At­vy­kęs iš Pran­cū­zi­jos lai­mę at­ra­do Aly­tu­je (6)

„Jaučiu visišką pilnatvę savo gyvenime, čia susikūriau viską, ko man reikia, tad ir minčių apie grįžimą į gimtąją Prancūziją kol kas nekyla“, – atvirauja vienuolika metų Alytuje gyvenantis Simon.
„Jaučiu visišką pilnatvę savo gyvenime, čia susikūriau viską, ko man reikia, tad ir minčių apie grįžimą į gimtąją Prancūziją kol kas nekyla“, – atvirauja vienuolika metų Alytuje gyvenantis Simon.
Dau­giau nei de­šimt­me­tį Aly­tu­je gy­ve­nan­tis pran­cū­zas Si­mon Naf­fre sa­ko čia su­ra­dęs lai­mę. Įsi­my­lė­jo aly­tiš­kę, ku­rią ve­dė ir su ku­ria su­si­lau­kė duk­ters, dir­ba mėgs­ta­mą dar­bą Aly­tu­je vei­kian­čio­je „Kau­no grū­dų“ grei­tai pa­ruo­šia­mų pro­duk­tų ga­myk­lo­je, kur ei­na san­dė­lio va­do­vo pa­rei­gas. O lais­va­lai­kiu mu­zi­kuo­ja net dvie­jo­se vie­ti­nė­se gru­pė­se, iš ku­rių vie­ną – pats su­bū­rė. Kaip sa­ko Si­mon, nie­ka­da ne­ži­nai, kas bus po ke­le­rių me­tų, bet kol kas apie grį­ži­mą į gim­tą­ją ša­lį – Pran­cū­zi­ją – nė ne­gal­vo­ja.

„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad esu mei­lės imig­ran­tas“, – juo­kau­ja Pran­cū­zi­jo­je gi­męs ir už­au­gęs Si­mon, lais­vai kal­ban­tis lie­tu­vių kal­ba.

Jis pa­me­na, kaip prieš ke­tu­rio­li­ka me­tų į Lie­tu­vą bu­vo at­vy­kęs ap­lan­ky­ti lie­tu­vės drau­gės, su ku­ria su­si­pa­ži­no stu­di­juo­da­mas Da­ni­jo­je.

„Tuo­met Lie­tu­va man pa­si­ro­dė la­bai ma­ža. Ta­čiau da­bar tas ma­žu­mas – man di­džiu­lis pri­va­lu­mas. Pa­tin­ka gy­ven­ti Aly­tu­je, nes vis­kas, ko man rei­kia, yra čia. My­li­ma šei­ma, mėgs­ta­mas dar­bas, mėgs­ta­ma lais­va­lai­kio veik­la. Jo­kių au­to­mo­bi­lių spūs­čių, jo­kio per­dė­to lė­ki­mo, gy­ve­ni pa­ties su­si­dė­lio­tu rit­mu. O kai pa­si­gen­du di­des­nių pra­mo­gų, kar­tu su šei­ma vyks­ta­me į Vil­nių ar Kau­ną – juk ne­to­li nuo Aly­taus, vis­kas, kaip sa­ko­ma, ran­ka pa­sie­kia­ma“, – da­li­ja­si Si­mon.

 

Džiau­gia­si mėgs­ta­mu dar­bu

Si­mon su ben­dra­min­čiu Aly­tu­je net­gi bu­vo ati­da­rę ba­rą-res­to­ra­ną. Tie­sa, po ke­le­rių me­tų nu­spren­dė nu­trauk­ti šį ver­slą ir šiuo me­tu dir­ba Aly­tu­je vei­kian­čio­je „Kau­no grū­dų“ nau­jau­sio­je ga­myk­lo­je, ku­rio­je ga­mi­na­mi grei­tai pa­ruo­šia­mi ma­ka­ro­nai ir ko­šės.

Si­mon „Kau­no grū­duo­se“ pra­dė­jo dirb­ti prieš dve­jus me­tus. Kaip pa­sa­ko­ja, tuo­met jo bū­si­mo­ji žmo­na ką tik veik­lą pra­dė­ju­sio­je ga­myk­lo­je dir­bo mais­to ko­ky­bės kon­tro­lės va­dy­bi­nin­ke. Ir nors pats Si­mon ne­la­bai daug ži­no­jo apie ben­dro­vę, bet dėl sa­vo ant­ro­sios pu­sės ge­rų at­si­lie­pi­mų nu­spren­dė taip pat ten įsi­dar­bin­ti.

Vos po pus­an­tro mė­ne­sio iš san­dė­li­nin­ko jis ta­po san­dė­lio va­do­vu. „Nuo pat pir­mos dar­bo die­nos la­bai do­mė­jau­si ben­drai ga­myk­los veik­la, vyk­do­mais pro­ce­sais, kas, kaip ir ko­dėl da­ro­ma. Va­do­vy­bė pa­ste­bė­jo ma­no su­si­do­mė­ji­mą bei ini­cia­ty­vu­mą ir dėl to ga­na grei­tai bu­vo pa­siū­ly­tos aukš­tes­nės pa­rei­gos“, – pri­si­me­na Si­mon.

Šiuo me­tu jis va­do­vau­ja 17-kai dar­buo­to­jų. Si­mon džiau­gia­si ir pa­čiu dar­bo po­bū­džiu, ir su­pan­čia ko­man­da. „Kaip san­dė­lio va­do­vas esu at­sa­kin­gas už efek­ty­vų ir ko­ky­biš­ką san­dė­lio dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą: už į ga­myk­lą at­ve­ža­mų kro­vi­nių pri­ėmi­mą ir pa­ga­min­tų pro­duk­tų su­rin­ki­mą bei pa­skirs­ty­mą į pre­ky­bos vie­tas. Man pa­tin­ka tai, ką da­rau, ir per tuos me­tus jau­čiuo­si la­bai daug ko iš­mo­kęs ir pa­si­sė­męs be ga­lo ver­tin­gos pa­tir­ties. As­me­niš­kai ver­ti­nu tai, kad kiek­vie­nas čia ga­li pri­si­dė­ti prie nau­jų da­ly­kų kū­ri­mo ir jų įgy­ven­di­ni­mo. Nuo­lat ieš­kai ga­li­my­bių, kaip pa­to­bu­lin­ti pro­ce­sus, kaip sa­vo dar­bu pri­si­dė­ti prie kuo ge­res­nio įmo­nės re­zul­ta­to. Man be ga­lo svar­bi ko­man­di­nė dva­sia, ku­rią jau­čiu ir ku­rią pats, kaip va­do­vas, sten­giuo­si skie­py­ti ko­lek­ty­ve. Vi­suo­met sten­giuo­si įtrauk­ti sa­vo ko­man­dą į spren­di­mų pa­ieš­kas, kvie­čiu iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę ar pa­ste­bė­ji­mus, ką ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti jų dar­be, kaip pa­leng­vin­ti funk­ci­jas, ką ga­li­me pa­da­ry­ti dar ge­riau. Tik tas, ku­ris prak­tiš­kai at­lie­ka vie­ną ar ki­tą dar­bą, ga­li ge­riau­siai pa­sa­ky­ti, ką pa­keis­ti dar ge­res­nių re­zul­ta­tų var­dan“, – įsi­ti­ki­nęs Si­mon.

Lais­va­lai­kį ski­ria mu­zi­kai

Si­mon kai ku­rie aly­tiš­kiai jau gal­būt at­pa­žįs­ta kaip mu­zi­kan­tą. Jis net dvie­jo­se vie­ti­nė­se gru­pė­se gro­ja būg­nais. Vie­na, kaip pa­šne­ko­vas įvar­di­ja, gro­ja eks­tre­ma­lią mu­zi­ką, bū­tent ją pats Si­mon ir su­bū­rė, ki­ta – Aly­tu­je ži­no­ma ro­ko gru­pė, su ku­ria gro­ja ir mies­to šven­tė­se, ir įvai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se, ir pri­va­čiuo­se ren­gi­niuo­se.

Tie­sa, Si­mon ne­sle­pia ap­mau­do, kad ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu te­ko pri­stab­dy­ti šią veik­lą, bet ti­ki­si, jog grei­tai bus ga­li­ma grįž­ti į anks­tes­nes vė­žes, kai lais­va­lai­kį skirs re­pe­ti­ci­joms ir kon­cer­tams.

„At­vi­rai pa­sa­kius, be mu­zi­kos, ne­la­bai ko­kių ki­tų po­mė­gių ir tu­riu. Ji at­ima vi­są ma­no lai­ką“, – ne­sle­pia pran­cū­zas, pa­klaus­tas apie ki­tus lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mus.

Tie­sa, vi­są lais­vą lai­ką šiuo me­tu Si­mon ski­ria sa­vo šei­mai. Kaip pats juo­kau­ja, da­bar jis – jau­nas tė­tis, ka­dan­gi vos prieš ke­tu­ris mė­ne­sius su žmo­na su­si­lau­kė duk­ters.

„Jau­čiu vi­siš­ką pil­nat­vę sa­vo gy­ve­ni­me, čia su­si­kū­riau vis­ką, ko man rei­kia, tad ir min­čių apie grį­ži­mą į gim­tą­ją Pran­cū­zi­ją kol kas ne­ky­la“, – at­vi­rau­ja vie­nuo­li­ka me­tų Aly­tu­je gy­ve­nan­tis Si­mon.

 

Užs. Nr. 067

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.