Vy­ta­ras Ra­dze­vi­čius: „Mū­sų šei­mos spren­di­mas – rink­tis pa­ti­ki­mą elek­tros tie­kė­ją“

– Vy­ta­rai, pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip pri­ėmė­te spren­di­mą pa­si­rink­ti ne­pri­klau­so­mą elek­tros tie­kė­ją?

– Pri­si­pa­žin­siu, kad šis klau­si­mas man ak­tu­a­lus. Gy­ve­na­me Vil­niu­je, bet tu­ri­me ir so­dy­bą Mer­ki­nė­je, tai­gi, ren­kan­tis elek­tros tie­kė­ją, rei­kė­jo gal­vo­ti apie ke­lis ob­jek­tus. Su žmo­na Lais­ve jau pir­mo­jo eta­po me­tu dis­ku­ta­vo­me, ku­rį tie­kė­ją pa­si­rink­ti, dė­lio­jo­me pliu­sus ir mi­nu­sus, ar­gu­men­tus „už“ ir „prieš“. Nu­ga­lė­jo ar­gu­men­tas, dėl ku­rio su­ta­rė­me abu: kam tai­sy­ti tai, kas ne­su­ge­dę? Pa­si­rin­ko­me „Ig­ni­tis“, nes li­gi šiol ne­tu­rė­jo­me prie­kaiš­tų elek­tros tie­kė­jui. Ma­no­me, kad tai yra stip­ri ir pa­ti­ki­ma ben­dro­vė, ku­rios ak­ci­jų tu­ri ir vals­ty­bė, ir pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai, to­dėl ga­li­me ne­abe­jo­ti jos skaid­ru­mu. Dau­ge­lis ma­žes­nių ben­dro­vių ne­kė­lė to­kio pa­si­ti­kė­ji­mo, juo la­biau kad jų pa­tir­tis ir ga­li­my­bės at­ro­do kur kas ma­žes­nės.

– Ką pa­tar­tu­mė­te žmo­nėms, ku­rie svars­to apie ne­pri­klau­so­mo elek­tros tie­kė­jo pa­si­rin­ki­mą?

– As­me­niš­kai re­ko­men­duo­čiau pa­si­do­mė­ti ir spren­di­mus pri­im­ti ra­cio­na­liai. Pa­ža­dus da­lin­ti ga­li bet kas, bet, pa­vyz­džiui, „Ig­ni­tis“ juk ne tik tie­kia elek­trą, bet kar­tu in­ves­tuo­ja į ža­li­ą­ją ener­ge­ti­ką, vė­jo ar sau­lės elek­tri­nių par­kus. Mums su žmo­na taip pat svar­bu bu­vo, kad tai bū­tų lie­tu­viš­ka įmo­nė. Tuo­met ži­no­me, kad mo­kes­čiai mo­ka­mi Lie­tu­vos vals­ty­bei, vys­to­ma svar­bi mū­sų ša­liai ener­ge­ti­kos sri­tis, mums tai yra ir tar­si bū­das pa­lai­ky­ti sa­vo kraš­tą.

– Ar sten­gia­tės tau­py­ti elek­trą?

– Elek­tros ener­gi­jos su­var­to­ja­me ne­ma­žai, to­dėl tau­py­mui ski­ria­me dė­me­sio. Kal­ba­me apie tai šei­mo­je su vai­kais, o da­bar – ir su anū­kais, kar­tais ir pa­sta­bą pa­sa­ko­me, kad ne­pa­lik­tų įjung­tos švie­sos. Kaip ir vi­si, va­sa­rą su­nau­do­ja­me ma­žiau elek­tros ap­švie­ti­mui, dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me lau­ke. Be to, sa­vo so­dy­bo­je Mer­ki­nė­je esa­me įsi­ren­gę apie 10 kv. met­rų plo­to sau­lės elek­tri­nės mo­du­lį, tad ga­liu sa­ky­ti, kad pa­ma­žu tam­pa­me vis „ža­les­ni“. Spren­di­mas įsi­reng­ti sau­lės elek­tri­nę at­ėjo na­tū­ra­liai – il­gai­niui tai yra bū­das su­tau­py­ti pi­ni­gų, o iš­kart ir bū­das tau­so­ti ap­lin­ką, steng­tis, kad ji bū­tų šva­res­nė. Juo la­biau kad šiuo me­tu yra ga­li­my­bių gau­ti vals­ty­bės pa­ra­mą sau­lės elek­tri­nei. Man įdo­mu, kad tai, apie ką vai­kys­tė­je skai­čiau fan­tas­ti­nė­se kny­go­se, šian­dien yra re­a­ly­bė, o sau­lės, vė­jo ar van­dens ener­ge­ti­ka – tai yra pa­sau­lio at­ei­tis. Be to, ma­nau, kad dėl ka­ro Uk­rai­no­je kei­sis ir ge­o­po­li­ti­ka, ir ener­ge­ti­ka. Eu­ro­pa pa­si­su­ko vei­du į ža­li­ą­jį kur­są, ir šis ju­dė­ji­mas ar­ti­miau­siais me­tais bus dar ak­ty­ves­nis.

– Ką pa­tar­tu­mė­te žmo­nėms, ku­rie taip pat no­ri pri­si­dė­ti prie ža­les­nės at­ei­ties?

– Esu ap­lan­kęs dau­gy­bę ša­lių ir pui­kiai ži­nau, kad ci­vi­li­za­ci­ja su­tei­kia daug pri­va­lu­mų, ta­čiau tuo pa­čiu me­tu ji vis la­biau ken­kia ap­lin­kai. Ka­dan­gi ga­mi­nu daug mais­to ir jo ga­my­bai nau­do­ju elek­tri­nes kait­len­tes, pui­kiai ži­nau, kad pa­tie­ka­lus ga­li­ma ga­min­ti vie­ną po ki­to, taip pat – iš­jung­ti kait­len­tę prieš bai­giant ga­min­ti – ku­rį lai­ką ji dar lie­ka karš­ta. Pa­tar­čiau žmo­nėms vi­suo­met už­mes­ti akį į sa­vo šal­dy­tu­vą – jei­gu jis ap­au­gęs var­vek­liais, ver­ta ati­tirp­dy­ti, nes daug ener­gi­jos iš­eik­vo­ja­ma tam le­dui šal­dy­ti. Šei­mi­nin­kės tu­rė­tų ži­no­ti, kad ne­rei­kia ati­da­ri­nė­ti or­kai­tės per daž­nai – taip ne tik ken­kia­me mais­to ga­my­bos pro­ce­sui, bet ir eik­vo­ja­me dau­giau elek­tros. Ūky­je ne­rei­kė­tų jung­ti pus­tuš­tės dra­bu­žių skal­byk­lės ar in­dap­lo­vės, o pa­lauk­ti, kol jos pri­si­pil­dys. Elek­tri­niai vir­du­liai taip pat var­to­ja dau­giau ener­gi­jos, to­dėl ver­ta vi­rin­ti tik tiek van­dens, kiek tam kar­tui rei­kia – at­si­skai­čiuo­ti vie­ną ar du puo­de­lius, jei ma­žiau žmo­nių ke­ti­na ger­ti ar­ba­tą. Ne­iš­jung­ti kom­piu­te­riai ar į vi­sas ro­ze­tes su­kiš­ti kro­vik­liai ir­gi da­ro įta­ką ener­gi­jos su­var­to­ji­mui. Su­pras­ki­me, kad kal­bant apie ener­gi­jos tau­py­mą, vi­sos smul­kme­nos yra reikš­min­gos.

– Vy­ta­rai, ap­ke­lia­vo­te ko­ne vi­są pa­sau­lį – ar pa­ste­bi­te ku­rio­se ša­ly­se dau­giau­sia tau­po­ma elek­tra?

– Vi­suo­met pa­tin­ka Skan­di­na­vi­jo­je, kur yra aiš­kios tai­syk­lės, o elek­tra tau­po­ma vi­sur – vieš­bu­čiuo­se, res­to­ra­nuo­se, mu­zie­juo­se ar kul­tū­ros įstai­go­se įren­gia­mi au­to­ma­ti­niai jun­gik­liai. Tas pats Ja­po­ni­jo­je – nors ša­lis tech­no­lo­giš­kai pa­žen­gu­si, gau­sy­bė elek­tro­ni­nių įren­gi­nių, elek­tra ten tau­po­ma nuo­lat. Alias­ko­je te­ko bū­ti sa­lo­se, ku­rio­se elek­tra lai­dais pa­pras­čiau­siai ne­ga­li pa­tek­ti, ten sta­to­mos sau­lės elek­tri­nės, elek­tra kau­pia­ma aku­mu­lia­to­riuo­se, to­dėl žmo­nėms ten­ka la­bai ap­skai­čiuo­ti, kiek ener­gi­jos ga­li­ma su­var­to­ti. In­di­jo­je kai ku­rie vieš­bu­čiai nak­tį ap­skri­tai iš­jun­gia elek­trą, juo la­biau kad elek­tros ten rei­kia ne tik ap­švie­ti­mui, bet ir orą vė­si­nan­tiems oro kon­di­cio­nie­riams. Či­lė­je, Ar­gen­ti­no­je elek­tra yra bran­gus da­ly­kas, nes dėl kal­nuo­tų vie­to­vių sun­ku iš­ve­džio­ti lai­dus, to­dėl daug kur gir­di bir­bian­čius elek­tros ge­ne­ra­to­rius. Ap­skri­tai, dau­ge­lis ša­lių su­vo­kia, kad elek­tros ener­gi­ja yra tar­si rim­ta va­liu­ta, ją rei­kia sau­go­ti ir steng­tis ne­iš­lai­dau­ti.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te mū­sų skai­ty­to­jams?

– Lin­kiu mums vi­siems bū­ti są­mo­nin­giems ir at­sa­kin­giems. Džiau­ki­mės tuo, ką tu­ri­me, bet tuo pa­čiu me­tu gal­vo­ki­me ne tik apie sa­ve, bet ir apie ap­lin­ką, ku­ri mus su­pa. Že­mės iš­tek­liai nė­ra be­ga­li­niai, tai­gi iš­kas­ti­niu ku­ru ga­mi­na­ma elek­tra kai­nuo­ja mums dvi­gu­bai ar tri­gu­bai dau­giau. Pir­ma, su­mo­ka­me kai­ną už su­nau­do­tą elek­tros ener­gi­ją, an­tra, eik­vo­ja­me sen­kan­čius an­glies ar du­jų iš­tek­lius, ku­rie ne­at­si­ku­ria, tre­čia – pri­si­de­da­me prie au­gan­čio pla­ne­tos už­terš­tu­mo. To­dėl dė­ki­me pa­stan­gas ir el­ki­mės taip, kad mū­sų vai­kams ir anū­kams at­ei­ty­je ne­tek­tų blo­gu žo­džiu mi­nė­ti sa­vo pro­tė­vių.

– Ačiū!

* * *

„Ig­ni­tis“ pri­me­na, kad tiems na­mų ūkiams, ku­rie per me­tus su­var­to­ja nuo 1000 iki 5000 kWh ir per mė­ne­sį mo­ka 15–70 Eur, su­da­ry­ti ne­pri­klau­so­mo tie­ki­mo su­tar­tį rei­kia iki bir­že­lio 18 d.

Tai pa­da­ry­ti ga­li­ma ap­si­lan­kius in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ig­ni­tis.lt, ku­rio­je tai pa­da­ry­ti įma­no­ma vos ke­lių myg­tu­kų spus­te­lė­ji­mu. Taip pat su­tar­tį ga­li­ma su­da­ry­ti ir pa­skam­bi­nus „Ig­ni­tis“ klien­tų ap­tar­na­vi­mo te­le­fo­nu +370 611 21802, už­su­kus į vie­ną iš klien­tų ap­tar­na­vi­mo cen­trų ar­ba bet ku­ria­me Lie­tu­vos pa­što sky­riu­je. Re­gist­ruo­tis su­si­ti­ki­mui pa­tar­ti­na iš anks­to!

Užs. Nr. 068