Viceministras Krugelis: „Gali žmonės ir į namus atvažiuoti. Kuo galėsiu – tuo padėsiu“

Ramūnas yra įgijęs aplinkos inžinieriaus kvalifikaciją tuomečiame Lietuvos žemės ūkio universitete, o ŽŪM jam patikėta kuruoti Europos Sąjungos (ES) paramos politiką, išskyrus jos programų Stebėsenos ir vertinimo skyrių, taip pat kaimo plėtrą. R. Krugelio atėjimas dirbti į ministeriją dar labiau pakurstė kalbas, kad Lietuvos miškų priežiūra bus perduota Žemės ūkio ministerijai, o tai dar labiau atrištų rankas medienos perdirbėjams kirsti miškus saugomose teritorijose ir nacionaliniuose parkuose. Tuos gandus paneigė pati premjerė Inga Ruginienė, sakydama, kad miškus ir toliau prižiūrės Aplinkos ministerija.

„Sunku pasakyti, kaip seksis naujiesiems ministerijos vadovams, mes manome, kad ir ministras, ir jo pasirinkti pavaduotojai – laikini žmonės ministerijoje, nes politinė situacija šalyje labai nestabili“, – sakė „Alytaus naujienų“ kalbinti ūkininkai.

Tuo tarpu Alytaus  ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Patinskas buvo atviresnis, sakė, kad jaučia tam tikrą nerimą, nes kol kas visi ženklai byloja, jog Andrius Palionis ir jo komanda atėjo ginti stambiųjų ūkininkų, o ne visų šalies žemdirbių interesų.
Viceministras R. Krugelis atsakė į „Alytaus naujienų“ žurnalisto klausimus.

– Kodėl vis tik pasitraukėte iš Aplinkos ministerijos? Ar tiesa, kad buvote priverstas  pareigas palikti dėl to, kad „paleidote“ Valstybinių miškų urėdijos valdybą?

– Ne, netiesa. Tai buvo politinis sprendimas. O minėtai urėdijai jaučiuosi šiek tiek padėjęs – padidėjo darbuotojų atlyginimai. Juokas pro ašaras – pati įmonė uždirba didžiulius pelnus, o strateginiame plane rašo, kad trūksta specialistų, nes maži atlyginimai...

– Kaip įsivaizduojate kaimo plėtrą?

– Padėti kaimui gauti valstybės paramą, kurti naujus verslus, kad žmonės galėtų parduoti savo produkciją mokykloms, vaikų darželiams. Reikia, žinoma, auginti ne tik morkas, bet ir kooperuotis, tada bus skiriama lėšų tai pačiai daržovių auginimo technikai įsigyti. Turime pasiekti, kad trumposios maisto tiekimo grandinės įsigalėtų visoje Lietuvoje.  

– Dzūkai labai kratosi gyvulininkystės. Ką daryti? Juk augindami tik grūdus ir  nesilaikydami sėjomainos,  nualinsime dirvožemį...

– Mąstymą turėtų keisti ženklesnė valstybės parama, tarkim, sūrių gamybai, bet žmonėms reikia išmokti kooperuotis, juk kiekvienas perdirbimo gamyklos nepastatys.

– Esu ne kartą siūlęs Raitininkų kaimo ūkininkui Juozui Drobniui nederlingas žemes užleisti gyvuliais, auginti mėsinius galvijus, bet jis sako, kad tęs šventas senolių tradicijas – augins duoną ir, nesvarbu, kiek grūdų kuls iš hektaro...

– Gerbiu žmogaus pasirinkimą, bet  tas ūkininkas niekada nekonkuruos su konkurencingais žemdirbiais. Kaip ūkininkauti – jam rinktis, o valstybė ir toliau rems nederlingų žemių šeimininkus.

Lietuvos grūdininkai šiandien yra rimti žaidėjai pasaulinėje grūdų rinkoje, laikai keičiasi, todėl nežinia, kiek ES turės pinigų gelbėti visus ūkininkus. Pavyzdžiui, iki 2025 m. birželio 30 d. iš viso gautos 930 tūkst. 598 paraiškos, pagal kurias prašoma paramos suma – 4 mln. 177 tūkst. eurų.

Pagal pateiktas paraiškas pasirašytos 863 tūkst. 8 paramos sutartys arba patvirtinta paraiškų, kurių paramos suma – 2 mln. 913 tūkst. eurų, t. y. 102 proc. 2014–2025 m. laikotarpiui skirtų lėšų. Iki 2025 m. II ketvirčio pabaigos išmokėta 2 mln. 670 tūkst. eurų, t. y. 94 proc. visų programai skirtų lėšų.

– Dzūkijoje plečiasi šilauogių auginimas, galvas kelia vynuogių mėgėjai, tik ką daryti su sodų plėtra, nes, kaip sakoma, lenkai mus seniai užmėtė obuoliais... Ar tas traukinys jau nuvažiavo negrįžtamai?

– Lenkai turi geresnes klimato sąlygas, su jais sunku konkuruoti, bet galime. Valstybė padeda sodininkams. Ir šį rudenį kompensuos dalį derliaus praradimų dėl pavasario šalnų. Žmonės nepaliekami bėdoje. Kaimo žmonės turi daugiau ir patys pajudėti, tada ir valstybė padės.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose ir pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau. 

Daugiau informacijos apie prenumeratą, prenumeratorių privilegijas, laimėtus prizus suteiksime tel. 0 315 51956, el. p. prenumerata@alytausnaujienos.lt ir www.alytausnaujienos.lt/prenumerata