Vil­kas pil­kas bus ne­bai­sus, jei pri­im­si­me pro­tin­gus spren­di­mus (1)

Rita KRUŠINSKAITĖ
vilkas
Pas­ta­rai­siais me­tais vil­kai pri­da­ro vis dau­giau ža­los ūki­nin­kams. Eu­ge­ni­jaus Dro­be­lio nuotr.
Vil­kai be­ne vie­nin­te­liai lau­ki­niai gy­vū­nai, pas­ta­rai­siais me­tais su­lau­kian­tys tiek daug vi­suo­me­nės dė­me­sio. Ūki­nin­kai skun­džia­si dėl jų pa­da­ry­tos ža­los, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ko­vo­ja už jų po­pu­lia­ci­jos iš­sau­go­ji­mą, me­džio­to­jai be­jė­giš­kai skės­čio­ja ran­ko­mis, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai nie­kaip ne­pa­vyks­ta ras­ti vi­sus ten­ki­nan­čių spren­di­mų.

Aist­ros dėl vil­kų po­pu­lia­ci­jos iš­sau­go­ji­mo įsi­plies­kė pa­daž­nė­jus jų iš­puo­liams prieš na­mi­nius gy­vu­lius. Vil­kams pra­dė­jus pjau­ti ir so­dy­bo­se prie bū­dų pri­riš­tus šu­nis, kai­mo gy­ven­to­jai ėmė ne­ri­mau­ti ne tik dėl lau­kuo­se be­si­ga­nan­čių gy­vu­lių, bet ir vai­kų bei sa­vo sau­gu­mo. 

Siek­da­ma re­a­liai įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja 2017 me­tais su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­ri pa­tvir­ti­no il­ga­lai­kę me­to­di­ką, kaip tiks­liai ap­skai­čiuo­ti vil­kų skai­čių.

Ji pa­tiks­li­no plėš­rū­nų ap­skai­tos pa­gal pėd­sa­kus tvar­ką, nu­ma­tė ša­ly­je pa­lai­ky­ti ne ma­žes­nę kaip 250 vil­kų po­pu­lia­ci­ją ir įver­ti­no 2018 me­tų pa­va­sa­rį me­džio­to­jus vie­ni­jan­čių klu­bų ir bū­re­lių pa­teik­tus ap­skai­tos pa­gal pėd­sa­kus duo­me­nis. 

Pa­gal juos, ša­ly­je gy­ve­na 62 vil­kų šei­mos, ar­ba 960 vil­kų. „Mi­nė­ti ap­skai­tos skai­čiai ke­lia ne­ri­mą, vil­kų aiš­kiai per daug, o nu­sta­ty­tas 110 vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas yra dis­ku­tuo­ti­nas“, – įsi­ti­ki­nęs vyr. me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­tas Rai­mon­das Ri­ba­čiaus­kas.

Kiek­vie­no­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je po­žiū­ris į plėš­rū­nus yra skir­tin­gas. Štai mū­sų kai­my­nai lat­viai per 2017–2018 me­tų me­džiok­lės se­zo­ną su­me­džio­jo 280 vil­kų ir 140 lū­šių, 2018–2019 – 280 vil­kų ir 150 lū­šių, ma­no­ma, kad šie skai­čiai tu­rė­tų bū­ti di­des­ni. Skai­čiuojama, kad Latvijoje gyvena 1230 vilkų.

 

Kas gi tas vil­kas?

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, Lie­tu­vo­je nė­ra ki­to lau­ki­nio gy­vū­no, apie ku­rį bū­tų su­kur­ta tiek daug pa­sa­kų, fil­mų, le­gen­dų, ma­žai ku­ris vai­kas už­au­go tė­vų ne­pa­gąs­din­tas vil­ku.

Ta­čiau kas­met gau­sė­jant vil­kų skai­čiui, vi­suo­me­nę aud­ri­na dau­gy­bė klau­si­mų apie šiuos ge­rai ži­no­mus gy­vū­nus – kiek vil­kų yra, kiek tu­rė­tų bū­ti, kiek jų ga­li­ma su­me­džio­ti? Ga­liau­siai pats svar­biau­sias klau­si­mas – kas gi tas vil­kas?

„Tai stam­biau­sias mū­sų miš­kų plėš­rū­nas, gy­ve­nan­tis pa­sto­vio­mis po­ro­mis. Šei­ma už­ima apie 170–200 kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­tą. Vil­kas yra mė­sė­dis, gud­rus, me­džio­da­mas tai­ko įvai­rius me­džiok­lės bū­dus: sė­li­ni­mą, pa­lau­ki­mą, va­ro­vus ir ki­tus.

Vil­kai min­ta vi­sais gy­vū­nais, ku­riuos įvei­kia ir pa­gau­na. Be­ne la­biau­siai nu­ken­čia šer­nų jau­nik­liai, stir­nos, tau­rių­jų el­nių jau­nik­liai, beb­rai, su ma­lo­nu­mu jie su­švei­čia ir šu­nį, nors yra ži­no­ma at­ve­jų, kai su jais kryž­mi­na­si. Ta­čiau 2016–2017 me­tais, ša­ly­je at­li­kus su­me­džio­tų vil­kų DNR ty­ri­mus, miš­rū­nų ne­nu­sta­ty­ta.

Ka­dan­gi vil­kas pir­miau­sia su­me­džio­ja ser­gan­čius gy­vū­nus ir ne­at­si­sa­ko dvė­se­nos, va­di­na­mas miš­ko sa­ni­ta­ru. Jam per nak­tį nu­bėg­ti 20 ki­lo­met­rų yra vie­ni juo­kai, ga­li pa­ba­dau­ti sa­vai­tė­lę, o su­ėdęs pen­kis ki­log­ra­mus mė­sos – nu­mig­ti dvi tris die­ne­les. Šei­ma ga­li ei­ti „pė­da į pė­dą“, akuot­plau­kiai vi­sa­da 3–4 spal­vų, uo­de­gos nie­ka­da ne­pa­ke­lia virš stu­bu­ro li­ni­jos, ba­da­vi­mo me­tu yra už­fik­suo­ta ka­ni­ba­liz­mo at­ve­jų“, – pa­sa­ko­jo R.Ri­ba­čiaus­kas. 

Ta­čiau eks­per­tas pa­brė­žė, kad nors vil­kas ir la­bai gud­rus, pa­kliu­vęs į va­ry­mus, di­de­lės iš­min­ties ne­pa­ro­do, o ap­sup­tas vė­lia­vė­lė­mis ir vi­siš­kai pa­si­me­ta. „Tik at­si­ve­dę jau­nik­lius tė­vai ven­gia at­vi­rų vie­tų, sle­pia pėd­sa­kus, me­džio­ja nuo­ša­lio­se erd­vė­se. Tai lai­ko­tar­pis, va­di­na­mas „miš­ke din­go vil­kai“. Kai jau­nik­liai su­lau­kia tri­jų ke­tu­rių mė­ne­sių am­žiaus, tė­vai juos pra­de­da mo­ky­ti me­džio­ti“, – aiš­ki­no pa­ty­ręs me­džio­to­jas.

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, pra­si­dė­jus me­džiok­lės mo­ky­mams ir pra­si­de­da vi­sas įdo­mu­mas, esą koks kvai­lys at­ėjęs į par­duo­tu­vę pirks bran­gius mil­tus bly­nams kep­ti, jei čia pat ne­mo­ka­mai da­li­ja­mi iš­kep­ti bly­nai. Tai­gi kam vai­ky­tis stir­nas, jei čia pat ga­no­si avys, ož­kos.

Pir­mie­ji mo­ky­mai yra žiau­rūs, jau­nik­liai iš­dras­ko gy­vu­lių šo­nus, ap­kan­džio­ja ko­jas ir ki­tas kū­no da­lis, kol ga­lų ga­le tam­pa rim­tais me­džio­to­jais.

 

Ža­la – de­šim­tys tūks­tan­čių eu­rų

„Vil­kai nuo sau­sio 1 die­nos iki rug­sė­jo 1-osios, pa­pjau­da­mi ir su­dras­ky­da­mi na­mi­nius gy­vū­nus, ūki­nin­kams pa­da­rė ne­ma­žai ža­los. 2015 me­tais – ša­ly­je už 62 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 3,7 tūkst. eu­rų, 2016 me­tais – ša­ly­je už 70,5 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 14,5 tūkst. eu­rų, 2017 me­tais – ša­ly­je už 60 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 10,7 tūkst. eu­rų.

2018-ai­siais Aly­taus ra­jo­ne už­re­gist­ruo­ti 25 pra­ne­ši­mai apie 124 pa­pjau­tus gy­vū­nus (16 da­nie­lių, 2 te­ly­čias, 3 ož­kas, 103 avis), o Va­rė­nos ra­jo­ne – 12 pra­ne­ši­mų apie 49 pa­pjau­tus gy­vū­nus (45 avis, 3 ož­kas, 1 te­ly­čią), Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je – 4 pra­ne­ši­mai apie 7 pa­pjau­tus gy­vū­nus (1 te­ly­čia, 1 ver­šiu­kas, 5 avys), be to, me­tų pa­bai­go­je gau­ti 4 pra­ne­ši­mai apie pa­pjau­tus šu­nis.

2016-ai­siais, kai Va­rė­nos ra­jo­ne bu­vo už­re­gist­ruo­ta net 146 pa­pjau­ti na­mi­niai gy­vū­nai, ūki­nin­kai ne­te­ko ir 10 šu­nų.

 Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ūki­nin­kams už vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą iš­mo­kė­jo dau­giau kaip 10 tūkst. eu­rų kom­pen­sa­ci­jas, Va­rė­nos – kiek ma­žiau nei 1,4 tūkst. eu­rų, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je – 572 eu­rus. 

Ypač nu­ken­tė­jo Mer­ki­nės se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tis ūki­nin­kas, ku­riam pa­pjo­vė 22 ėriu­kus iš kar­to. Ėriu­kai bu­vo dar ne­už­re­gist­ruo­ti, to­dėl ža­la ne­kom­pen­suo­ta.

2019 me­tais Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo spe­cia­lio­jo­je pro­gra­mo­je me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­ci­joms pla­nuo­ja­ma skir­ti 26 tūkst. 91 eu­rą, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė nu­ma­čiu­si 2,4 tūkst. eu­rų. Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kon­kre­čios su­mos nė­ra nu­ma­čiu­si, bet ža­da at­ly­gin­ti vi­są ža­lą, ku­rią ūki­nin­kams pa­da­rys me­džio­ja­mi gy­vū­nai.

Ko­kią ža­lą vil­kai pra­ėju­siais me­tais pa­da­rė ša­lies mas­tu, kol kas duo­me­nų nė­ra.

Rei­kia re­gu­liuo­ti

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, su­si­da­rė įdo­mi si­tu­a­ci­ja, prak­tiš­kai nė­ra bū­dų, kaip ap­sau­go­ti na­mi­nius gy­vu­lius. Pa­ti­ki­miau­sia bū­tų juos nak­čiai par­gin­ti į tvar­tus, ta­čiau tai sun­kiai įma­no­ma. Ki­ti bū­dai ne­efek­ty­vūs, nes vil­kas leng­vai įvei­kia tvo­ras, ne­bi­jo elek­tri­nių pie­me­nų ar žmo­gaus ar­tu­mo, be to, me­tai iš me­tų mo­kant jau­nik­lius pjau­ti na­mi­nius gy­vu­lius, iš­si­vys­to na­tū­ra­lus no­ras juos me­džio­ti.

„Ža­lie­ji siū­lo avių ir ož­kų ap­sau­gai nau­do­ti spe­cia­lias šu­nų veis­les, ta­čiau tai prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mi­nei ba­zei ir su­ke­lia re­a­lų pa­vo­jų ki­tiems lais­vė­je gy­ve­nan­tiems gy­vū­nams, paukš­čiams ir žmo­nėms. Vil­kai iš lė­to įžū­lė­ja dėl pa­pras­tos prie­žas­ties – gam­to­je ma­žė­ja mi­ty­bi­nė ba­zė, prak­tiš­kai ne­li­ko šer­nų, ma­žė­ja stir­nų, dau­gė­ja el­nių ir brie­džių pa­te­lių, ne­su­ge­ban­čių ap­gin­ti jau­nik­lių. Lie­ka vie­nin­te­lis bū­das – vil­kų skai­čiaus re­gu­lia­vi­mas“, – ma­no R.Ri­ba­čiaus­kas.

Ne­ga­li­ma už­mirš­ti lū­šių

„Dar vie­nas mū­sų miš­kų plėš­rū­nas, įra­šy­tas į Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos rau­do­ną­sias kny­gas, ven­gian­tis at­vi­rų erd­vių, tu­rin­tis uni­ka­lią uos­lę ir klau­są, sė­li­ni­mo spe­cia­lis­tas, tik švie­žios mė­sos val­gy­to­jas, pui­kiai lai­pio­jan­tis po me­džius, bet gro­bį puo­lan­tis nuo že­mės, pui­kiai plau­kian­tis, ta­čiau ne­mėgs­tan­tis van­dens – tai ka­čių šei­mos at­sto­vas lū­šis“, – pri­sta­tė lū­šį me­džiok­lės eks­per­tas.

Šis plėš­rū­nas pas­ta­rai­siais me­tais spar­čiai plin­ta ir yra su­tin­ka­mas vi­suo­se di­des­niuo­se miš­kuo­se, ža­la, pa­da­ry­ta na­mi­niams gy­vū­nams, ne­už­fik­suo­ta, ta­čiau lū­šiai at­si­ra­dus miš­ke, pa­slap­tin­gai dings­ta stir­nos ir pe­rin­tys ant že­mės paukš­čiai.

R.Ri­ba­čiaus­kas ne­abe­jo­ja, kad šis pui­kus plėš­rū­nų du­e­tas, nors tar­pu­sa­vy­je ir yra kon­ku­ren­tai, da­ro aiš­kią ža­lą me­džiok­lės ūkio per­spek­ty­vai, o vil­kai – dar ir na­mi­nių gy­vu­lių au­gin­to­jams. Jų skai­čius di­dė­ja – 1970 me­tais vil­kų bu­vo 56, lū­šių – 150, 2000 me­tais vil­kų pa­dau­gė­jo iki 545, lū­šių iki 87, pra­ėju­sių me­tų pa­va­sa­rį vil­kų bu­vo su­skai­čiuo­ta 960, lū­šių – 230.

Me­džio­to­jas įžvel­gia dar vie­ną pro­ble­mą – spar­čiai di­dė­jant lū­šių skai­čiui, šie plėš­rū­nai kė­si­na­si nu­šluo­ti nuo že­mės kur­ti­nius ir bal­tuo­sius kiš­kius, o tai rau­do­no­sios kny­gos at­sto­vai. Taip pat ma­žė­ja te­ter­vi­nų, je­ru­bių ir ki­tų ant že­mės pe­rin­čių paukš­čių.

„At­si­dū­rė­me pa­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, au­ko­ja­me vie­nus, kad kles­tė­tų ki­ti.Su sar­kaz­mu gal­vo­ju, ne­gi ge­rus dar­bus ga­li­ma da­ry­ti tik už Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas, ne­gi be pi­ni­gų ne­ga­li­me pri­im­ti pro­tin­gų gam­tai spren­di­mų. No­riu nu­ra­min­ti na­mi­nių gy­vu­lių au­gin­to­jus, vals­ty­bė pri­ėmė sa­lia­mo­niš­ką spren­di­mą – du kar­tus pa­bran­gi­no me­džiok­lės plo­tus, o ūki­nin­kams už vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą siū­lo­ma at­ly­gin­ti iš me­džio­to­jų su­rink­tais pi­ni­gais. Tai­gi me­džio­to­jai mo­ka pi­ni­gus už nau­do­ji­mą­si lau­ki­ne fau­na, ku­rią nai­ki­na vil­kai ir lū­šys“, – pa­si­pik­ti­ni­mo ne­sle­pia R.Ri­ba­čiaus­kas.     

Vi­sų rei­ka­las

Sie­kiant pri­im­ti pro­tin­gus spren­di­mus ir ži­no­ti re­a­lų žvė­rių skai­čių, vals­ty­bė įpa­rei­go­jo me­džio­to­jus vie­ną kar­tą per me­džiok­lės se­zo­ną (sau­sio–ko­vo mėn.) at­lik­ti žvė­rių ap­skai­tą pa­gal pėd­sa­kus snie­ge.

Ap­skai­tos vyk­dy­to­jai su­da­ro nuo­la­ti­nį ap­skai­tos marš­ru­tą ir nu­sta­ty­tos for­mos an­ke­to­je re­gist­ruo­ja plėš­rių­jų žvė­rių (vil­kų, lū­šių, pa­pras­tų­jų ša­ka­lų, ru­dų­jų lo­kių) ir ka­no­pi­nių žvė­rių pėd­sa­kus. Ap­skai­tos duo­me­nys pa­tei­kia­mi Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nės skil­ty­je „Žvė­rių ap­skai­ta“.

„Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pra­šo vi­sų gy­ven­to­jų ir me­džio­to­jų vi­sus me­tus siųs­ti bet ko­kią in­for­ma­ci­ją apie pa­ste­bė­tus plėš­rū­nus, ją taip pat rei­kia skelb­ti šio­je skil­ty­je“, – pa­brė­žė me­džiok­lės eks­per­tas.

Anot jo, keis­ta, kad nuo ry­to iki va­ka­ro skun­džia­mės dėl di­dė­jan­čio plėš­rū­nų skai­čiaus, ro­do­me vie­ni ki­tiems plėš­rū­nų ar jų au­kų nuo­trau­kas, ta­čiau prak­tiš­kai nie­kas ne­iš­siun­tė in­for­ma­ci­jos nu­ro­dy­tu ad­re­su, to­dėl rei­kė­tų ma­žiau skųs­tis.

„No­riu pri­min­ti, kad su­me­džio­jus vil­ką už­pil­do­mas „Pra­ne­ši­mas apie su­me­džio­tą vil­ką“. Ne vė­liau kaip per 24 val. po vil­ko su­me­džio­ji­mo iš­pjau­na­mas ne ma­žes­nis kaip 3 kvad­ra­ti­nių cen­ti­met­rų rau­mens ga­ba­lė­lis ge­ne­ti­niams ty­ri­mams, pa­te­lei dar iš­ima­ma gim­da, o vi­sais at­ve­jais ir il­ti­nis dan­tis. Vi­sa tai me­džio­to­jas už­šal­do.

Per mė­ne­sį Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos dar­buo­to­jas mė­gi­nius pri­va­lo pa­im­ti, o il­tį grą­žin­ti per tris mė­ne­sius. Kaip ma­to­te, tai pa­kan­ka­mai daug dar­bo, ypač ieš­kant gim­dos.

Šven­tai ti­kiu, kad di­džio­ji da­lis me­džio­to­jų nie­kad tos gim­dos taip ir ne­ras. Ma­nau, dau­ge­liui jaut­res­nės sie­los žmo­nių da­lis šių rei­ka­la­vi­mų yra sun­kiai su­vo­kia­mi“, – pa­sa­ko­jo R.Ri­ba­čiaus­kas.

Tu­ri rū­pė­ti ir vals­ty­bei

Me­džiok­lės eks­per­tas R.Ri­ba­čiaus­kas įžvel­gia dar vie­ną pro­ble­mą. Me­džio­to­ją ste­bi­na nuo­sta­ta, kad jei lais­vė­je gy­ve­nan­tis gy­vū­nas pri­klau­so vals­ty­bei ir yra jos tur­tas, tai ko­dėl vals­ty­bė vi­siš­kai nu­si­ša­li­no nuo šio tur­to ap­skai­tos tiek prak­ti­ne, tiek fi­nan­si­ne pras­me.

„Tai nė­ra ge­rai. Vals­ty­bė per 10 me­tų lai­ko­tar­pį, tiek, kiek ga­lio­ja me­džio­to­jų klu­bams ir bū­re­liams iš­duo­ti lei­di­mai nau­do­ti me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lius, tu­rė­tų at­lik­ti lais­vė­je gy­ve­nan­čių gy­vū­nų in­ven­to­ri­za­ci­ją (ap­skai­tą) kiek­vie­na­me klu­be, sie­kiant įsi­ti­kin­ti, ar pa­tei­kia­mi duo­me­nys yra tei­sin­gi, ar me­džio­to­jai ra­cio­na­liai nau­do­ja me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lius“, – įsi­ti­ki­nęs R.Ri­ba­čiaus­kas.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai