Žie­di­nė eko­no­mi­ka su ža­liuo­ju kur­su: sie­kis 2030 me­tais Lie­tu­vo­je tu­rė­ti pir­mą be­at­lie­kį mies­tą

Sie­kis – vi­sų aly­tiš­kių būs­tai pri­jung­ti prie cen­tra­li­zuo­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tin­klų

Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Žie­di­nė eko­no­mi­ka re­gio­ne“ ne kar­tą bu­vo api­brėž­ta, ko­kia tai eko­no­mi­ka.

Tai at­si­nau­ji­nan­ti eko­no­mi­nė sis­te­ma, ku­rio­je iš­tek­lių ir at­lie­kų są­nau­dos, ener­gi­jos pra­ra­di­mai yra su­ma­ži­na­mi juos tei­sin­gai val­dant bei su­jun­giant į už­da­rą ener­gi­jos ir me­džia­gų gran­di­nę.

Rū­mų pre­zi­den­to S.Le­o­na­vi­čiaus pa­ste­bė­ji­mu, tai ne „imk – ga­mink – iš­mesk“, o sie­kis kiek įma­no­ma su­ma­žin­ti at­lie­kų kie­kį ir iš­tek­lių nau­do­ji­mą. Juk pir­mo me­di­ci­ni­nio žur­na­lo pa­sau­ly­je „The Lan­cet“ skel­bia­mais duo­me­ni­mis, per­nai pa­sau­ly­je bu­vo maž­daug 7,8 mlrd. žmo­nių, 2023-iai­siais gy­vens 8 mlrd., 2037-ai­siais – 9 mlrd., o 2057-ai­siais – 10 mlrd. Va­di­na­si, S.Le­o­na­vi­čiaus tei­gi­mu, au­ga vi­sų iš­tek­lių nau­do­ji­mas ir vi­siems ak­tu­a­lu iš­sau­go­ti gam­tą bei eko­no­mi­kos au­gi­mą.

„Jau da­bar su­si­du­ria­me su iš­au­gu­sio­mis ža­lia­vų kai­no­mis. Kai ku­rių už­sa­ky­mų įmo­nės ne­ga­li įvyk­dy­ti dėl ža­lia­vų sty­giaus. Pre­kes bran­gi­na ir de­ga­lų kai­nos. Že­mės ūky­je ir trans­por­to sri­ty­se su ža­li­ą­ja eko­no­mi­ka at­si­lie­ka­ma nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos“, – apie iš­šū­kius da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je kal­bė­jo Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Kot­ry­na Ta­mo­še­vi­čie­nė.

Kaip kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, pir­miau­sia po­ky­čiai tu­ri įvyk­ti vi­sų mū­sų gal­vo­se, o tik po to eko­no­mi­ko­je: „Mies­tas šį pa­va­sa­rį pa­si­tvir­ti­no la­bai am­bi­cin­gą stra­te­gi­nį pla­ną iki 2030 me­tų. Šian­dien 98 pro­cen­tai gy­ven­to­jų sa­vo būs­tus yra pri­si­jun­gę prie cen­tra­li­zuo­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tin­klų, mums to ne­už­ten­ka, mums rei­kia 100 pro­cen­tų. Ne­tru­kus į mies­to gat­ves iš­va­žiuos pir­mie­ji elek­tri­niai au­to­bu­sai, mū­sų tiks­las – per aš­tuo­ne­rius me­tus vi­sas vie­ša­sis trans­por­tas tu­ri bū­ti toks. Iki 2030 me­tų elek­tri­nių au­to­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­te­lių mies­te tu­ri bū­ti de­šimt kar­tų dau­giau.“

N.Ce­siu­lis pa­žy­mė­jo, gal tai ir kos­mi­niai skai­čiai, bet tai pla­nuo­ja­ma.

Ap­lin­kos mi­nist­ras kal­bą pra­dė­jo nuo ku­rio­ziš­ko da­ly­ko

Apie tai, kaip at­ro­dys ap­lin­kai drau­giš­ka sa­vi­val­da, kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo ap­lin­kos mi­nist­ras Si­mo­nas Gent­vi­las. Ir kal­bą pra­dė­jo nuo ku­rio­ziš­ko da­ly­ko – Sei­me jo ini­ci­juo­to Lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, įsta­ty­mas bu­vo pri­im­tas 1995 me­tais ir ja­me drau­džia­mos kai ku­rios veik­los, pa­vyz­džiui, at­lie­kų per­dir­bi­mas: „Tai jau bū­ti­ny­bė per­dirb­ti at­lie­kas ir sa­vi­val­dy­bėms su­teik­ta tei­sė jas tvar­ky­ti, kad kuo ma­žiau pa­tek­tų į są­var­ty­nus.“

Mi­nist­ras pa­brė­žė, kad iki 2027-ųjų vi­sas Lie­tu­vos did­mies­čių vie­ša­sis trans­por­tas tu­ri tap­ti elek­tri­nis, 2024-ai­siais – vi­si vi­suo­me­ni­niai pa­sta­tai ša­ly­je sta­to­mi bent iš 50 proc. or­ga­ni­nių me­džia­gų ir me­die­nos, 2030-ai­siais – į są­var­ty­nus ša­li­na­ma ne dau­giau kaip 5 proc. at­lie­kų. Ap­skri­tai, S.Gent­vi­lo tvir­ti­ni­mu, są­var­ty­nai Lie­tu­vo­je tu­ri tap­ti is­to­ri­ja.

Iki 2027 me­tų Lie­tu­va iš eu­ro­pi­nių fon­dų nu­ma­čiu­si be­veik 80 mln. eu­rų at­lie­kų per­dir­bi­mui, iš to skai­čiaus – per 30 mln. eu­rų rū­šiuo­ja­mų at­lie­kų su­rin­ki­mui.

Re­to­ri­nis klau­si­mas: ar gy­ven­to­jai pa­si­ren­gę su­si­mo­kė­ti už ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką?

Aly­taus ra­jo­no me­ro Al­gir­do Vrub­liaus­ko tvir­ti­ni­mu, ver­slą dėl at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­li­ma ska­tin­ti per mo­kes­čius, o ra­jo­no gy­ven­to­jai jau da­bar ska­ti­na­mi keis­ti se­nus ku­ro ka­ti­lus, įsi­reng­ti nuo­te­kų ša­li­ni­mo sis­te­mas.

„At­lie­kų tvar­ky­me da­ly­vau­ja vi­si žmo­nės. Kaip šią sis­te­mą plės­ti ne­pra­ran­dant gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo, yra la­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas“, – ak­cen­ta­vo Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro di­rek­to­rius Al­gir­das Rei­pas.

Kad ne vi­sa­da vi­suo­me­nė no­ri mo­kė­ti už šva­rią ap­lin­ką, o at­lie­kų tvar­ky­mas sie­ja­mas su nau­da ap­lin­kai ir eko­no­mi­kai dėl su­kur­tų nau­jų dar­bo vie­tų, pa­brė­žė Vil­niu­je re­gist­ruo­tos vie­šo­sios įstai­gos „Grun­to va­ly­mo tech­no­lo­gi­jos“ Pro­jek­tų ir ga­my­bos or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Kon­stan­ti­nas Il­ja­se­vi­čius. O žie­di­nė eko­no­mi­ka, jo pa­ste­bė­ji­mu, pir­miau­sia sie­ja­ma su at­lie­kų ir tar­šos ma­ži­ni­mu bei pro­duk­tų ir me­džia­gų nau­din­go tar­na­vi­mo lai­ko pra­tę­si­mu pa­kar­to­ti­niu nau­do­ji­mu, at­nau­ji­ni­mu, o ta­pus at­lie­ko­mis – per­dir­bi­mu.

Tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­jant bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą, bū­tų ga­li­ma pa­ga­min­ti bio­du­jas, o bio­me­ta­ną pa­nau­do­ti elek­tros ir ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bai. Aly­taus sa­vi­val­dy­bės val­do­moms įmo­nėms įgy­ven­di­nus žie­di­nės eko­no­mi­kos prin­ci­pus, gy­ven­to­jai ga­li ti­kė­tis ma­žes­nių iš­lai­dų, pa­vyz­džiui, nuo­te­koms tvar­ky­ti.

Ar gy­ven­to­jai pa­si­ren­gę su­si­mo­kė­ti už ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką – sie­kį su­ma­žin­ti ža­lin­gą po­vei­kį ap­lin­kai, re­to­ri­nį klau­si­mą kon­fe­ren­ci­jo­je kė­lė Lie­tu­vos ino­va­ci­jų cen­tro Ino­va­ci­jų ana­li­zės ir po­li­ti­kos de­par­ta­men­to va­do­vė Gied­rė Ra­ma­naus­kie­nė.

Įsi­pa­rei­go­ji­mas: iki 2030 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­so­din­ti bent 3 mlrd. me­džių

„Ga­my­bos pro­ce­sai tu­ri bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi taip, kad bū­tų ga­li­ma įterp­ti ant­ri­nes ža­lia­vas. 2023 me­tais va­di­na­mie­ji ža­lie­ji pir­ki­mai tu­ri tap­ti do­mi­nuo­jan­čiais, tam jau nu­ma­ty­ta 5,6 mlrd. eu­rų. Ke­lių tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­muo­se vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se taip pat tu­rės bū­ti įter­pia­mos ant­ri­nės ža­lia­vos“, – kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo ap­lin­kos mi­nist­ras S.Gent­vi­las.

Jis įvar­di­jo sie­kį – 2030 me­tais Lie­tu­vo­je tu­rė­ti pir­mą be­at­lie­kį mies­tą su neut­ra­liu po­vei­kiu kli­ma­tui.

Ta­čiau, kaip pa­ste­bė­jo K.Il­ja­se­vi­čius, pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vė­luo­ja reng­ti tei­sės ak­tus, ku­rie pa­leng­vin­tų iš­ju­din­ti žie­di­nės eko­no­mi­kos prin­ci­pų įgy­ven­di­ni­mą, – pa­vyz­džiui, Ko­mi­si­ja tik da­bar vyk­do kon­sul­ta­ci­jas dėl eu­ro­pi­nių at­lie­kų ne­be­lai­ky­mo at­lie­ko­mis ir pri­pa­ži­ni­mo ša­lu­ti­niais pro­duk­tais kri­te­ri­jų pa­ren­gi­mo. Tai ap­ima plas­ti­ką, teks­ti­lės, po­pie­riaus at­lie­kas, gu­mą iš ne­tin­ka­mų nau­do­ti pa­dan­gų ir ki­tas.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je Po­li­ti­kos ana­li­zės ir ap­žval­gos gru­pės va­do­vė Lai­mu­tė Pi­lu­kai­tė ak­cen­ta­vo, kad 2030-ie­ji tik tar­pi­nis lai­ko­tar­pis neut­ra­li­zuo­jant eko­no­mi­kos po­vei­kį ap­lin­kai ir klimatui, 2050-ai­siais ji tu­ri tap­ti neut­ra­li klimatui. Siekiant sušvelninti situaciją, 2025–2032 me­tais nu­ma­to­ma dau­giau nei 72 mlrd. eu­rų pa­ra­ma Eu­ro­pos Sąjungos nepasitu­rintiems na­mų ūkiams ir socialiai pažeidžiamoms gru­pėms, trans­por­to nau­do­to­jams, pa­sta­tų re­no­va­ci­jai, la­bai ma­žoms įmo­nėms, miš­kų, šla­py­nių at­kū­ri­mui, kad ap­lin­ka da­ry­tų­si at­spa­res­nė kli­ma­to kai­tos po­vei­kiui, o sunkumus patiriantiems žmo­nėms ir įmonėms būtų lengviau siekti pokyčių bei prie jų prisitaikyti.

Pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Są­jun­gos bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės stra­te­gi­jo­je įsi­pa­rei­go­ta iki 2030 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­so­din­ti bent 3 mlrd. me­džių.

„Pla­tes­nės dis­ku­si­jos apie žie­di­nę, ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką Lie­tu­vo­je ir Aly­taus re­gio­ne tik pra­si­de­da, jų tik­rai la­bai trūks­ta, o tai nau­din­ga ir Vy­riau­sy­bei, ir sa­vi­val­dy­bėms, ir ver­slui, ir vi­sai ben­druo­me­nei. Tai nau­ji da­ly­kai, ku­riuos vi­siems teks iš­mok­ti ir nu­spręs­ti, ką kiek­vie­nas ga­li­me pa­da­ry­ti dėl ge­res­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės sau­gant gam­tą ir per­tvar­kant ga­my­bos, at­lie­kų tvar­ky­mo kryp­tis“, – sa­kė Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas S.Le­o­­na­vi­čius.