„Vaikai Lietuvoje labai ramūs, imlūs ir turi daug žinių”

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2019 Kovas 7
Tabita Fiedler.
Alytuje savanoriavusi, o vėliau akademinę praktiką atliekanti vokietė Tabita Fiedler mokosi lietuvių kalbos, o vienas buvimo Lietuvoje privalumų jai yra kalbinė aplinka. Lietuviškai Tabita kalbasi ir su lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtiniais.  Asmeninė nuotr.
Kol Alytus ieško būdų parsikviesti namo po pasaulį pasklidusius miestiečius, į mūsų miestą semtis patirties atvažiuoja kitose šalyse besimokantys studentai, kurie ne tik nori pažinti Lietuvą, bet ir mokosi lietuvių kalbos. Lietuviškai su mažaisiais lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtiniais bendraujanti Tabita Fiedler šypsosi: nei lietuvių kalba ir jos linksnių sistema jai nepasirodė iššūkis, nei praktika svečioje šalyje – neįprastas sprendimas. Ką Alytuje veikia prigimtinė berlynietė, pedagogiką Marienburgo koledže studijuojanti būsimoji ikimokyklinio ugdymo ir socialinio darbo specialistė?

Sa­va­no­rys­tei pa­si­rin­ko Aly­tų

„Vo­lun­gė­lė­je“ at­lie­kan­ti aka­de­mi­nę prak­ti­ką vo­kie­tė Ta­bi­ta – pir­mo­ji, ta­čiau gal­būt ir ne pas­ku­ti­nė už­sie­nie­tė stu­den­tė šio­je įstai­go­je. Lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė džiau­gia­si, kad pa­tir­tis nau­din­ga ir ben­druo­me­nei, ir pa­čiai Ta­bi­tai. Ma­žie­ji auk­lė­ti­niai iš pra­džių su­si­do­mė­jo ne­įpras­tu jos var­du, o tė­ve­liai – kaip vo­kie­tė at­ra­do mū­sų mies­tą ir bū­tent šią iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą.

Ta­bi­ta pa­sa­ko­ja, kad vis­kas pra­si­dė­jo prieš ke­le­rius me­tus, kai ji bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Ber­ly­ne. Pa­si­ro­do, Vo­kie­ti­jo­je įpras­ta, kad bran­dos di­plo­mus ga­vę jau­nuo­liai iš­ban­do sa­ve sa­va­no­riau­da­mi. Ta­bi­ta vi­suo­met no­rė­jo dirb­ti su vai­kais, tai­gi ji in­ter­ne­te su­si­ra­do pa­siū­ly­mą dirb­ti auk­le, ta­čiau ne kur ki­tur, o... Aly­tu­je. Mer­gi­na lan­ko Aly­taus lais­vų­jų krikš­čio­nių baž­ny­čios ben­druo­me­nę, tai­gi at­vy­ku­si į mū­sų mies­tą net pa­tį pir­mą­jį kar­tą vie­ni­ša ne­pa­si­ju­to. Pui­kiai ra­du­si ben­drą kal­bą su šei­ma, ku­rios vai­kus pri­žiū­rė­jo 10 mė­ne­sių, Ta­bi­ta jau tuo­met svars­tė ga­li­my­bę grįž­ti į Lie­tu­vą. Ji pa­si­tai­kė šį pa­va­sa­rį, jau kaip bai­gia­mo­jo Ma­rien­bur­go ko­le­džo kur­so stu­den­tei.

Mer­gi­na pa­sa­ko­ja, kad Vo­kie­ti­jos aka­de­mi­nė sis­te­ma ne­drau­džia studen­tams rink­tis prak­ti­kai už­sie­nio ša­lių, ta­čiau no­rin­čių­jų at­si­ran­da vos vie­nas ki­tas, nes ke­lio­nės ir gy­ve­ni­mo iš­lai­das ten­ka pa­deng­ti iš sa­vų lė­šų. Ta­bi­tos tai ne­su­stab­dė, juo­lab Aly­tu­je ji tu­rė­jo drau­gę, iš JAV at­vy­ku­sią ir mū­sų mies­te gy­ve­nan­čią Pau­lą. Vi­sa tai lei­do jai pri­im­ti ne­tra­di­ci­nį spren­di­mą – at­vyk­ti pa­gy­ven­ti Aly­tu­je, pa­to­bu­lin­ti lie­tu­vių kal­bos ži­nias ir at­lik­ti prak­ti­ką lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“.

 Jei mo­ky­to­jo ne­ma­ty­ti tarp vai­kų, va­di­na­si, vis­kas pui­ku

Ta­bi­ta ste­bi­na lie­tu­vių kal­bos ži­nio­mis, nors kal­bos su mo­ky­to­ju mo­kė­si vos tris mė­ne­sius. Jai pui­kiai se­ka­si ras­ti ben­drą kal­bą su ma­ža­isiais auk­lė­ti­niais jų gim­tą­ja kal­ba.

„Su vai­kais daug žo­džių ne­rei­kia, pri­sig­lau­džia ir pa­my­luo­ja“, – šil­tai apie Ta­bi­tą at­si­lie­pia jos prak­ti­kos va­do­vė, prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja Li­na Ta­mo­šai­ty­tė. Iš Vo­kie­ti­jos at­vy­ku­siai stu­den­tei pa­si­se­kė – ži­nias ji pe­ri­ma iš aly­tiš­kės, ku­ri pra­ėju­sį ru­de­nį ta­po be­ne jau­niau­sia Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mo­ky­to­jo die­nos pre­mi­jos lau­re­a­te.

Tuo, kaip iš sve­tur at­vy­ku­siai prak­ti­kan­tei se­ka­si ben­drau­ti su vai­kais, pa­si­džiau­gia ir įstai­gos va­do­vė A.Plyt­nin­kai­tė: „Ta­bi­tai la­bai gra­žiai pa­vyks­ta su­tar­ti su vai­kais. Kai įei­ni į kla­sę, jos tarp vai­kų net ne­ma­ty­ti. Tas iš­kart jau­čia­si, nes yra žmo­nių, ku­rie sė­di ant kė­dės ir žiū­ri į ma­žuo­sius iš vir­šaus, o yra mo­ky­to­jų, ku­rie vi­sa­da tarp vai­kų, juos ma­žie­ji la­bai my­li.“

Aka­de­mi­nę prak­ti­ką at­lie­kan­ti stu­den­tė sa­ko, kad jai bu­vo la­bai smal­su, kaip Lie­tu­vo­je vei­kia švie­ti­mo sis­te­ma ir kuo ji ski­ria­si nuo Vo­kie­ti­jos. Ta­bi­ta pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je to­kio pat am­žiaus vai­kai tu­ri dau­giau ži­nių nei ug­do­mi Vo­kie­ti­jo­je, nors prieš­mo­kyk­li­nis ug­dy­mas ten pri­va­lo­mas anks­čiau – nuo 5 me­tų.

Ki­tas skir­tu­mas – Vo­kie­ti­jo­je iki­mo­kyk­li­nu­kai dau­giau lai­ko pra­lei­džia lau­ke. Jos ma­ny­mu, Lie­tu­vo­je vai­kai dau­giau mo­ka, ge­riau pa­žįs­ta rai­des ir skai­čius nei jų ben­dra­am­žiai Vo­kie­ti­jo­je. Ta­bi­ta taip pat pa­ste­bi, kad mū­sų ša­ly­je jie yra ra­mes­ni, la­biau klau­so mo­ky­to­jų.

 Ge­ro­sios pa­tir­ties se­mia­si ir pra­de­dan­tys va­do­vai

Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“ ge­ro­sios pa­tir­ties se­mia­si ir lie­tu­viai švie­ti­mo va­do­vai. Ug­dy­mo plė­to­tės cen­tras vyk­do mo­ky­mų pro­gra­mą „Va­dy­bi­nio dar­bo pa­grin­dai: įva­di­niai mo­ky­mai nau­jai pa­skir­tiems va­do­vams“, skir­tą nau­jai pa­skir­tiems ir va­do­va­vi­mo švie­ti­mo įstai­gai pa­tir­ties ne­tu­rin­tiems va­do­vams.

Pro­gra­mos iš­skir­ti­nu­mas yra tas, kad jos įgy­ven­di­ni­mas pa­grįs­tas ne tiek te­ori­nių ži­nių pa­gau­si­ni­mu, kiek mo­ky­mu­si iš pa­tir­ties: tu­ri­mų kom­pe­ten­ci­jų su­si­ste­mi­ni­mu, dis­ku­si­jo­mis su ko­le­go­mis apie iš­ky­lan­čias pro­ble­mas, pa­tir­ties re­flek­si­jo­mis. Pro­gra­ma orien­tuo­ta į prak­ti­nį pri­tai­ky­mą: tarp se­si­jų, kon­sul­tuo­da­mie­si su pa­ty­ru­siais va­do­vais, nau­jai pa­skir­ti švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai ren­gia sa­vo va­do­vau­ja­mai įstai­gai ak­tu­a­lų po­ky­čio pro­jek­tą ir jį iš­ban­do dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je. Aly­taus lop­še­lis-dar­že­lis „Vo­lun­gė­lė“ yra vie­na iš mo­ky­mų da­ly­vius kon­sul­tuo­jan­čių įstai­gų ir jų mo­ko­mų­jų vi­zi­tų vie­ta. Alytuje – vienintelė tokia švietimo įstaiga.

Mo­ko­mų­jų vi­zi­tų tiks­las – su­da­ry­ti są­ly­gas nau­jai pa­skir­tiems va­do­va­vi­mo švie­ti­mo įstai­gai pa­tir­ties ne­tu­rin­tiems va­do­vams įgy­ti kom­pe­ten­ci­jų, bū­ti­nų sie­kiant efek­ty­vaus va­do­va­vi­mo ir švie­ti­mo įstai­gos val­dy­mo. Be­si­mo­kan­tie­ji do­mi­si va­do­va­vi­mo stra­te­gi­jo­mis, bū­ti­no­mis švie­ti­mo įstai­gai val­dy­ti ir to­bu­lin­ti, po­ky­čių val­dy­mu ir jų tva­ru­mo už­tik­ri­ni­mo są­ly­go­mis, or­ga­ni­za­ci­jos ko­man­di­nio dar­bo pa­grin­dais. Vi­są die­ną vie­šin­tys lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“ švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai daž­niau­siai sie­kia ap­tar­ti va­do­va­vi­mo švie­ti­mo įstai­gai es­mi­nes pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria pra­de­dan­tys va­do­vai.

Alytuje savanoriavusi, o vėliau akademinę praktiką atliekanti vokietė Tabita Fiedler mokosi lietuvių kalbos, o vienas buvimo Lietuvoje privalumų jai yra kalbinė aplinka. Lietuviškai Tabita kalbasi ir su lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtiniais.  Asmeninė nuotr.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.