Vio­le­ta Sū­džiu­vie­nė: „Re­zul­ta­to rei­kia siek­ti po žings­ne­lį ir mė­gau­tis tuo, ką da­rai”

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (7)
2018 Gruodis 28
Violeta
Violeta Sūdžiuvienė pati rūpinasi sodybos Birutės gatvėje aplinka. Asmeninė nuotr.
Pras­min­ga, kai ga­li sa­vo na­mais va­din­ti ir dar­bais gra­žin­ti mies­tą, me­nan­tį ne vie­ną gi­mi­nės kar­tą. Di­zai­ne­rės Vio­le­tos Sū­džiu­vie­nės ir jos vy­ro Re­gi­man­to so­dy­ba Bi­ru­tės gat­vė­je ne­kart įver­tin­ta kaip gra­žiau­siai tvar­ko­ma, jų dar­bo vie­ta – na­me su liū­tu­kais įsi­kū­ręs sa­lo­nas „Bliss“ – iš­ra­din­gai puo­šia­mas prieš Ka­lė­das, akį trau­kia va­sa­rą. Vio­le­tos ku­ria­mi dra­bu­žiai pa­de­da klien­tėms at­ras­ti sa­vo sti­lių, o pa­čios di­zai­ne­rės po­zi­ty­vus po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą ver­čia stab­te­lė­ti ir su­si­mąs­ty­ti. Ar tik­rai mū­sų ap­lin­ko­je tiek daug ne­ga­ty­vo, o gal sklin­da jis iš vie­šo­sios erd­vės? Pa­si­ro­do, kar­tais už­ten­ka iš­jung­ti TV ir ei­ti… pa­bė­gio­ti. Štai toks pa­pras­tas ir sma­gus V.Sū­džiu­vie­nės re­cep­tas nuo pras­to oro ir ki­tų ne­gan­dų, ku­rį iš­ban­dy­ti 2019 me­tais te­rei­kia no­ro.

Iš­sau­go­jo se­ną­jį gim­na­zi­jos so­dą

Vio­le­ta – ket­vir­tos kar­tos aly­tiš­kė, jos mo­čiu­tė yra gi­mu­si JAV, į Aly­tų su tė­vais at­va­žia­vo vai­kys­tė­je. Be­je, įdo­mu tai, kad už At­lan­to gi­mė bei į Lie­tu­vą pa­na­šiu me­tu grį­žo ir vy­ro Re­gi­man­to mo­čiu­tė.

„Pro­se­ne­lių na­mas pra­ėju­sio am­žiaus pra­džio­je sto­vė­jo ne­to­li da­bar­ti­nio mies­to te­at­ro“, – pa­sa­ko­ja Vio­le­ta. Mo­kyk­lo­je gim­to­jo mies­to is­to­ri­jos nie­kas ne­mo­kė, tai­gi di­die­ji at­ra­di­mai jos lau­kė jau su­au­gu­sios, kai į ran­kas pa­te­ko fo­to­me­ni­nin­ko Vy­tau­to V. Sta­nio­nio su­da­ry­tas „Aly­taus al­bu­mas“. Ja­me Vio­le­ta ra­do iki­ka­ri­nių mies­to nuo­trau­kų, pa­sta­tų, ku­rių jos kar­ta jau ne­ma­tė, pa­vyz­džiui, di­de­lį įspū­dį jai pa­li­ku­sią se­ną­ją Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čią.

Vai­kys­tė­je Vio­le­ta ku­rį lai­ko gy­ve­no Pa­ne­vė­žy­je. Ten dir­bo tė­ve­lis Al­gis Plyt­ni­kas, bai­gęs tuo­me­ti­nį Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą, in­ži­nie­rius, pri­si­dė­jęs ir prie Aly­taus kaip mies­to au­gi­mo. Ma­ma Ire­na Plyt­ni­kie­nė – mo­ky­to­ja, pri­gim­ti­nė aly­tiš­kė (jos mer­gau­ti­nė pa­var­dė Rėk­lai­ty­tė), mo­kė­si Aly­taus 1-ojo­je, o vė­liau 2-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­se. Tuo me­tu da­bar­ti­nės Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je au­go di­de­lis so­das ir bu­vo so­di­na­mi dar­žai, ku­riuos pri­žiū­rė­jo mo­ki­niai. Vė­liau iš šios že­mės su­for­muo­ti skly­pai, vie­ną jų įsi­gi­jo Vio­le­ta ir Re­gi­man­tas Sū­džiai. Jie iš­sau­go­jo ir pri­žiū­ri se­ną­jį gim­na­zi­jos so­dą, ku­rį dar iš mo­kyk­li­nių lai­kų pui­kiai pri­si­me­na ir Vio­le­tos ma­ma. „Ži­no­ma, obe­lys tu­ri sa­vo am­žių, bet mes sten­gia­mės jį pra­tęs­ti, me­džius ge­ni­me ir pri­žiū­ri­me. Aly­vi­nė obe­lis da­bar jau re­te­ny­bė, kaip ir ki­tos se­no­sios veis­lės. Mū­sų so­das ir vai­sių dar duo­da, ir­la­bai gra­žiai žy­di pa­va­sa­rį“, – pa­si­džiau­gia Vio­le­ta.

 

Liū­tu­kai ne­ša sėk­mę

Pa­va­sa­rio lau­kia vi­si, bet yra pro­fe­si­jų, ku­rios lei­džia tar­si per­šok­ti me­tų lai­kus į prie­kį. Kai už lan­go tam­siau­sias ir niū­riau­sias lap­kri­tis, gruo­dis, V.Sū­džiu­vie­nės min­ty­se – va­sa­ra ir nau­ja ko­lek­ci­ja. Ji bus pri­sta­to­ma ba­lan­džio mė­ne­sį, kaip pa­juo­kau­ja di­zai­ne­rė, „kai pa­dus ku­tens no­ras at­si­nau­jin­ti“.

„Šis ver­slas yra la­bai sun­kus, nes Lie­tu­vos rin­ka tie­siog per ma­ža, trūks­ta erd­vės plėt­rai, o siu­vi­mo kaš­tai au­ga“, – at­vi­rai sa­ko Aly­tu­je su­kur­to pre­kės žen­klo, ku­rio lo­ja­liau­sias pir­kė­jas gy­ve­na Vil­niu­je, au­to­rė. Be­je, bū­tent sos­ti­nė­je bu­vo ati­da­ry­ta ir pir­mo­ji „Bliss“ par­duo­tu­vė, ta­čiau pa­ti di­zai­ne­rė Aly­taus į sos­ti­nę ne­iš­kei­tė iki šiol. V.Sū­džiu­vie­nė pa­si­džiau­gia, kad mo­der­nu­mo, ino­va­ty­vu­mo šei­mos ver­slui at­ne­šė sū­nus, ku­ris da­bar rū­pi­na­si ir in­ter­ne­ti­ne sklai­da bei pre­ky­ba.

Ras­ti „Bliss“ sa­lo­ną mū­sų mies­te leng­va – jo pa­tal­pos įreng­tos is­to­ri­nia­me pa­sta­te, ku­rį sau­go liū­tu­kai, Vil­niaus gat­vė­je. Nors me­ta­li­nės skulp­tū­rė­lės, žen­kli­nan­čios jo laip­tus, nie­kur ofi­cia­liai nė­ra įvar­dy­tos kaip Aly­taus sim­bo­lis, bet liū­tu­kus vai­kys­tė­je tur­būt glos­tė vi­sos aly­tiš­kių vai­kų kar­tos.

„Pa­tal­pų dai­rė­mės se­na­mies­ty­je. Įė­ju­si pa­ma­čiau na­mą su is­to­ri­ja, bet ap­leis­tą. Įsi­gi­jo­me griu­vė­sius, ku­riuos da­bar sun­ku at­pa­žin­ti. Te­ko įdė­ti la­bai daug dar­bo tvar­kant, bet la­bai no­rė­jo­si iš­sau­go­ti ir šios erd­vės au­rą“, – prieš 11 me­tų įsi­gy­tų pa­tal­pų Vil­niaus gat­vė­je is­to­ri­ją pa­sa­ko­ja Vio­le­ta. Na­me sme­ton­me­čiu gy­ve­no žy­dų šei­ma, o da­bar jis pri­va­ti­zuo­tas ir pri­klau­so ke­liems sa­vi­nin­kams. Pa­sta­tas yra įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, tai reiš­kia, kad jo tvar­ky­mui ke­lia­mi spe­cia­lūs rei­ka­la­vi­mai.

„Tar­si sa­vai­me aiš­ku at­ro­dė, kad is­to­ri­nį sta­ti­nį tu­ri­me tin­ka­mai tvar­ky­ti. Spe­cia­lia smė­lio tech­no­lo­gi­ja nu­pū­tė­me ply­tas iš­orė­je, su­tvar­kė­me ža­li­ą­ją zo­ną, nes ti­ki­me, kad ir ap­lin­ka ku­ria pa­sta­to pri­dė­ti­nę ver­tę. Pa­ga­liau, na­mas sto­vi prie vie­nos pa­grin­di­nių mies­to gat­vių, o tai ir­gi įpa­rei­go­ja. De­ja, kar­tais nu­svy­ra ran­kos, nes ne vi­si na­mo ben­dra­tur­čiai no­ri tvar­ky­tis,– V.Sū­džiu­vie­nė ap­gai­les­tau­ja, kad kar­tais ge­ri no­rai to­kie ir lie­ka dėl vi­siš­kai ob­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių.

 

Stiu­ar­de­sių uni­for­ma at­ro­dė to­bu­la

Vio­le­ta dar mo­kė­si pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je, kai ar­mi­jo­je tuo me­tu tar­na­vęs dė­dė į na­mus par­ve­žė spal­vin­gą „Ae­ro­flot“ žur­na­lą. „Jo vir­še­ly­je bu­vo pub­li­kuo­ja­ma re­kla­mi­nė stiu­ar­de­sių fo­to­se­si­ja. Ko­kia gra­ži man ta­da at­ro­dė jų ap­ran­ga, su pi­lo­tė­mis ir bal­to­mis pirš­ti­nai­tė­mis... Gal­vo­ju, kad ir aš no­riu bū­ti stiu­ar­de­sė, nes jos ren­gia­si to­bu­lai!“ – pri­si­mi­nu­si šyp­so­si Vio­le­ta.

Ge­bė­ji­mus dai­lei ji pa­vel­dė­jo iš ma­mos, ku­ri la­bai gra­žiai pie­šia, ir anks­ti pa­ti su­si­dė­lio­jo pro­fe­si­nį ke­lią. Tie­sa, ne vis­ką pa­vy­ko įgy­ven­din­ti „pa­rai­džiui“: dve­jus me­tus mo­kė­si Aly­taus dai­lės mo­kyk­lo­je, bai­gė Ste­po Žu­ko dai­lės tech­ni­ku­mą Kau­ne, bet, kai sto­jo į Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­tą, dra­bu­žių di­zai­no spe­cia­ly­bės kur­so tais me­tais ne­rin­ko.

„Spe­cia­lis­tų ruoš­da­vo tiek, kiek tuo­me­tė­je Lie­tu­vo­je re­a­liai rei­kė­jo, o da­bar ke­pa ne­skai­čiuo­da­mi“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė, anuo­met pa­si­rin­ku­si in­ter­je­ro di­zai­no spe­cia­ly­bę. Šian­dien ji pri­si­pa­žįs­ta, kad tru­pu­tį gai­li­si ją vė­liau pa­kei­tu­si, ta­čiau, ki­ta ver­tus, spe­cia­ly­bės ži­nias pri­tai­ko na­mų in­ter­je­re, pro­jek­tuo­ja ir tvar­ko so­dy­bos ap­lin­ką.

„Pa­tys au­ga­lus so­di­na­me, pa­tys su vy­ru juos ir pri­žiū­ri­me. Ap­lin­ką ver­ti­nu di­zai­ne­rio žvilgs­niu, au­ga­las man tu­ri tu­rė­ti for­mą. Vis­ža­lius pa­ti ir for­muo­ju. Kai gi­mė duk­ra, Re­gi­man­tas par­ko ro­žė­mis ap­so­di­no vi­są kie­mo pe­ri­met­rą. Da­bar jų li­ko jau ma­žiau, so­das nuo­lat kei­čia­si, kaž­ką nau­jo su­gal­vo­ju, au­ga­lai su­au­ga ir vėl ki­taip at­ro­do“, – pa­sa­ko­ja Vio­le­ta.

Šei­ma už­au­gi­no tris vai­kus, ku­rie ma­mos pė­do­mis ne­se­kė ir dai­lės stu­di­jų ne­si­rin­ko, ta­čiau me­nai jų gy­ve­ni­me la­bai svar­būs. In­ter­ne­ti­ne sklai­da, mar­ke­tin­gu ir ko­mu­ni­ka­ci­ja pre­kės žen­klo „Bliss“ rū­pi­na­si vy­riau­sias sū­nus Man­tas, Mar­ty­nas bai­gė ar­chi­tek­tū­ri­nių kon­struk­ci­jų in­ži­ne­ri­ją  Ka­ra­liš­ka­ja­me tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­te Šve­di­jo­je (KTH) ir gy­ve­na Stok­hol­me. Jis – Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los ab­sol­ven­tas, kaip ir jau­nė­lė Skais­tė, ku­ri la­bai gra­žiai pie­šia, o šie­met pra­dė­jo IT in­ži­ne­ri­jos stu­di­jas Kau­ne. Vio­le­ta pa­ste­bi, kad vai­kai pa­tys rin­ko­si stu­di­jas ir ša­lį, o jie, kaip tė­vai, tam di­de­lės įta­kos da­ry­ti ne­si­sten­gė, ta­čiau šian­dien la­bai džiau­gia­si, kad vi­sus tris trau­kia Lie­tu­va.

 

Aly­tu­je pa­si­gen­da jau­ku­mo

„Vai­kus au­gin­ti šia­me mies­te la­bai pa­to­gu, bet ki­ta­me gy­ve­ni­mo eta­pe pa­jun­ti, kad trūks­ta ju­de­sio, ki­to­kios ap­lin­kos, ko­kią va­ži­nė­da­mas po pa­sau­lį pa­ma­tai. Gal iš da­lies ją ga­li pa­keis­ti Vil­nius, ta­čiau mū­sų mies­te tik­rai pa­si­gen­du ko­ky­biš­ko gy­ve­ni­mo po dar­bo. Man tai reiš­kia iš­ei­ti į gat­vę, už­suk­ti į ka­vi­nę, su­tik­ti žmo­nių ir su jais pa­ben­drau­ti – leis­ti lai­ką gy­va­me mies­te. Sa­vait­ga­lį mies­tas vi­siš­kai tuš­čias, cen­tre pra­ei­na vie­nas ki­tas ves­tu­vi­nin­kų bū­re­lis, pa­si­gen­du jau­ku­mo mies­to erd­vė­se“, – Vio­le­ta svars­to, kad gal­būt dėl to kal­tas ir tam tik­ras lie­tu­viš­kas už­da­ru­mas, gal­būt nė­ra no­ro iš­ei­ti į vi­suo­me­nę, trūks­ta ben­dra­vi­mo vie­šu­mo­je kul­tū­ros?

Ki­ta ver­tus, ją džiu­gi­na gim­to­jo mies­to ža­lu­ma, čia tik­rai gau­su gam­tos kam­pe­lių, kur ga­li­ma leis­ti lais­va­lai­kį, bet vėl­gi – pa­vie­nių, šios zo­nos nė­ra su­jung­tos tar­pu­sa­vy­je. Kaip pa­vyz­dį, kad ga­lė­tų bū­ti ki­taip, pa­šne­ko­vė mi­ni Drus­ki­nin­kus, Birš­to­ną, kur ne­re­tai pra­lei­džia sa­vait­ga­lį, – iš ka­vi­nių te­ra­sų at­si­ve­ria Ne­mu­no, mies­to vaiz­dai, čia pat pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kai, jau­čia­si, kad gal­vo­ja­ma apie žmo­nes, o jų čia ne­trūks­ta.

Ar Lie­tu­vo­je ži­no­mą pre­kės žen­klą su­kū­ru­si šei­ma vis dėl­to ne­pla­nuo­ja iš­vyk­ti gy­ven­ti iš Aly­taus? Vio­le­ta sa­ko, kad kol kas jie ap­si­ri­bo­ja lai­ki­nais pa­bė­gi­mais. Mėgs­ta ke­liau­ti po sve­čias ša­lis, o ji pa­ti – dar ir bė­gio­ti. Prieš dve­jus me­tus at­ra­du­si ak­ty­vų lais­va­lai­kį, pro­fe­sio­na­liai nie­ka­da ne­spor­ta­vu­si, pa­šne­ko­vė tei­gia ga­lin­ti mi­nė­ti dau­gy­bę to­kio po­mė­gio pri­va­lu­mų. Pra­de­dant nau­da įvai­rioms rau­me­nų gru­pėms ir bai­giant nuo kas­die­nių rū­pes­čių iš­va­ly­to­mis min­ti­mis. Sma­gu ir tai, kad, pra­dė­ju­si nuo mi­ni­ma­lių dis­tan­ci­jų, šią va­sa­rą Aly­taus pus­ma­ra­to­ny­je Vio­le­ta nu­bė­go jau 10 ki­lo­met­rų. Ji pa­ste­bi, kad bė­gio­jant at­si­ve­ria ir mies­to pri­va­lu­mai, gra­ži gam­ta, tad re­ko­men­duo­ja pra­dė­ti bė­gio­ti vi­siems no­rin­tiems ir ne­si­ryž­tan­tiems. Es­mi­nė klai­da, ko­dėl dau­ge­lis pra­de­da ir grei­tai at­si­sa­ko šio su­ma­ny­mo, mo­ters ma­ny­mu, yra per di­de­li ir grei­ti lū­kes­čiai. Vio­le­ta įsi­ti­ki­nu­si: re­zul­ta­to rei­kia siek­ti po žings­ne­lį ir mė­gau­tis tuo, ką da­rai.

Ras­ti lai­ko bė­gi­mui, pa­si­ro­do, ga­li­ma net ir la­bai už­im­to­je die­no­tvarkėje, o tau­po pa­šne­ko­vė ki­tų da­ly­kų są­skai­ta. Pa­vyz­džiui, te­le­vi­zo­riaus. „Jau se­no­kai žiū­riu tik ke­le­tą lai­dų, ir šis są­ra­šas vis trum­pė­ja. Kar­tais su­si­mąs­tau, kiek ne­ga­ty­vo, in­for­ma­ci­jos apie smur­tą at­ei­na iš ek­ra­nų, o juk ma­no gy­ve­ni­me to nie­ka­da ne­bu­vo ir nė­ra. Tai reiš­kia, kad pa­tys įsi­lei­džia­me į sa­vo gra­žų pa­sau­lį tai, ko ja­me vi­sai ne­rei­kia, bet mū­sų pa­čių va­lia ir to ne­da­ry­ti“, – pa­ste­bi Vio­le­ta. Šis jos pa­mąs­ty­mas ga­lė­tų nu­skam­bė­ti ir kaip lin­kė­ji­mas at­ei­nan­tiems 2019 me­tams, kai gruo­džio 31-osios va­ka­rą pa­ty­liu­kais pa­svars­to­me, kas mū­sų gy­ve­ni­me bus ki­taip jau ki­tą ry­tą ir dar 365 die­nas.

 

    Komentaras

    Nupirkau pas juos bliuzelę žmonai, pastebėjau, kad ne itin apsidžiaugė. Tada atsiėmiau, sakau salonas žadėjo priimti atgal. O tada ją parodžiau jaunesnei kaimynei, -VAU kaip džiaugėsi, visą naktį matavomės, dabar jos vyras vėl pas airius šunis iki kovo mėnesio šers, tai aš tikrai dar kokias dvi bliuzeles pirksiu.

    Komentaras

    Kaina tikrai oho, kai pamačiau svetainėje. Mane asmeniškai atstumia modelio laikysena nuotraukose. Susikuprinusi, persikreipusi nei šiaip, nei taip panelė. Nei jaunatviškumo, nei moteriškumo. Atsiprašau, jei ką nors įžeidžiau. Gal aš nesuprantu.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.