Žie­di­nė eko­no­mi­ka su ža­liuo­ju kur­su: sie­kis 2030 me­tais Lie­tu­vo­je tu­rė­ti pir­mą be­at­lie­kį mies­tą (1)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Žiedinė ekonomika
Iš kairės – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, viešosios įstaigos „Grun­to va­ly­mo tech­no­lo­gi­jos“ Pro­jek­tų ir ga­my­bos or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Kon­stan­ti­nas Il­ja­se­vi­čius ir Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų generalinis direktorius Almantas Danilevičius. Zitos Stankevičienės nuotr.
Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Aly­tu­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Žie­di­nė eko­no­mi­ka re­gio­ne“ Vy­riau­sy­bės, sa­vi­val­dos, ver­slo, ben­druo­me­nės at­sto­vai da­li­jo­si min­ti­mis apie mi­nė­tą eko­no­mi­ką. Kaip sa­kė rū­mų pre­zi­den­tas, Alytaus bendrovės „Traidenis“ generalinis direktorius Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius, jam te­ko iš­gy­ven­ti kaž­ka­da bu­vu­sią pla­ni­nę, vė­liau rin­kos eko­no­mi­ką, da­bar, dau­gė­jant pla­ne­to­je gy­ven­to­jų ir au­gant vi­sų iš­tek­lių nau­do­ji­mui, žie­di­nė eko­no­mi­ka, su­si­ju­si su ant­ri­nių ža­lia­vų pa­nau­do­ji­mu, tar­šos ma­ži­ni­mu, gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mu, tam­pa iš­šū­kiu ir tam rei­kia tu­rė­ti kuo dau­giau ži­nių. Dar per­nai pa­va­sa­rį Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­ėmė nau­ją žie­di­nės eko­no­mi­kos veiks­mų pla­ną – vie­ną iš pa­grin­di­nių nau­jos Eu­ro­pos tva­raus au­gi­mo dar­bo­tvarkės „Eu­ro­pos ža­lia­sis kur­sas“ prie­mo­nių. 2030-ie­ji tam­pa tar­si tar­pi­ne sto­te­le neut­ra­li­zuo­jant eko­no­mi­kos ne­igia­mą po­vei­kį ap­lin­kai, o 2050-ai­siais tai tu­rė­tų bū­ti neut­ra­li­zuo­ta, sie­kiant iš­sau­go­ti gam­tą ir eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mą.

Sie­kis – vi­sų aly­tiš­kių būs­tai pri­jung­ti prie cen­tra­li­zuo­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tin­klų

Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Žie­di­nė eko­no­mi­ka re­gio­ne“ ne kar­tą bu­vo api­brėž­ta, ko­kia tai eko­no­mi­ka.

Tai at­si­nau­ji­nan­ti eko­no­mi­nė sis­te­ma, ku­rio­je iš­tek­lių ir at­lie­kų są­nau­dos, ener­gi­jos pra­ra­di­mai yra su­ma­ži­na­mi juos tei­sin­gai val­dant bei su­jun­giant į už­da­rą ener­gi­jos ir me­džia­gų gran­di­nę.

Rū­mų pre­zi­den­to S.Le­o­na­vi­čiaus pa­ste­bė­ji­mu, tai ne „imk – ga­mink – iš­mesk“, o sie­kis kiek įma­no­ma su­ma­žin­ti at­lie­kų kie­kį ir iš­tek­lių nau­do­ji­mą. Juk pir­mo me­di­ci­ni­nio žur­na­lo pa­sau­ly­je „The Lan­cet“ skel­bia­mais duo­me­ni­mis, per­nai pa­sau­ly­je bu­vo maž­daug 7,8 mlrd. žmo­nių, 2023-iai­siais gy­vens 8 mlrd., 2037-ai­siais – 9 mlrd., o 2057-ai­siais – 10 mlrd. Va­di­na­si, S.Le­o­na­vi­čiaus tei­gi­mu, au­ga vi­sų iš­tek­lių nau­do­ji­mas ir vi­siems ak­tu­a­lu iš­sau­go­ti gam­tą bei eko­no­mi­kos au­gi­mą.

„Jau da­bar su­si­du­ria­me su iš­au­gu­sio­mis ža­lia­vų kai­no­mis. Kai ku­rių už­sa­ky­mų įmo­nės ne­ga­li įvyk­dy­ti dėl ža­lia­vų sty­giaus. Pre­kes bran­gi­na ir de­ga­lų kai­nos. Že­mės ūky­je ir trans­por­to sri­ty­se su ža­li­ą­ja eko­no­mi­ka at­si­lie­ka­ma nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos“, – apie iš­šū­kius da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je kal­bė­jo Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Kot­ry­na Ta­mo­še­vi­čie­nė.

Kaip kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, pir­miau­sia po­ky­čiai tu­ri įvyk­ti vi­sų mū­sų gal­vo­se, o tik po to eko­no­mi­ko­je: „Mies­tas šį pa­va­sa­rį pa­si­tvir­ti­no la­bai am­bi­cin­gą stra­te­gi­nį pla­ną iki 2030 me­tų. Šian­dien 98 pro­cen­tai gy­ven­to­jų sa­vo būs­tus yra pri­si­jun­gę prie cen­tra­li­zuo­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tin­klų, mums to ne­už­ten­ka, mums rei­kia 100 pro­cen­tų. Ne­tru­kus į mies­to gat­ves iš­va­žiuos pir­mie­ji elek­tri­niai au­to­bu­sai, mū­sų tiks­las – per aš­tuo­ne­rius me­tus vi­sas vie­ša­sis trans­por­tas tu­ri bū­ti toks. Iki 2030 me­tų elek­tri­nių au­to­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­te­lių mies­te tu­ri bū­ti de­šimt kar­tų dau­giau.“

N.Ce­siu­lis pa­žy­mė­jo, gal tai ir kos­mi­niai skai­čiai, bet tai pla­nuo­ja­ma.

 

Ap­lin­kos mi­nist­ras kal­bą pra­dė­jo nuo ku­rio­ziš­ko da­ly­ko

Apie tai, kaip at­ro­dys ap­lin­kai drau­giš­ka sa­vi­val­da, kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo ap­lin­kos mi­nist­ras Si­mo­nas Gent­vi­las. Ir kal­bą pra­dė­jo nuo ku­rio­ziš­ko da­ly­ko – Sei­me jo ini­ci­juo­to Lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, įsta­ty­mas bu­vo pri­im­tas 1995 me­tais ir ja­me drau­džia­mos kai ku­rios veik­los, pa­vyz­džiui, at­lie­kų per­dir­bi­mas: „Tai jau bū­ti­ny­bė per­dirb­ti at­lie­kas ir sa­vi­val­dy­bėms su­teik­ta tei­sė jas tvar­ky­ti, kad kuo ma­žiau pa­tek­tų į są­var­ty­nus.“

Mi­nist­ras pa­brė­žė, kad iki 2027-ųjų vi­sas Lie­tu­vos did­mies­čių vie­ša­sis trans­por­tas tu­ri tap­ti elek­tri­nis, 2024-ai­siais – vi­si vi­suo­me­ni­niai pa­sta­tai ša­ly­je sta­to­mi bent iš 50 proc. or­ga­ni­nių me­džia­gų ir me­die­nos, 2030-ai­siais – į są­var­ty­nus ša­li­na­ma ne dau­giau kaip 5 proc. at­lie­kų. Ap­skri­tai, S.Gent­vi­lo tvir­ti­ni­mu, są­var­ty­nai Lie­tu­vo­je tu­ri tap­ti is­to­ri­ja.

Iki 2027 me­tų Lie­tu­va iš eu­ro­pi­nių fon­dų nu­ma­čiu­si be­veik 80 mln. eu­rų at­lie­kų per­dir­bi­mui, iš to skai­čiaus – per 30 mln. eu­rų rū­šiuo­ja­mų at­lie­kų su­rin­ki­mui.

 

Re­to­ri­nis klau­si­mas: ar gy­ven­to­jai pa­si­ren­gę su­si­mo­kė­ti už ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką?

Aly­taus ra­jo­no me­ro Al­gir­do Vrub­liaus­ko tvir­ti­ni­mu, ver­slą dėl at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­li­ma ska­tin­ti per mo­kes­čius, o ra­jo­no gy­ven­to­jai jau da­bar ska­ti­na­mi keis­ti se­nus ku­ro ka­ti­lus, įsi­reng­ti nuo­te­kų ša­li­ni­mo sis­te­mas.

„At­lie­kų tvar­ky­me da­ly­vau­ja vi­si žmo­nės. Kaip šią sis­te­mą plės­ti ne­pra­ran­dant gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo, yra la­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas“, – ak­cen­ta­vo Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro di­rek­to­rius Al­gir­das Rei­pas.

Kad ne vi­sa­da vi­suo­me­nė no­ri mo­kė­ti už šva­rią ap­lin­ką, o at­lie­kų tvar­ky­mas sie­ja­mas su nau­da ap­lin­kai ir eko­no­mi­kai dėl su­kur­tų nau­jų dar­bo vie­tų, pa­brė­žė Vil­niu­je re­gist­ruo­tos vie­šo­sios įstai­gos „Grun­to va­ly­mo tech­no­lo­gi­jos“ Pro­jek­tų ir ga­my­bos or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Kon­stan­ti­nas Il­ja­se­vi­čius. O žie­di­nė eko­no­mi­ka, jo pa­ste­bė­ji­mu, pir­miau­sia sie­ja­ma su at­lie­kų ir tar­šos ma­ži­ni­mu bei pro­duk­tų ir me­džia­gų nau­din­go tar­na­vi­mo lai­ko pra­tę­si­mu pa­kar­to­ti­niu nau­do­ji­mu, at­nau­ji­ni­mu, o ta­pus at­lie­ko­mis – per­dir­bi­mu.

Tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­jant bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą, bū­tų ga­li­ma pa­ga­min­ti bio­du­jas, o bio­me­ta­ną pa­nau­do­ti elek­tros ir ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bai. Aly­taus sa­vi­val­dy­bės val­do­moms įmo­nėms įgy­ven­di­nus žie­di­nės eko­no­mi­kos prin­ci­pus, gy­ven­to­jai ga­li ti­kė­tis ma­žes­nių iš­lai­dų, pa­vyz­džiui, nuo­te­koms tvar­ky­ti.

Ar gy­ven­to­jai pa­si­ren­gę su­si­mo­kė­ti už ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką – sie­kį su­ma­žin­ti ža­lin­gą po­vei­kį ap­lin­kai, re­to­ri­nį klau­si­mą kon­fe­ren­ci­jo­je kė­lė Lie­tu­vos ino­va­ci­jų cen­tro Ino­va­ci­jų ana­li­zės ir po­li­ti­kos de­par­ta­men­to va­do­vė Gied­rė Ra­ma­naus­kie­nė.

 

Įsi­pa­rei­go­ji­mas: iki 2030 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­so­din­ti bent 3 mlrd. me­džių

„Ga­my­bos pro­ce­sai tu­ri bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi taip, kad bū­tų ga­li­ma įterp­ti ant­ri­nes ža­lia­vas. 2023 me­tais va­di­na­mie­ji ža­lie­ji pir­ki­mai tu­ri tap­ti do­mi­nuo­jan­čiais, tam jau nu­ma­ty­ta 5,6 mlrd. eu­rų. Ke­lių tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­muo­se vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se taip pat tu­rės bū­ti įter­pia­mos ant­ri­nės ža­lia­vos“, – kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo ap­lin­kos mi­nist­ras S.Gent­vi­las.

Jis įvar­di­jo sie­kį – 2030 me­tais Lie­tu­vo­je tu­rė­ti pir­mą be­at­lie­kį mies­tą su neut­ra­liu po­vei­kiu kli­ma­tui.

Ta­čiau, kaip pa­ste­bė­jo K.Il­ja­se­vi­čius, pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vė­luo­ja reng­ti tei­sės ak­tus, ku­rie pa­leng­vin­tų iš­ju­din­ti žie­di­nės eko­no­mi­kos prin­ci­pų įgy­ven­di­ni­mą, – pa­vyz­džiui, Ko­mi­si­ja tik da­bar vyk­do kon­sul­ta­ci­jas dėl eu­ro­pi­nių at­lie­kų ne­be­lai­ky­mo at­lie­ko­mis ir pri­pa­ži­ni­mo ša­lu­ti­niais pro­duk­tais kri­te­ri­jų pa­ren­gi­mo. Tai ap­ima plas­ti­ką, teks­ti­lės, po­pie­riaus at­lie­kas, gu­mą iš ne­tin­ka­mų nau­do­ti pa­dan­gų ir ki­tas.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je Po­li­ti­kos ana­li­zės ir ap­žval­gos gru­pės va­do­vė Lai­mu­tė Pi­lu­kai­tė ak­cen­ta­vo, kad 2030-ie­ji tik tar­pi­nis lai­ko­tar­pis neut­ra­li­zuo­jant eko­no­mi­kos po­vei­kį ap­lin­kai ir klimatui, 2050-ai­siais ji tu­ri tap­ti neut­ra­li klimatui. Siekiant sušvelninti situaciją, 2025–2032 me­tais nu­ma­to­ma dau­giau nei 72 mlrd. eu­rų pa­ra­ma Eu­ro­pos Sąjungos nepasitu­rintiems na­mų ūkiams ir socialiai pažeidžiamoms gru­pėms, trans­por­to nau­do­to­jams, pa­sta­tų re­no­va­ci­jai, la­bai ma­žoms įmo­nėms, miš­kų, šla­py­nių at­kū­ri­mui, kad ap­lin­ka da­ry­tų­si at­spa­res­nė kli­ma­to kai­tos po­vei­kiui, o sunkumus patiriantiems žmo­nėms ir įmonėms būtų lengviau siekti pokyčių bei prie jų prisitaikyti.

Pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Są­jun­gos bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės stra­te­gi­jo­je įsi­pa­rei­go­ta iki 2030 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­so­din­ti bent 3 mlrd. me­džių.

„Pla­tes­nės dis­ku­si­jos apie žie­di­nę, ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką Lie­tu­vo­je ir Aly­taus re­gio­ne tik pra­si­de­da, jų tik­rai la­bai trūks­ta, o tai nau­din­ga ir Vy­riau­sy­bei, ir sa­vi­val­dy­bėms, ir ver­slui, ir vi­sai ben­druo­me­nei. Tai nau­ji da­ly­kai, ku­riuos vi­siems teks iš­mok­ti ir nu­spręs­ti, ką kiek­vie­nas ga­li­me pa­da­ry­ti dėl ge­res­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės sau­gant gam­tą ir per­tvar­kant ga­my­bos, at­lie­kų tvar­ky­mo kryp­tis“, – sa­kė Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas S.Le­o­­na­vi­čius.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.