Vilkas pilkas bus nebaisus, jei priimsime protingus sprendimus (1)
Aistros dėl vilkų populiacijos išsaugojimo įsiplieskė padažnėjus jų išpuoliams prieš naminius gyvulius. Vilkams pradėjus pjauti ir sodybose prie būdų pririštus šunis, kaimo gyventojai ėmė nerimauti ne tik dėl laukuose besiganančių gyvulių, bet ir vaikų bei savo saugumo.
Siekdama realiai įvertinti situaciją, Aplinkos ministerija 2017 metais sudarė darbo grupę, kuri patvirtino ilgalaikę metodiką, kaip tiksliai apskaičiuoti vilkų skaičių.
Ji patikslino plėšrūnų apskaitos pagal pėdsakus tvarką, numatė šalyje palaikyti ne mažesnę kaip 250 vilkų populiaciją ir įvertino 2018 metų pavasarį medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių pateiktus apskaitos pagal pėdsakus duomenis.
Pagal juos, šalyje gyvena 62 vilkų šeimos, arba 960 vilkų. „Minėti apskaitos skaičiai kelia nerimą, vilkų aiškiai per daug, o nustatytas 110 vilkų sumedžiojimo limitas yra diskutuotinas“, – įsitikinęs vyr. medžioklės trofėjų ekspertas Raimondas Ribačiauskas.
Kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje požiūris į plėšrūnus yra skirtingas. Štai mūsų kaimynai latviai per 2017–2018 metų medžioklės sezoną sumedžiojo 280 vilkų ir 140 lūšių, 2018–2019 – 280 vilkų ir 150 lūšių, manoma, kad šie skaičiai turėtų būti didesni. Skaičiuojama, kad Latvijoje gyvena 1230 vilkų.
Kas gi tas vilkas?
Anot R.Ribačiausko, Lietuvoje nėra kito laukinio gyvūno, apie kurį būtų sukurta tiek daug pasakų, filmų, legendų, mažai kuris vaikas užaugo tėvų nepagąsdintas vilku.
Tačiau kasmet gausėjant vilkų skaičiui, visuomenę audrina daugybė klausimų apie šiuos gerai žinomus gyvūnus – kiek vilkų yra, kiek turėtų būti, kiek jų galima sumedžioti? Galiausiai pats svarbiausias klausimas – kas gi tas vilkas?
„Tai stambiausias mūsų miškų plėšrūnas, gyvenantis pastoviomis poromis. Šeima užima apie 170–200 kvadratinių kilometrų plotą. Vilkas yra mėsėdis, gudrus, medžiodamas taiko įvairius medžioklės būdus: sėlinimą, palaukimą, varovus ir kitus.
Vilkai minta visais gyvūnais, kuriuos įveikia ir pagauna. Bene labiausiai nukenčia šernų jaunikliai, stirnos, tauriųjų elnių jaunikliai, bebrai, su malonumu jie sušveičia ir šunį, nors yra žinoma atvejų, kai su jais kryžminasi. Tačiau 2016–2017 metais, šalyje atlikus sumedžiotų vilkų DNR tyrimus, mišrūnų nenustatyta.
Kadangi vilkas pirmiausia sumedžioja sergančius gyvūnus ir neatsisako dvėsenos, vadinamas miško sanitaru. Jam per naktį nubėgti 20 kilometrų yra vieni juokai, gali pabadauti savaitėlę, o suėdęs penkis kilogramus mėsos – numigti dvi tris dieneles. Šeima gali eiti „pėda į pėdą“, akuotplaukiai visada 3–4 spalvų, uodegos niekada nepakelia virš stuburo linijos, badavimo metu yra užfiksuota kanibalizmo atvejų“, – pasakojo R.Ribačiauskas.
Tačiau ekspertas pabrėžė, kad nors vilkas ir labai gudrus, pakliuvęs į varymus, didelės išminties neparodo, o apsuptas vėliavėlėmis ir visiškai pasimeta. „Tik atsivedę jauniklius tėvai vengia atvirų vietų, slepia pėdsakus, medžioja nuošaliose erdvėse. Tai laikotarpis, vadinamas „miške dingo vilkai“. Kai jaunikliai sulaukia trijų keturių mėnesių amžiaus, tėvai juos pradeda mokyti medžioti“, – aiškino patyręs medžiotojas.
Anot R.Ribačiausko, prasidėjus medžioklės mokymams ir prasideda visas įdomumas, esą koks kvailys atėjęs į parduotuvę pirks brangius miltus blynams kepti, jei čia pat nemokamai dalijami iškepti blynai. Taigi kam vaikytis stirnas, jei čia pat ganosi avys, ožkos.
Pirmieji mokymai yra žiaurūs, jaunikliai išdrasko gyvulių šonus, apkandžioja kojas ir kitas kūno dalis, kol galų gale tampa rimtais medžiotojais.
Žala – dešimtys tūkstančių eurų
„Vilkai nuo sausio 1 dienos iki rugsėjo 1-osios, papjaudami ir sudraskydami naminius gyvūnus, ūkininkams padarė nemažai žalos. 2015 metais – šalyje už 62 tūkst. eurų, Alytaus apskrityje – už 3,7 tūkst. eurų, 2016 metais – šalyje už 70,5 tūkst. eurų, Alytaus apskrityje – už 14,5 tūkst. eurų, 2017 metais – šalyje už 60 tūkst. eurų, Alytaus apskrityje – už 10,7 tūkst. eurų.
2018-aisiais Alytaus rajone užregistruoti 25 pranešimai apie 124 papjautus gyvūnus (16 danielių, 2 telyčias, 3 ožkas, 103 avis), o Varėnos rajone – 12 pranešimų apie 49 papjautus gyvūnus (45 avis, 3 ožkas, 1 telyčią), Druskininkų savivaldybėje – 4 pranešimai apie 7 papjautus gyvūnus (1 telyčia, 1 veršiukas, 5 avys), be to, metų pabaigoje gauti 4 pranešimai apie papjautus šunis.
2016-aisiais, kai Varėnos rajone buvo užregistruota net 146 papjauti naminiai gyvūnai, ūkininkai neteko ir 10 šunų.
Alytaus rajono savivaldybė ūkininkams už vilkų padarytą žalą išmokėjo daugiau kaip 10 tūkst. eurų kompensacijas, Varėnos – kiek mažiau nei 1,4 tūkst. eurų, Druskininkų savivaldybėje – 572 eurus.
Ypač nukentėjo Merkinės seniūnijoje gyvenantis ūkininkas, kuriam papjovė 22 ėriukus iš karto. Ėriukai buvo dar neužregistruoti, todėl žala nekompensuota.
2019 metais Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensacijoms planuojama skirti 26 tūkst. 91 eurą, Druskininkų savivaldybė numačiusi 2,4 tūkst. eurų. Varėnos rajono savivaldybė konkrečios sumos nėra numačiusi, bet žada atlyginti visą žalą, kurią ūkininkams padarys medžiojami gyvūnai.
Kokią žalą vilkai praėjusiais metais padarė šalies mastu, kol kas duomenų nėra.
Reikia reguliuoti
Anot R.Ribačiausko, susidarė įdomi situacija, praktiškai nėra būdų, kaip apsaugoti naminius gyvulius. Patikimiausia būtų juos nakčiai parginti į tvartus, tačiau tai sunkiai įmanoma. Kiti būdai neefektyvūs, nes vilkas lengvai įveikia tvoras, nebijo elektrinių piemenų ar žmogaus artumo, be to, metai iš metų mokant jauniklius pjauti naminius gyvulius, išsivysto natūralus noras juos medžioti.
„Žalieji siūlo avių ir ožkų apsaugai naudoti specialias šunų veisles, tačiau tai prieštarauja įstatyminei bazei ir sukelia realų pavojų kitiems laisvėje gyvenantiems gyvūnams, paukščiams ir žmonėms. Vilkai iš lėto įžūlėja dėl paprastos priežasties – gamtoje mažėja mitybinė bazė, praktiškai neliko šernų, mažėja stirnų, daugėja elnių ir briedžių patelių, nesugebančių apginti jauniklių. Lieka vienintelis būdas – vilkų skaičiaus reguliavimas“, – mano R.Ribačiauskas.
Negalima užmiršti lūšių
„Dar vienas mūsų miškų plėšrūnas, įrašytas į Europos ir Lietuvos raudonąsias knygas, vengiantis atvirų erdvių, turintis unikalią uoslę ir klausą, sėlinimo specialistas, tik šviežios mėsos valgytojas, puikiai laipiojantis po medžius, bet grobį puolantis nuo žemės, puikiai plaukiantis, tačiau nemėgstantis vandens – tai kačių šeimos atstovas lūšis“, – pristatė lūšį medžioklės ekspertas.
Šis plėšrūnas pastaraisiais metais sparčiai plinta ir yra sutinkamas visuose didesniuose miškuose, žala, padaryta naminiams gyvūnams, neužfiksuota, tačiau lūšiai atsiradus miške, paslaptingai dingsta stirnos ir perintys ant žemės paukščiai.
R.Ribačiauskas neabejoja, kad šis puikus plėšrūnų duetas, nors tarpusavyje ir yra konkurentai, daro aiškią žalą medžioklės ūkio perspektyvai, o vilkai – dar ir naminių gyvulių augintojams. Jų skaičius didėja – 1970 metais vilkų buvo 56, lūšių – 150, 2000 metais vilkų padaugėjo iki 545, lūšių iki 87, praėjusių metų pavasarį vilkų buvo suskaičiuota 960, lūšių – 230.
Medžiotojas įžvelgia dar vieną problemą – sparčiai didėjant lūšių skaičiui, šie plėšrūnai kėsinasi nušluoti nuo žemės kurtinius ir baltuosius kiškius, o tai raudonosios knygos atstovai. Taip pat mažėja tetervinų, jerubių ir kitų ant žemės perinčių paukščių.
„Atsidūrėme patinėje situacijoje, aukojame vienus, kad klestėtų kiti.Su sarkazmu galvoju, negi gerus darbus galima daryti tik už Europos Sąjungos lėšas, negi be pinigų negalime priimti protingų gamtai sprendimų. Noriu nuraminti naminių gyvulių augintojus, valstybė priėmė saliamonišką sprendimą – du kartus pabrangino medžioklės plotus, o ūkininkams už vilkų padarytą žalą siūloma atlyginti iš medžiotojų surinktais pinigais. Taigi medžiotojai moka pinigus už naudojimąsi laukine fauna, kurią naikina vilkai ir lūšys“, – pasipiktinimo neslepia R.Ribačiauskas.
Visų reikalas
Siekiant priimti protingus sprendimus ir žinoti realų žvėrių skaičių, valstybė įpareigojo medžiotojus vieną kartą per medžioklės sezoną (sausio–kovo mėn.) atlikti žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege.
Apskaitos vykdytojai sudaro nuolatinį apskaitos maršrutą ir nustatytos formos anketoje registruoja plėšriųjų žvėrių (vilkų, lūšių, paprastųjų šakalų, rudųjų lokių) ir kanopinių žvėrių pėdsakus. Apskaitos duomenys pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės skiltyje „Žvėrių apskaita“.
„Aplinkos ministerija prašo visų gyventojų ir medžiotojų visus metus siųsti bet kokią informaciją apie pastebėtus plėšrūnus, ją taip pat reikia skelbti šioje skiltyje“, – pabrėžė medžioklės ekspertas.
Anot jo, keista, kad nuo ryto iki vakaro skundžiamės dėl didėjančio plėšrūnų skaičiaus, rodome vieni kitiems plėšrūnų ar jų aukų nuotraukas, tačiau praktiškai niekas neišsiuntė informacijos nurodytu adresu, todėl reikėtų mažiau skųstis.
„Noriu priminti, kad sumedžiojus vilką užpildomas „Pranešimas apie sumedžiotą vilką“. Ne vėliau kaip per 24 val. po vilko sumedžiojimo išpjaunamas ne mažesnis kaip 3 kvadratinių centimetrų raumens gabalėlis genetiniams tyrimams, patelei dar išimama gimda, o visais atvejais ir iltinis dantis. Visa tai medžiotojas užšaldo.
Per mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas mėginius privalo paimti, o iltį grąžinti per tris mėnesius. Kaip matote, tai pakankamai daug darbo, ypač ieškant gimdos.
Šventai tikiu, kad didžioji dalis medžiotojų niekad tos gimdos taip ir neras. Manau, daugeliui jautresnės sielos žmonių dalis šių reikalavimų yra sunkiai suvokiami“, – pasakojo R.Ribačiauskas.
Turi rūpėti ir valstybei
Medžioklės ekspertas R.Ribačiauskas įžvelgia dar vieną problemą. Medžiotoją stebina nuostata, kad jei laisvėje gyvenantis gyvūnas priklauso valstybei ir yra jos turtas, tai kodėl valstybė visiškai nusišalino nuo šio turto apskaitos tiek praktine, tiek finansine prasme.
„Tai nėra gerai. Valstybė per 10 metų laikotarpį, tiek, kiek galioja medžiotojų klubams ir būreliams išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, turėtų atlikti laisvėje gyvenančių gyvūnų inventorizaciją (apskaitą) kiekviename klube, siekiant įsitikinti, ar pateikiami duomenys yra teisingi, ar medžiotojai racionaliai naudoja medžiojamųjų gyvūnų išteklius“, – įsitikinęs R.Ribačiauskas.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Juokinga padarytos zalos…
Komentaras
Juokinga padarytos zalos suma.Ribaciauskas tikras demagogas.Tegul eina medzioti lapiu ir mangutu su savo medziotojais.