Vladislovo Vazos meilės ir mirties istorija Merkinėje – komikse

Merkinės miestelis saugo nuostabią meilės legendą, kuri pasakoja apie Lenkijos karalių ir LDK didįjį kunigaikštį Vladislovą Vazą IV ir jo mylimąją, iš Lvivo kilusią ir už Merkinės seniūno, Moravijos vėliavininko Jono Vypiskio ištekintą pirklio dukrą Jadvygą Luškovską. Kino scenarijumi ši istorija dar netapo, užtat nugulė į komiksų knygą „Karalius nakvos Merkinėje“. Uždraustos meilės istoriją komiksų paveikslėliais pavertė ir aprašė komiksų kūrėja Gerda Jord (Gembickienė), kuri taip pat kurį laiką gyveno Merkinėje. Komikse „Karalius nakvos Merkinėje“ gyvai ir išraiškingai atkuriami svarbūs XVII amžiaus įvykiai bei kontekstai: Vilniaus gaisras, Vladislovo Vazos atvykimo į Vilnių iškilmės, karališkosios vestuvės, pirmosios operos premjera, Šv. Kazimiero palaikų perkėlimas ir jam skirtos koplyčios atidarymas, Vilniaus akademijos veikla, kurioje dalyvavo M. K. Sarbievijus, A. Kojalavičius, Ž. Liauksminas ir kiti to meto šviesuoliai.  

Komikse „Karalius nakvos Merkinėje“ gyvai ir išraiškingai atkuriami svarbūs XVII amžiaus įvykiai bei kontekstai: Vilniaus gaisras, Vladislovo Vazos atvykimo į Vilnių iškilmės, karališkosios vestuvės, pirmosios operos premjera, Šv. Kazimiero palaikų perkėlimas ir jam skirtos koplyčios atidarymas, Vilniaus akademijos veikla, kurioje dalyvavo M. K. Sarbievijus, A. Kojalavičius, Ž. Liauksminas ir kiti to meto šviesuoliai.  Vladislovas Vaza IV buvo vienintelis Lenkijos karalius, kuris Lietuvoje lankėsi taip dažnai – kas kelerius metus. Magiškos gamtos glėbyje, atokiau nuo didžiųjų miestų ir smalsių akių įsikūrusi Merkinė tapo ypatinga karaliaus ir jo mylimosios Jadvygos Luškovskos rezidencija. 

  Komiksu tapusią Merkinės legendą, o iš tiesų pirmąjį lietuvišką meninį pasakojimą, išsamiai atkuriantį Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos portretą, jo aplinką bei ryšius su Lietuva, išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygos pristatymas planuojamas Merkinėje, rugpjūčio 16 dieną, 20 valandą, per tradicines senovės dienas „Samanos“.    

Turbūt kiekvienas Merkinės gyventojas yra girdėjęs Karaliaus Vazos meilės istoriją, tačiau dažnas atvykėlis praranda amą ją išgirdęs. Kada jūs pirmą kartą išgirdote šią istoriją?

  Merkinė yra mano vyro Vaido gimtinė, atvykau čia prieš 12 metų. Susipažinome ir po kelių mėnesių jis mane atsivežė į Merkinę. Pamenu, jos grožis visiškai pakerėjo – trijų upių santaka, kalvotas reljefas, slėniai, miškai... Tuo metu Merkinė dar nebuvo atrasta, patyriau ir atradimo jausmą – čia yra tai, ko kiti dar nematė, nežino. Istoriją apie karalių Vazą, greičiausiai, papasakojo dabartinis Merkinės muziejaus direktorius, istorikas Žygimantas Buržinskas. Ji mane sudomino, užsikabinau, pradėjau gilintis pati.  Iš pradžių galvojau kurti komiksus, kurių viena linija pasakotų Vladislavo Vazos istoriją, o kita vestų į  žydiškąją Merkinę. Atradau įdomių liudijimų, kuriuos gali skaityti tarsi dienoraštį ir įvykius įsivaizduoti. Man buvo įdomi ir totorių linija, kaip jie buvo atkeldinti į Merkinę. Juo labiau, kad mūsų vaikai totoriško kraujo taip pat turi.  Esu filologė, tačiau man smalsu istorija, smalsu pasidomėti, kaip viskas atsirado, ne tik matyti, kas dabar vyksta.   

 Gal visai logiška, kad istorijai į šiandieną tiesiate tiltą per jauniems žmonėms suprantamą modernią mediją – komiksą? 

 Vis dar gali atrodyti, kad komiksai Lietuvoje – moderni medija, tačiau pasaulyje – jau klasikinė. Nežinau, kodėl kuriu komiksus, negaliu sakyt, kad esu juos pasirinkusi, tiesiog taip susiklostė. Nuo vaikystės daug piešdavau, dabar tą patį daro mano dukra. Vos tik išmokau rašyti, prie paveikslėlių atsirado tekstai ir veikėjai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Ne pati, žinoma, sugalvojau komikso struktūrą, pamačiau ją retuose Donaldo komiksuose. Prisimenu, močiutė turėdavo vokiškų, versdavo juos man į lietuvių kalbą. Kai kurie kūrėjai, žinau, tokių sugretinimų kratosi, sako, komiksų yra kur kas daugiau nei ančiukas Donaldas, bet aš manau, kad būtent šie komiksai yra be galo svarbūs kūrėjų raidai, nes būtent per juos atradome pasaulinius kūrinius.  2012 metai man atvėrė akis, kad komiksai gali būti ne tik vaikiški, kai susipažinau su leidėjų „Kitokia grafika“ lietuviškai išleistais pasaulinio garso komiksais suaugusiesiems. Vėl pradėjau juos kurti, nes ilgosios prozos bandymai nebuvo tokie sėkmingi. Susigrąžinusi komiksus, supratau, kad man geriau sekasi pasakoti kalbą derinant su vaizdu.    

Kur ieškojote medžiagos knygai? Ar turėjote konsultantų? 

 2018 metais, radusi įdomią temą, pagaliau prisiverčiau parašyti savo lietuvių filologijos bakalauro darbą. Rašiau jį apie kultūrinius Merkinės pasakojimus, domėjausi istoriniais šaltiniais, taip pat – menine kūryba, pasakojančia apie įvairius miestelio laikmečius.  Kai pradėjau kurti Vazos istoriją, itin svarbiu tapo Liudo Glemžos straipsnis apie karaliaus keliones. Mano pasakojimas mini kai kuriuos tuos pačius įvykius. Pritrūkusi informacijos, siunčiausi lenkiškas knygas, dėl jų nebebūtina važiuoti į Krokuvą – gali įsigyti internetu. Apie Vladislovą Vazą lietuviškai nėra labai daug informacijos, reikėjo jos paieškoti.  Pirmasis jau sukurtą komiksą „Karalius nakvos Merkinėje“ perskaitė istorikas Ž. Buržinskas, jis dar prieš atspausdinant knygą, tikslino faktus. Antroji skaitytoja, rašytoja Jurga Tumasonytė, sakė: „Skaitau ir vis sustoju pasigooglinti, ar tikrai taip buvo“. Turėjau netgi mintį sudėti į knygą laiko juostą, kurioje būtų visi tikri įvykiai pažymėti, o gal sutalpinti kokį ilgą mokslinį straipsnį, kuris pagrįstų įvykių tikrumą, bet apsisprendžiau palikti erdvės skaitytojų smalsumui ir galimybei patiems atrasti istorinius įvykius ir herojus.   

 Ar buvo tema, kurią komikse norėjote išryškinti ir perduoti skaitytojams?  

Man svarbu anuomet gyvenusių žmonių emocinis krūvis, stipriai veikė žinojimas, kad karalius neteko savo vaikų. Verkiau piešdama kai kurias scenas, nes scenos, kai karaliui ant rankų miršta vaikai, yra išties sunkios. Man rodos, paskutiniais savo metais jis dažnai atsisukdavo atgal ir galvojo apie tai, kad daug dirbo ir mažai laiko leido su artimiausiais žmonėmis. Šių laikų skubančiam žmogui tai irgi aktualu.  Merkinėje Vaza ne tik nakvojo, jis čia užmigo amžinu miegu, o didikai dar ilgai aiškinosi, kur jį laidoti, taigi, miegas užtruko, – pavadinimą komiksui sugalvojau dar prieš pradėdama jį piešti.    

Lenkams ši istorija svarbi. Ar planuojate komiksą versti į lenkų kalbą?  

 Turbūt, čia leidyklos darbas, aš apie tai negalvoju. Išties, gal lenkams būtų visai egzotiška pamatyti, kas apie jų karalių yra sukurta Lietuvoje.  

Kalbėjosi Laisvė Radzevičienė