Nepaprasta dramblio kelionė

Tačiau jis ne tik traukia akį – šis beveik keturių metrų aukščio meno kūrinys neša ir svarbią žinią. Jis primena, kad „dramblio kambaryje“ ignoruoti neverta – geriau jį pamatyti ir priimti. Taip pat ir švietime: svarbu pastebėti kiekvieną vaiką, ypač tą, kuriam reikia daugiau dėmesio ir pagalbos.  Tapo įtraukties simboliu  „Ilga istorija trumpai: dramblys buvo rožinė vilties dovana mamai, o vėliau tapo įtraukties simboliu“, – pasakoja autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ vadovė Klementina Gruzdienė. 

Anot jos, viskas prasidėjo nuo alytiškio dailininko Arūno Vaitkaus skambučio. Jis supažindino su Makniūnuose gyvenančiu Romualdu Volungevičiumi, kuris dramblį buvo skyręs savo mirusiai mamai, tačiau atėjo metas šiam kūriniui keliauti toliau. „Kai pirmą kartą jį pamačiau, supratau, kad jis gali padrąsinti matyti kiekvieną vaiką švietimo sistemoje ir įkvėpti kurti įvairovę priimančią visuomenę“, – sako K. Gruzdienė. 

Prie dramblio kelionės prisidėjo ir gausus būrys rėmėjų – jie padėjo jį atgabenti, restauruoti ir pastatyti gimnazijos teritorijoje. Netrūko ir simboliškų sutapimų. Tuo metu sienų tapytojas Pijus Šematulskis mokykloje kūrė piešinį nusiraminimo kambariui. Pamatęs dramblį, jis pasiūlė sukurti jam „namus“ – taip gimė džiunglių motyvais dekoruota už dramblio esanti siena. „Juokingiausia, kad baigęs darbą jis pažvelgė į mokyklą ir pasakė: „Įsivaizduoji, kaip būtų smagu išdažyti visą pastatą?“ – šypsosi Klementina. 

Nors dramblys įspūdingas vizualiai, jo prasmė – gilesnė. Jei turime posakį apie nutylimas problemas „dramblys kambaryje“, K. Gruzdienė akcentuoja „dramblį klasėje“, kai atipinės raidos vaikai ignoruojami ir nesulaukia reikiamos pagalbos. 

Daugiau skaitykite antradienio, balandžio 21 d., „Alytaus naujienose" Nr. 30.