Vytautas Bakas: ekstremalios situacijos valdyme – bereikalingos įtampos ir grėsmė paminti žmogaus teises (1)

Kreiptasi į Vyriausybę dėl išlaidų kompensavimo
Visų pirma, taip ir nesusistygavo valstybės atsakas į situaciją visais lygmenimis. Centrinė valdžia atsakinga už nacionalinę migracijos politiką, bet būtent savivalda, pasienio savivaldybės atsiduria fronto linijoje. Jei užsienio politikoje matomi aktyvūs veiksmai – susitinkama su partneriais, vykstama į migrantų kilmės šalis – tai Valstybės viduje su Valstybės lygmens ekstremalia situacija savivaldybių vadovai ir gyventojai dorojasi vieni. Iki šiol Vyriausybė neapsisprendžia, ar bus kompensuotos savivaldybių dėl to patirtos išlaidos, nors, pavyzdžiui, Alytaus, Alytaus rajono savivaldybių kaštai dėl migrantų kiekvieną savaitę siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.
„Pasienio savivaldybės ir kitos institucijos ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimu įpareigotos atlikti būtinuosius darbus, pasirūpinti imigrantais. Nors savivaldybės geranoriškai atsiliepė į centrinės valdžios pagalbos prašymus ir rūpinasi asmenimis, kirtusiais Lietuvos sieną su Baltarusija, tačiau duodant nurodymus savivaldybėms užtikrinti migrantų apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, testavimą, izoliavimą ir kita, nebuvo aptariamas išlaidų kompensavimo klausimas, nevertinta, kokie kaštai teks savivaldybėms. Praėjusią savaitę Alytuje surengtame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių ir Pietų Lietuvos savivaldybių vadovų susitikime paaiškėjo, kad kaštai, susiję su ekstremalios situacijos valdymu, per mėnesį vienai savivaldybe gali siekti šimtus tūkstančių eurų, o savivaldybių administracijų rezervai yra menki ir nėra numatyti Valstybės lygio ekstremalioms situacijoms suvaldyti,“ – teigia Seimo narys Vytautas Bakas. Centrinė valdžia permetė visą darbų naštą savivaldybėms neskirdama jokių lėšų, kitos pagalbos ir tai nėra ekstremalios situacijos valdymas – tai yra „viršininkavimas“, griaunantis pasitikėjimą tarp savivaldos ir centrinės valdžios.
Seimo narys V.Bakas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į Premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas kuo skubiau užtikrinti tinkamą ekstremalios situacijos valdymą valstybės lygiu, suteikti paramą savivaldybėms, kuriose apgyvendinti migrantai, bei realiai koordinuoti visą teikiamą pagalbą. Buvo paprašyta kompensuoti tokių savivaldybių iki šiol patirtas išlaidas, perkelti užsieniečius į specialiai tam parengtas vietas, kuriose būtų užtikrinamos tokių asmenų gyvenimo sąlygos, taip pat jų bei visuomenės saugumas. Prašoma informuoti visuomenę ir savivaldybes, kada tai planuojama padaryti.
V.Bakas parengė ir Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymo pakeitimą, kuriame siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai gyventojai, savivaldybės, o taip pat kitos institucijos (įskaitant nevyriausybines organizacijas) dėl ekstremalios situacijos valdymo, privalomų darbų atlikimo patiria išlaidų, jos turi būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu visiškai be reikalo sukurta įtampa tarp pasienio savivaldybių ir Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės yra kliūtis, trukdanti efektyviai valdyti situaciją. Migrantų sukelta krizė gali būti tik pirmoji hibridinės agresijos, nukreiptos prieš Lietuvą fazė. Šiuo metu Lietuvoje esantys migrantai yra daugiau, kaip iš 34 šalių. Pastarosiomis savaitėmis, traukiantis JAV kariams iš Afganistano, ten įsigali Talibai, todėl prognozuojami nauji pabėgėlių srautai. Neatmestina, kad jie taip pat rinksis Lietuvą. Tam, kad atremtume migrantų krizę, užtikrintume mūsų gyventojų saugumą, svarbu kurti pasitikėjimu, pagarba grįstus centrinės ir vietinės valdžios santykius.
Tačiau yra ir antras labai svarbus klausimas: ar į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai, priėmę įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas, per skubą nepadarė klaidų, kurios ateityje gali labai skaudžiai atsiliepti?
Dėl žmogaus teisių pažeidimų Lietuva gali būti pažeminta
„Galbūt Seime priimtos pataisos ir supaprastina kai kurias procedūras, leidžia Migracijos departamentui greičiau priimti sprendimus dėl migrantų, tačiau žmogaus teisių organizacijos vieningai kritikuoja pakeitimus, kuriais, pavyzdžiui, užsieniečiai netenka teisės kreiptis į teismą ir skųsti departamento sprendimą. Jie teoriškai kreiptis į teismą gali, tačiau departamento sprendimas nestabdomas ir, jei tas sprendimas yra grąžinti migrantą į kilmės šalį, tas kreipimasis į teismą nieko nebereiškia. O teisė į teismą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Taip pat leista suvaržyti užsieniečių judėjimo laisvę, kitas esmines teises ir laisves. Po priimtų pataisų Lietuva iš esmės tampa kalėjimu migrantams (šeimoms, moterims ir vaikams), o tai kelią grėsmę valstybės tarptautinei reputacijai“ - teigia V.Bakas.
Parlamentaro nuomone, tokiais neapgalvotais žingsniais galime Rusijai, Baltarusijai įduoti ginklus į rankas, jiems būtų didžiulis malonumas įskųsti mus tarptautinėms organizacijoms apie Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, jei tokie būtų. „Rusija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, ji tikrai išnaudotų galimybę pakviesti specialias Jungtinių Tautų inspektavimo misijas ir tai būtų visiškai logiška šios hibridinės atakos seka. Ne tik išbalansuota situacija šalies viduje, tačiau ir tarptautinėje arenoje Lietuvos reputacija ilgam nusiristų į žemiausias pozicijas. Bet gali nutikti ir priešingai – susitelkę, su sąjungininkų ir partnerių pagalba, galime sėkmingai įveikti šią krizę ir tapti solidžiu pavyzdžiu kaip įveikti panašaus masto problemas“, - ne tik grėsmę, bet ir galimybę įžvelgia politikas.
Kalbant apie žmogaus teisių pažeidimus, būtina pabrėžti, kad kai su ekstremalia situacija dorojamasi pripuolamai, paminamos tikrai ne tik migrantų, bet ir mūsų piliečių teisės. Pavyzdžiui, gyventojai nebuvo informuoti, su jais niekaip nebuvo tariamasi dėl migrantų įkurdinimo kaimynystėje, visuomenės reikmėms skirtuose pastatuose – mokyklose, aerodromo patalpose, vaikų namuose ir kitur. Kažkur dingo gyventojų teisė į informaciją, teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos. Net esant paskelbtai ekstremaliai situacijai, būtina užtikrinti suinteresuotų visuomenės, savivaldybių atstovų informavimą, konsultavimą bei dalyvavimą tokių sprendimų priėmimo procese. V. Bako teigimu: „Jei šios vadinamosios hibridinės atakos metu numosime ranka į savo vertybių sistemą, į žmogaus teises, savo šalies reputaciją – ataka tikrai bus puikiai pavykusi, žmonės liks sukiršinti, padėtis destabilizuota, šalis pažeminta. Žinoma, tai tik prielaidos, galimos grėsmės, tikrai tikiu, kad tokių pasekmių bendromis jėgomis išvengsime.“
Vytauto Bako biuro inf.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Dėl užsienio migrantų…
Komentaras
Dėl užsienio migrantų teisėmis rūpinasi. O Alytuj žino konkrečius atvejus ir tylu..Lyg vietiniai ne žmonės.