Vil­kas pil­kas bus ne­bai­sus, jei pri­im­si­me pro­tin­gus spren­di­mus

Rita KRUŠINSKAITĖ
Komentarai (2)
2019 Vasaris 22
vilkas
Pas­ta­rai­siais me­tais vil­kai pri­da­ro vis dau­giau ža­los ūki­nin­kams. Eu­ge­ni­jaus Dro­be­lio nuotr.
Vil­kai be­ne vie­nin­te­liai lau­ki­niai gy­vū­nai, pas­ta­rai­siais me­tais su­lau­kian­tys tiek daug vi­suo­me­nės dė­me­sio. Ūki­nin­kai skun­džia­si dėl jų pa­da­ry­tos ža­los, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ko­vo­ja už jų po­pu­lia­ci­jos iš­sau­go­ji­mą, me­džio­to­jai be­jė­giš­kai skės­čio­ja ran­ko­mis, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai nie­kaip ne­pa­vyks­ta ras­ti vi­sus ten­ki­nan­čių spren­di­mų.

Aist­ros dėl vil­kų po­pu­lia­ci­jos iš­sau­go­ji­mo įsi­plies­kė pa­daž­nė­jus jų iš­puo­liams prieš na­mi­nius gy­vu­lius. Vil­kams pra­dė­jus pjau­ti ir so­dy­bo­se prie bū­dų pri­riš­tus šu­nis, kai­mo gy­ven­to­jai ėmė ne­ri­mau­ti ne tik dėl lau­kuo­se be­si­ga­nan­čių gy­vu­lių, bet ir vai­kų bei sa­vo sau­gu­mo. 

Siek­da­ma re­a­liai įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja 2017 me­tais su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­ri pa­tvir­ti­no il­ga­lai­kę me­to­di­ką, kaip tiks­liai ap­skai­čiuo­ti vil­kų skai­čių.

Ji pa­tiks­li­no plėš­rū­nų ap­skai­tos pa­gal pėd­sa­kus tvar­ką, nu­ma­tė ša­ly­je pa­lai­ky­ti ne ma­žes­nę kaip 250 vil­kų po­pu­lia­ci­ją ir įver­ti­no 2018 me­tų pa­va­sa­rį me­džio­to­jus vie­ni­jan­čių klu­bų ir bū­re­lių pa­teik­tus ap­skai­tos pa­gal pėd­sa­kus duo­me­nis. 

Pa­gal juos, ša­ly­je gy­ve­na 62 vil­kų šei­mos, ar­ba 960 vil­kų. „Mi­nė­ti ap­skai­tos skai­čiai ke­lia ne­ri­mą, vil­kų aiš­kiai per daug, o nu­sta­ty­tas 110 vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas yra dis­ku­tuo­ti­nas“, – įsi­ti­ki­nęs vyr. me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­tas Rai­mon­das Ri­ba­čiaus­kas.

Kiek­vie­no­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je po­žiū­ris į plėš­rū­nus yra skir­tin­gas. Štai mū­sų kai­my­nai lat­viai per 2017–2018 me­tų me­džiok­lės se­zo­ną su­me­džio­jo 280 vil­kų ir 140 lū­šių, 2018–2019 – 280 vil­kų ir 150 lū­šių, ma­no­ma, kad šie skai­čiai tu­rė­tų bū­ti di­des­ni. Skai­čiuojama, kad Latvijoje gyvena 1230 vilkų.

 

Kas gi tas vil­kas?

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, Lie­tu­vo­je nė­ra ki­to lau­ki­nio gy­vū­no, apie ku­rį bū­tų su­kur­ta tiek daug pa­sa­kų, fil­mų, le­gen­dų, ma­žai ku­ris vai­kas už­au­go tė­vų ne­pa­gąs­din­tas vil­ku.

Ta­čiau kas­met gau­sė­jant vil­kų skai­čiui, vi­suo­me­nę aud­ri­na dau­gy­bė klau­si­mų apie šiuos ge­rai ži­no­mus gy­vū­nus – kiek vil­kų yra, kiek tu­rė­tų bū­ti, kiek jų ga­li­ma su­me­džio­ti? Ga­liau­siai pats svar­biau­sias klau­si­mas – kas gi tas vil­kas?

„Tai stam­biau­sias mū­sų miš­kų plėš­rū­nas, gy­ve­nan­tis pa­sto­vio­mis po­ro­mis. Šei­ma už­ima apie 170–200 kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­tą. Vil­kas yra mė­sė­dis, gud­rus, me­džio­da­mas tai­ko įvai­rius me­džiok­lės bū­dus: sė­li­ni­mą, pa­lau­ki­mą, va­ro­vus ir ki­tus.

Vil­kai min­ta vi­sais gy­vū­nais, ku­riuos įvei­kia ir pa­gau­na. Be­ne la­biau­siai nu­ken­čia šer­nų jau­nik­liai, stir­nos, tau­rių­jų el­nių jau­nik­liai, beb­rai, su ma­lo­nu­mu jie su­švei­čia ir šu­nį, nors yra ži­no­ma at­ve­jų, kai su jais kryž­mi­na­si. Ta­čiau 2016–2017 me­tais, ša­ly­je at­li­kus su­me­džio­tų vil­kų DNR ty­ri­mus, miš­rū­nų ne­nu­sta­ty­ta.

Ka­dan­gi vil­kas pir­miau­sia su­me­džio­ja ser­gan­čius gy­vū­nus ir ne­at­si­sa­ko dvė­se­nos, va­di­na­mas miš­ko sa­ni­ta­ru. Jam per nak­tį nu­bėg­ti 20 ki­lo­met­rų yra vie­ni juo­kai, ga­li pa­ba­dau­ti sa­vai­tė­lę, o su­ėdęs pen­kis ki­log­ra­mus mė­sos – nu­mig­ti dvi tris die­ne­les. Šei­ma ga­li ei­ti „pė­da į pė­dą“, akuot­plau­kiai vi­sa­da 3–4 spal­vų, uo­de­gos nie­ka­da ne­pa­ke­lia virš stu­bu­ro li­ni­jos, ba­da­vi­mo me­tu yra už­fik­suo­ta ka­ni­ba­liz­mo at­ve­jų“, – pa­sa­ko­jo R.Ri­ba­čiaus­kas. 

Ta­čiau eks­per­tas pa­brė­žė, kad nors vil­kas ir la­bai gud­rus, pa­kliu­vęs į va­ry­mus, di­de­lės iš­min­ties ne­pa­ro­do, o ap­sup­tas vė­lia­vė­lė­mis ir vi­siš­kai pa­si­me­ta. „Tik at­si­ve­dę jau­nik­lius tė­vai ven­gia at­vi­rų vie­tų, sle­pia pėd­sa­kus, me­džio­ja nuo­ša­lio­se erd­vė­se. Tai lai­ko­tar­pis, va­di­na­mas „miš­ke din­go vil­kai“. Kai jau­nik­liai su­lau­kia tri­jų ke­tu­rių mė­ne­sių am­žiaus, tė­vai juos pra­de­da mo­ky­ti me­džio­ti“, – aiš­ki­no pa­ty­ręs me­džio­to­jas.

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, pra­si­dė­jus me­džiok­lės mo­ky­mams ir pra­si­de­da vi­sas įdo­mu­mas, esą koks kvai­lys at­ėjęs į par­duo­tu­vę pirks bran­gius mil­tus bly­nams kep­ti, jei čia pat ne­mo­ka­mai da­li­ja­mi iš­kep­ti bly­nai. Tai­gi kam vai­ky­tis stir­nas, jei čia pat ga­no­si avys, ož­kos.

Pir­mie­ji mo­ky­mai yra žiau­rūs, jau­nik­liai iš­dras­ko gy­vu­lių šo­nus, ap­kan­džio­ja ko­jas ir ki­tas kū­no da­lis, kol ga­lų ga­le tam­pa rim­tais me­džio­to­jais.

 

Ža­la – de­šim­tys tūks­tan­čių eu­rų

„Vil­kai nuo sau­sio 1 die­nos iki rug­sė­jo 1-osios, pa­pjau­da­mi ir su­dras­ky­da­mi na­mi­nius gy­vū­nus, ūki­nin­kams pa­da­rė ne­ma­žai ža­los. 2015 me­tais – ša­ly­je už 62 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 3,7 tūkst. eu­rų, 2016 me­tais – ša­ly­je už 70,5 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 14,5 tūkst. eu­rų, 2017 me­tais – ša­ly­je už 60 tūkst. eu­rų, Aly­taus ap­skri­ty­je – už 10,7 tūkst. eu­rų.

2018-ai­siais Aly­taus ra­jo­ne už­re­gist­ruo­ti 25 pra­ne­ši­mai apie 124 pa­pjau­tus gy­vū­nus (16 da­nie­lių, 2 te­ly­čias, 3 ož­kas, 103 avis), o Va­rė­nos ra­jo­ne – 12 pra­ne­ši­mų apie 49 pa­pjau­tus gy­vū­nus (45 avis, 3 ož­kas, 1 te­ly­čią), Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je – 4 pra­ne­ši­mai apie 7 pa­pjau­tus gy­vū­nus (1 te­ly­čia, 1 ver­šiu­kas, 5 avys), be to, me­tų pa­bai­go­je gau­ti 4 pra­ne­ši­mai apie pa­pjau­tus šu­nis.

2016-ai­siais, kai Va­rė­nos ra­jo­ne bu­vo už­re­gist­ruo­ta net 146 pa­pjau­ti na­mi­niai gy­vū­nai, ūki­nin­kai ne­te­ko ir 10 šu­nų.

 Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ūki­nin­kams už vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą iš­mo­kė­jo dau­giau kaip 10 tūkst. eu­rų kom­pen­sa­ci­jas, Va­rė­nos – kiek ma­žiau nei 1,4 tūkst. eu­rų, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je – 572 eu­rus. 

Ypač nu­ken­tė­jo Mer­ki­nės se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tis ūki­nin­kas, ku­riam pa­pjo­vė 22 ėriu­kus iš kar­to. Ėriu­kai bu­vo dar ne­už­re­gist­ruo­ti, to­dėl ža­la ne­kom­pen­suo­ta.

2019 me­tais Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo spe­cia­lio­jo­je pro­gra­mo­je me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­ci­joms pla­nuo­ja­ma skir­ti 26 tūkst. 91 eu­rą, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė nu­ma­čiu­si 2,4 tūkst. eu­rų. Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kon­kre­čios su­mos nė­ra nu­ma­čiu­si, bet ža­da at­ly­gin­ti vi­są ža­lą, ku­rią ūki­nin­kams pa­da­rys me­džio­ja­mi gy­vū­nai.

Ko­kią ža­lą vil­kai pra­ėju­siais me­tais pa­da­rė ša­lies mas­tu, kol kas duo­me­nų nė­ra.

Rei­kia re­gu­liuo­ti

Anot R.Ri­ba­čiaus­ko, su­si­da­rė įdo­mi si­tu­a­ci­ja, prak­tiš­kai nė­ra bū­dų, kaip ap­sau­go­ti na­mi­nius gy­vu­lius. Pa­ti­ki­miau­sia bū­tų juos nak­čiai par­gin­ti į tvar­tus, ta­čiau tai sun­kiai įma­no­ma. Ki­ti bū­dai ne­efek­ty­vūs, nes vil­kas leng­vai įvei­kia tvo­ras, ne­bi­jo elek­tri­nių pie­me­nų ar žmo­gaus ar­tu­mo, be to, me­tai iš me­tų mo­kant jau­nik­lius pjau­ti na­mi­nius gy­vu­lius, iš­si­vys­to na­tū­ra­lus no­ras juos me­džio­ti.

„Ža­lie­ji siū­lo avių ir ož­kų ap­sau­gai nau­do­ti spe­cia­lias šu­nų veis­les, ta­čiau tai prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mi­nei ba­zei ir su­ke­lia re­a­lų pa­vo­jų ki­tiems lais­vė­je gy­ve­nan­tiems gy­vū­nams, paukš­čiams ir žmo­nėms. Vil­kai iš lė­to įžū­lė­ja dėl pa­pras­tos prie­žas­ties – gam­to­je ma­žė­ja mi­ty­bi­nė ba­zė, prak­tiš­kai ne­li­ko šer­nų, ma­žė­ja stir­nų, dau­gė­ja el­nių ir brie­džių pa­te­lių, ne­su­ge­ban­čių ap­gin­ti jau­nik­lių. Lie­ka vie­nin­te­lis bū­das – vil­kų skai­čiaus re­gu­lia­vi­mas“, – ma­no R.Ri­ba­čiaus­kas.

Ne­ga­li­ma už­mirš­ti lū­šių

„Dar vie­nas mū­sų miš­kų plėš­rū­nas, įra­šy­tas į Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos rau­do­ną­sias kny­gas, ven­gian­tis at­vi­rų erd­vių, tu­rin­tis uni­ka­lią uos­lę ir klau­są, sė­li­ni­mo spe­cia­lis­tas, tik švie­žios mė­sos val­gy­to­jas, pui­kiai lai­pio­jan­tis po me­džius, bet gro­bį puo­lan­tis nuo že­mės, pui­kiai plau­kian­tis, ta­čiau ne­mėgs­tan­tis van­dens – tai ka­čių šei­mos at­sto­vas lū­šis“, – pri­sta­tė lū­šį me­džiok­lės eks­per­tas.

Šis plėš­rū­nas pas­ta­rai­siais me­tais spar­čiai plin­ta ir yra su­tin­ka­mas vi­suo­se di­des­niuo­se miš­kuo­se, ža­la, pa­da­ry­ta na­mi­niams gy­vū­nams, ne­už­fik­suo­ta, ta­čiau lū­šiai at­si­ra­dus miš­ke, pa­slap­tin­gai dings­ta stir­nos ir pe­rin­tys ant že­mės paukš­čiai.

R.Ri­ba­čiaus­kas ne­abe­jo­ja, kad šis pui­kus plėš­rū­nų du­e­tas, nors tar­pu­sa­vy­je ir yra kon­ku­ren­tai, da­ro aiš­kią ža­lą me­džiok­lės ūkio per­spek­ty­vai, o vil­kai – dar ir na­mi­nių gy­vu­lių au­gin­to­jams. Jų skai­čius di­dė­ja – 1970 me­tais vil­kų bu­vo 56, lū­šių – 150, 2000 me­tais vil­kų pa­dau­gė­jo iki 545, lū­šių iki 87, pra­ėju­sių me­tų pa­va­sa­rį vil­kų bu­vo su­skai­čiuo­ta 960, lū­šių – 230.

Me­džio­to­jas įžvel­gia dar vie­ną pro­ble­mą – spar­čiai di­dė­jant lū­šių skai­čiui, šie plėš­rū­nai kė­si­na­si nu­šluo­ti nuo že­mės kur­ti­nius ir bal­tuo­sius kiš­kius, o tai rau­do­no­sios kny­gos at­sto­vai. Taip pat ma­žė­ja te­ter­vi­nų, je­ru­bių ir ki­tų ant že­mės pe­rin­čių paukš­čių.

„At­si­dū­rė­me pa­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, au­ko­ja­me vie­nus, kad kles­tė­tų ki­ti.Su sar­kaz­mu gal­vo­ju, ne­gi ge­rus dar­bus ga­li­ma da­ry­ti tik už Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas, ne­gi be pi­ni­gų ne­ga­li­me pri­im­ti pro­tin­gų gam­tai spren­di­mų. No­riu nu­ra­min­ti na­mi­nių gy­vu­lių au­gin­to­jus, vals­ty­bė pri­ėmė sa­lia­mo­niš­ką spren­di­mą – du kar­tus pa­bran­gi­no me­džiok­lės plo­tus, o ūki­nin­kams už vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą siū­lo­ma at­ly­gin­ti iš me­džio­to­jų su­rink­tais pi­ni­gais. Tai­gi me­džio­to­jai mo­ka pi­ni­gus už nau­do­ji­mą­si lau­ki­ne fau­na, ku­rią nai­ki­na vil­kai ir lū­šys“, – pa­si­pik­ti­ni­mo ne­sle­pia R.Ri­ba­čiaus­kas.     

Vi­sų rei­ka­las

Sie­kiant pri­im­ti pro­tin­gus spren­di­mus ir ži­no­ti re­a­lų žvė­rių skai­čių, vals­ty­bė įpa­rei­go­jo me­džio­to­jus vie­ną kar­tą per me­džiok­lės se­zo­ną (sau­sio–ko­vo mėn.) at­lik­ti žvė­rių ap­skai­tą pa­gal pėd­sa­kus snie­ge.

Ap­skai­tos vyk­dy­to­jai su­da­ro nuo­la­ti­nį ap­skai­tos marš­ru­tą ir nu­sta­ty­tos for­mos an­ke­to­je re­gist­ruo­ja plėš­rių­jų žvė­rių (vil­kų, lū­šių, pa­pras­tų­jų ša­ka­lų, ru­dų­jų lo­kių) ir ka­no­pi­nių žvė­rių pėd­sa­kus. Ap­skai­tos duo­me­nys pa­tei­kia­mi Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nės skil­ty­je „Žvė­rių ap­skai­ta“.

„Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pra­šo vi­sų gy­ven­to­jų ir me­džio­to­jų vi­sus me­tus siųs­ti bet ko­kią in­for­ma­ci­ją apie pa­ste­bė­tus plėš­rū­nus, ją taip pat rei­kia skelb­ti šio­je skil­ty­je“, – pa­brė­žė me­džiok­lės eks­per­tas.

Anot jo, keis­ta, kad nuo ry­to iki va­ka­ro skun­džia­mės dėl di­dė­jan­čio plėš­rū­nų skai­čiaus, ro­do­me vie­ni ki­tiems plėš­rū­nų ar jų au­kų nuo­trau­kas, ta­čiau prak­tiš­kai nie­kas ne­iš­siun­tė in­for­ma­ci­jos nu­ro­dy­tu ad­re­su, to­dėl rei­kė­tų ma­žiau skųs­tis.

„No­riu pri­min­ti, kad su­me­džio­jus vil­ką už­pil­do­mas „Pra­ne­ši­mas apie su­me­džio­tą vil­ką“. Ne vė­liau kaip per 24 val. po vil­ko su­me­džio­ji­mo iš­pjau­na­mas ne ma­žes­nis kaip 3 kvad­ra­ti­nių cen­ti­met­rų rau­mens ga­ba­lė­lis ge­ne­ti­niams ty­ri­mams, pa­te­lei dar iš­ima­ma gim­da, o vi­sais at­ve­jais ir il­ti­nis dan­tis. Vi­sa tai me­džio­to­jas už­šal­do.

Per mė­ne­sį Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos dar­buo­to­jas mė­gi­nius pri­va­lo pa­im­ti, o il­tį grą­žin­ti per tris mė­ne­sius. Kaip ma­to­te, tai pa­kan­ka­mai daug dar­bo, ypač ieš­kant gim­dos.

Šven­tai ti­kiu, kad di­džio­ji da­lis me­džio­to­jų nie­kad tos gim­dos taip ir ne­ras. Ma­nau, dau­ge­liui jaut­res­nės sie­los žmo­nių da­lis šių rei­ka­la­vi­mų yra sun­kiai su­vo­kia­mi“, – pa­sa­ko­jo R.Ri­ba­čiaus­kas.

Tu­ri rū­pė­ti ir vals­ty­bei

Me­džiok­lės eks­per­tas R.Ri­ba­čiaus­kas įžvel­gia dar vie­ną pro­ble­mą. Me­džio­to­ją ste­bi­na nuo­sta­ta, kad jei lais­vė­je gy­ve­nan­tis gy­vū­nas pri­klau­so vals­ty­bei ir yra jos tur­tas, tai ko­dėl vals­ty­bė vi­siš­kai nu­si­ša­li­no nuo šio tur­to ap­skai­tos tiek prak­ti­ne, tiek fi­nan­si­ne pras­me.

„Tai nė­ra ge­rai. Vals­ty­bė per 10 me­tų lai­ko­tar­pį, tiek, kiek ga­lio­ja me­džio­to­jų klu­bams ir bū­re­liams iš­duo­ti lei­di­mai nau­do­ti me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lius, tu­rė­tų at­lik­ti lais­vė­je gy­ve­nan­čių gy­vū­nų in­ven­to­ri­za­ci­ją (ap­skai­tą) kiek­vie­na­me klu­be, sie­kiant įsi­ti­kin­ti, ar pa­tei­kia­mi duo­me­nys yra tei­sin­gi, ar me­džio­to­jai ra­cio­na­liai nau­do­ja me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lius“, – įsi­ti­ki­nęs R.Ri­ba­čiaus­kas.

    Komentaras

    tai išvados turėtų būti visai kitos. Negali ginčytis tik dėl vilkų žalos, ji suskaičiuojama. Bet kiti Ribačiausko išvedžiojimai neatlaiko kritikos. Vilkų skaičius išlaužtas iš piršto: jei nėra sąlygų apskaitai, tai iš kur tokie fantastiniai skaičiai. Lūšis esą sunaikina tetervinas ir kurtinius. Betgi jos ten nė neaptinkamos, kur tetervinai ir kurtiniai gyvena. Mažėja stirnų?? Medžiotojas kažkur labai paklydo. Tuo tarpu lapių ir usūrinių šunų žalos Ribačiauskas nė nemato. Nes nenori medžioti. Kailis neįvertintas.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.