Vyriausybė išplėtė Punios šilo rezervatą ir įpareigojo užtaisyti gamtosaugos „skyles” (6)

Punios šilas
„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją Punios šilo dalį Vyriausybė apsaugojo gamtinio rezervato statusu. „Tai – ilgos kovos už vieną vertingiausių miško masyvų atomazga, bet ne pabaiga,“ – sako Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas. Tvirtindama Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimą Vyriausybė protokoliniu nutarimu įpareigojo Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, t.y., inicijuoti papildomą planavimo procesą, kurio metu didesnė apsauga būtų įtvirtinta ir į įsteigtą gamtinį rezervatą nepatenkančiose „skylėse“, kur šiuo metu puoselėjami genetiniai medynai.

„Labai džiaugiamės, kad Vyriausybė įsiklausė į mūsų, mokslininkų ir didelės visuomenės dalies daugybę kartų teiktas pastabas bei pademonstravo politinę valią saugoti vientisą sengirę. Kol Punios šilo rezervate „žiojėja skylės“ darbas gamtos labui dar nėra baigtas, tačiau šiandien blykstelėjo viltis, jog galime tikėtis ambicingų ir nuoseklių gamtosaugos sprendimų mūsų politikoje. Galiausiai Punios šilas galės atsikvėpti. Pokaryje Punios šilas saugojo Lietuvos partizanus, dabar galime jam atsidėkoti suteikdami galimybę Punios šilo sengirei klestėti,“ – sako Ž. Morkvėnas.

Gamtininkas sutinka, kad Punios šilo genetinius išteklius reikia saugoti ir galbūt netgi – visoje rezervato teritorijoje, tačiau tai daryti darnoje su gyvūnų, augalų ir visos sengirės apsauga. Būtent tą atlikti ir pavedė Vyriausybė. Aplinkos ministerija įpareigota parengti studiją, rekomendacijas ir reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurių dėka genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsauga būtų tarpusavyje suderinta. Šiuo metu Punios šilo genetinių medynų tvarkymas yra labiau panašus į ūkinių miškų priežiūrą – suariant dirvožemį, kertant pušis kankorėžių surinkimui, traktoriaus vėžiomis ardant miško paklotę, periodiškai atliekant plynuosius kirtimus ir nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, pomiškui – savaiminio atsikūrimo.

„Labai nuoširdžiai ačiū gausiam bendražygių ratui ir aktyviai Lietuvos visuomenei. Punios šilas tapo ir simboliu, jog galime būti pasirengę saugoti gamtą kaip savaiminę vertybę, nesitikėdami iš jos vien praktinės gamtos išteklių naudos”, – apibendrina Ž. Morkvėnas.

Vyriausybės tvirtinimui šiandien pateiktame projekte numatyta 5 kartus didinti esamą rezervatą, tačiau neįtraukiant beveik 11 % viso Punios šilo teritorijos sudarančių genetinių medynų. Dėl šių medynų įtraukimo į rezervato teritoriją konsultacijų su visuomene metu pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos ir mažiausiai 163 asmenys,

Punios šilo rezervato plėtra atnaujinta 2021 metais, kai po visuomenininkams palankaus teismo sprendimo buvo nutarta rezervatą plėsti. Iki šiol tik nedidelė šilo dalis – 456,94 ha – buvo gamtinis rezervatas. Kita dalis – 2249,39 ha – botaninis-zoologinis draustinis. Rezervato plėtra vyksta būtent pastarojoje teritorijoje, kurioje įsteigti ir minimi genetiniai medynai.

 

Daugiau informacijos:

www.puniossilas.lt

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    jūs ir kaimynas turite ir prižiūrite išpuoselėtą pievą, kurią prižiūrite: pjaunate žolę, naikinate usnis ir sosnovskio barščius ir t.t. Šalia, kaimynas nusprendžia, kad natūrali gamta gražiau, pradeda jos neprižiūrėti ir ji per keliolika metų pavirsta usnių ir sosnovskio barščių rezervatu, o į jūsų pievą plūsta iš kaimyno piktžolių armijos pasėliai. Aišku, kad piktžoles kaimyno rezervate retinti jums draudžia įstatymas, o kaimynui labai graži natūrali gamta - džiaugiatės abu, kaip gražu.... nuvažiuokite į Bolovežo girią pelėda, ar erelio paklauskite, kad suprastumėte skirtumą tarp rezervato ir draustinio, nes sparnai taip toli nenuneš......

    Komentaras

    kaip sena pelėda, sakau tamstai, jog sengirė ir yra natūralus, šimtmečius gyvuojantis miškas su savo puvėkais, kinivarpomis, kirminais ir apuokais, o jei ilgitės išpuoselėto miško, užsukite į Miesto sodą

    Komentaras

    Apie kokias "gamtosaugos skyles" rašoma? Ten jau nepataisoma žala padaryta. Ar matė tie "skylių taisytojai" kaip atrodo miškas? Ištisi plotai privirtę ir prilūžę numirusių, t. y. kinivarpų sunaikintų eglių. Tie parazitai plinta nevaldomai, nes niekas to šilo neprižiūri, tik liežuviais mala.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.