Vieną dieną nuo Simno iki Paryžiaus

Vytautas Kasiulis prie paveikslo „Gatvelė Monmartre Paryžiuje".
Minint Simno – Lietuvos mažosios kultūros sostinės – metus, rugsėjo 8 d. 15 val. Simno bibliotekoje vyks renginys „Vytautas Kasiulis (1918–1996): nuo Simno iki Paryžiaus“.

Simnas yra vieno garsiausių Lietuvos dailininkų, kurio darbai šiandien saugomi Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejuose, Vytauto Kasiulio miestas. Čia gimė jo pirmieji darbai, buvo uždirbtas ir pirmasis honoraras. Mažame miestelyje gyvenęs ir gražiai piešęs vaikas tapo tarptautinio pripažinimo sulaukusiu dailininku. Kitą antradienį V. Kasiulo paveikslus bus galimybė pamatyti jo gimtajame mieste – 2020 m. Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje.

Vienai dienai - į Simną

Idėja V. Kasiulio gimtinėje surengti jo parodą kilo Alytaus rajono viešosios bibliotekos Simno filialo darbuotojoms. „Mintis, kad nedidelis Simno miestelis išaugino daug šviesių žmonių, kelia didžiulį džiaugsmą ir pasididžiavimą, todėl stengiamės su jais supažindinti gyventojus“, – sako bibliotekininkė Lina Daniulevičienė.

Bus eksponuojami dailininko kūrybos darbai, vyks edukacinis užsiėmimas – monotipija nuo stiklo – grafikos dirbtuvės „Pozityvas-negatyvas“. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Vytauto Kasiulio muziejaus edukatorė Vaida Radytė-Žiūrienė ir ekskursijų vadovė Aušra Razbadauskienė į Simno biblioteką atsiveš mini parodėlę – kelis Vytauto Kasiulio originalius paveikslus: „Du cirko personažai“, „Dailininko dirbtuvėje“, „Būgnininkas“.

„Šie kūriniai atrinkti kaip tipiški vėlyvosios menininko tapymo manieros pavyzdžiai, vaizduojantys jo pamėgtus Paryžiaus gatvių personažus ir dailininko kasdienybę. Jie spalvingi, muzikalūs, atspindi būdingą piešinio negatyvo principą. Būtent pagal tokius po visa pasaulį pasklidusius darbus atpažįstamas V. Kasiulio stilius“, – sako muziejaus darbuotojos.

Norint pamatyti į Simną atvežtus V. Kasiulio paveikslus reikės suskubti, nes čia jie bus tik vieną dieną.

Pirmoji renginio dalis supažindins su pagrindiniais V. Kasiulio gyvenimo faktais ir kūrybos bruožais. O antroji bus „praktinė“: dalyviai bus kviečiami išbandyti savo jėgas dailės užsiėmime „Linijos ir atspaudai“, kuris turėtų sudominti ne tik mokyklinio amžiaus vaikus, bet ir suaugusius.

Tokie muziejininkų susitikimai su miestelio gyventojais jau tampa tradicija – 2018 m. buvo suorganizuotas renginys V. Kasiulio gimimo 100-mečiui pažymėti.


 

Vienas garsiausių Lietuvos kultūros „paryžiečių“

V. Kasiulis gimė 1918 m. Simne, dailininko dekoratoriaus Mato Kasiulio šeimoje, nuo vaikystės demonstravo neeilinius piešėjo gebėjimus.

Mėgdavęs piešti ir piešė visur – ant sienų, tvorų, ant didelių lietuviškų krosnių, vadinamųjų „pečių“, ant rasotų stiklų ir ant kiekvieno pasitaikiusio popieriaus ar knygos lapo. Būdamas dešimties, gavo pirmąjį užsakymą iš miestelio mėsininko – nupiešti krautuvėlės iškabą. Nupiešęs karvės galvą su didžiuliais ragais, užsidirbo pirmąjį honorarą – kelis kilogramus mėsos, kuriuos parnešė mamai labai didžiuodamasis.

 1937 m. įstojo į Kauno meno mokyklą, kurią 1941 m. baigė diplominiu darbu, pripažintu vienu įspūdingiausių per visą mokyklos istoriją. Šiuo metu minėtas darbas puošia Kauno muzikos teatrą.

Pirmąją asmeninę parodą V. Kasiulis surengė 1943 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, Kaune, kur eksponavo apie šimtą savo kūrybos darbų, nustebindamas tapybos kūrinių ir piešinių gausa, žanrų ir stilistikos įvairove. 

Sunkiais pirmaisiais karo metais 28-erių dailininkas pasitraukė į Vokietiją, ten tapo jauniausiu dėstytoju Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. Nuo 1948 m. iki pat mirties gyveno ir kūrė savo vaikystės svajonių mieste Paryžiuje. Atvykęs į tuometę Europos menų sostinę be lėšų, be prancūzų kalbos įgūdžių, vien su kuprine ant nugaros, radijo aparatų parduotuvėlėje gavo naktinio sargo vietą. Kiek vėliau su žmona ir sūneliu V. Kasiulis įsikūrė išnuomotame metro pločio palėpės kambarėlyje prie Liuksemburgo sodų. 1949–1950 m. Raymond‘o Duncano ir Christiano-Gilbert‘o Stiébelio galerijose surengtos parodos ženklino menininko pripažinimo pradžią.


 

Dėl išskirtinio meninio braižo sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo

Nuo 1954 m. V. Kasiulis eksponavo kūrinius Berlyne, Niujorke, Klivlende, Toronte, Stokholme, Kopenhagoje, Ženevoje ir kituose Europos ir Šiaurės Amerikos žemyno miestuose. 1960 m. įsigijo nuosavą dailės galeriją, kur eksponavo ir garsių Paryžiaus mokyklos atstovų kūrinius. Vėliau Paryžiaus centre didesnėje savo galerijoje „Galerie Royale“ didžia dalimi energingosios dailininko žmonos Bronės Kasiulienės dėka vyko aktyvi parodinė ir komercinė veikla iki pat 1990 m.

V. Kasiulis kaip menininkas buvo itin produktyvus. Dailininko žmonos liudijimu, yra sukūręs apie 2700 kūrinių: aliejumi tapytų paveikslų, pastelių, guašo, akvarelės technikomis sukurtų darbų, litografijų, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“.

Ankstyvieji menininko darbai – daugiausia realistiniai, psichologiški, su humoro elementais. Vėlesniems kūriniams jau būdingas polinkis į modernizmą, šviesių ir sodrių spalvų koloritas.  Kompozicijose dažnai vaizdavo muzikantus, cirko artistus, šventuosius, atpažįstami Paryžiaus motyvai – Švč. Jėzaus Širdies bazilika, Monmartro gatvelės, Eifelio bokštas, sendaikčių pardavėjai, klajojantys muzikantai, cirko artistai, sentimentalios poros.

V. Kasiulis mirė 1995 m., palaidotas Paryžiaus de Pantin kapinėse. 2018 m. dailininkas V. Kasiulis su žmona perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje.

Šiandien jo darbai puošia Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejus, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijas. Beje, dailininko darbai dar saugomi ir Krosnos, Kučiūnų, Metelių bei Krokialaukio bažnyčiose.

2013 m. birželio 27 d. Vilniuje duris atvėrė Vytauto Kasiulio vardo dailės muziejus, pristatantis šio menininko kūrybinį palikimą. Muziejuje eksponuojama ir saugoma daugiau nei 900 dailininko kūrinių.

 

Pasižvalgykite po Simną

Po pažinties su V. Kasiulio kūryba galima susipažinti ir su jo gimtine. Simne yra, ko gero, vienintelė šalyje Jonų estrada, 500 metų jubiliejų atšventusi kryžminio plano renesansinė bažnyčia, kurioje gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. 1972 metais šioje bažnyčioje vikaru tarnaujant kardinolui Sigitui Tamkevičiui, pogrindžio sąlygomis buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu +370 612 60 260.

Akmenimis grįstoje Simno aikštėje yra paminklas po pasaulį išblaškytiems krašto vaikams. Tai 3,80 m aukščio moters figūra, simbolizuojanti sudėtingą  Lietuvos likimą. Nerimą dėl ateities papildo išsigandęs vaikas, prigludęs prie moters kojų. Paminką sukūrė iš Alytaus rajono kilęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Alytaus rajono garbės pilietis profesorius  Antanas Kmieliauskas.

Šalia aikštės – sinagoga, ant kurios sienos yra memorialinė lenta, skirta atminti šiame pastate veikusį dvasinį ir kultūrinį šio miesto žydų bendruomenės centrą. Simno kapinėse stovi du paminklai, įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą.

Keli kilometrai nuo Simno yra Giluičio ežeras, prie kurio sukasi diskusiją sukėlusi kinetinė skulptūra. Prie ežero galima praleisti kelias valandas. Yra persirengimo kabinos, pavėsinės, lieptas, vaikų žaidimų ir paplūdimio tinklinio aikštelės, lauko treniruokliai, suoliukai.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

(parengta pagal Vytauto Kasiulio muziejaus, Alytaus rajono viešosios bibliotekos fondų ir kitų šaltinių medžiagą)

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.