.Pra­nai­tis.

Eko­lo­go tei­gi­mu, pra­ėję ir šie me­tai da­liai Žu­vin­to eže­re pe­rin­čių paukš­čių bu­vo sėk­min­giau­si per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį, – čia jų per­ėjo daug, ypač upi­nių žuv­ė­drų, atsigauna ausuo­tųjų kragų, ančių populiacijos.

Per­nai re­zer­va­te pil­kų­jų žą­sų san­kau­pos pra­dė­tos ste­bė­ti GPS – glo­ba­lia pa­dė­ties nu­sta­ty­mo sis­te­ma, siųs­tu­vai pa­dė­jo nu­sta­ty­ti šių paukš­čių mai­ti­ni­mo­si vie­tas, kas la­bai svar­bu dėl to­kių vie­tų iš­sau­go­ji­mo.

Di­džio­ji mus­mi­rė Lie­tu­vo­je ras­ta pir­mą­kart

„Bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė re­zer­va­te kei­čia­si nuo­lat. Pa­vyz­džiui, Buk­tos miš­kas gar­sė­ja ver­tin­gais skrob­ly­nais, re­to­mis au­ga­lų rū­ši­mis, kaip an­tai ge­be­ne li­pi­ke, gel­ton­žie­džiu pe­lė­žir­niu, eu­ro­pi­niu miež­vie­niu. Per­nai čia ap­tik­tas el­bi­nis skiau­ta­lū­pis. Jis ne­įra­šy­tas į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, bet uni­ka­li, la­bai re­ta rū­šis. Vyk­dant re­zer­va­to gry­bų rū­šių in­ven­to­ri­za­ci­ją 2019–2020 me­tais ras­tos 288 gry­bų rū­šys. Di­džio­ji mus­mi­rė – pir­mą­kart Lie­tu­vo­je, o to­kių nau­jai ras­tų rū­šių – ke­lio­li­ka. Kai ku­rios gy­vū­nų gru­pės, pa­vyz­džiui, vabzd-žiai, voragyviai, Žu­vin­te ma­žai ty­ri­nė­tos“, – gam­ti­nę įvai­ro­vę pri­sta­tė re­zer­va­to di­rek­ci­jos eko­lo­gas A.Pra­nai­tis.

At­nau­jin­tas lan­ky­to­jų cen­tras, pa­žin­ti­niai ta­kai Buk­tos miš­ke, į Žu­vin­to eže­rą, Amal­vo pel­kę, paukš­čių ste­bė­ji­mo bokš­te­liai – ob­jek­tai re­zer­va­to lan­ky­to­jams, ku­rių per me­tus vien lan­ky­to­jų cen­tre su­lau­kia­ma apie 3 tūkst.

Kaip bu­vo pa­žy­mė­ta Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­jos ren­gi­ny­je, skir­ta­me pa­mi­nė­ti jo bu­vi­mo pa­sau­li­nia­me UNES­CO tin­kle de­šimt­me­tį, re­zer­va­tas šia­me tin­kle įra­šy­tas kaip 60 tūkst. hek­ta­rų te­ri­to­ri­ja. Va­di­na­si, jis dar tu­ri ga­li­my­bę at­ei­ty­je plės­tis. Ar tai bus da­ro­ma, pri­klau­sys nuo čia ap­tin­ka­mų gam­ti­nių ver­ty­bių ir ap­si­spren­di­mo jas iš­sau­go­ti.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.