Vai­ko lū­po­mis kal­ba tie­sa

Al­gir­das Ja­ku­lis
Komentarai (2)
2019 Balandis 25
nuotrauka
Al­gir­das Ja­ku­lis
Pa­me­nu, kaip mes, ne­di­du­kai, maž­daug de­šimt­me­čiai baž­nyt­kai­mio vai­kai puo­se­lė­jom tra­di­ci­ją Ver­bų sek­ma­die­nį ka­da­gio ša­ke­lė­mis nu­plak­ti kai­my­nus ir an­trą Ve­ly­kų die­ną su­si­rink­ti jų pa­ža­dė­tus mar­gu­čius.

Vie­ną to­kį ry­tą, dar ne­pra­švi­tus, trys drau­ge­liai su­si­ti­ko­me žy­giui per tro­bas kai­my­nų ver­buo­ti ir la­bai nu­ste­bo­me, kad mo­kyk­los lan­gai sek­ma­die­nį švie­sa plies­kė, o į ją ir po vie­ną, ir po du su­au­gę žmo­nės trau­kė.

Smal­su­mo ve­da­mi, mes, ži­nia, pas­kui juos, o ten, mo­kyk­los pio­nie­rių kam­ba­ry­je, rau­do­nas ki­li­mi­nis ta­kas pa­ties­tas, ku­rio ga­le rau­do­na di­de­lė dė­žė sto­vi. Už sta­lo, kil­no­da­ma kaž­ko­kius po­pie­rė­lius, sė­dė­ju­si mū­sų mo­ky­to­ja la­bai nu­ste­bo mus iš­vy­du­si, su­gė­di­no, kad su „tom ša­kom“ vaikš­čio­jam, ir pa­aiš­ki­no, jog čia vyks­tą de­pu­ta­tų rin­ki­mai į TSRS Aukš­čiau­si­ą­ją ta­ry­bą.

Ta­čiau la­biau­siai ap­stul­bi­no vie­no­je kla­sė­je prie sta­lo su svars­tyk­lė­mis be­si­bū­riuo­jan­tys žmo­nės. Jie pir­ko gar­du­my­nų, ku­rių mū­sų kai­mo krau­tu­vė­lė­je be­veik ne­pa­si­tai­ky­da­vo: ma­jo­ne­zas, kon­ser­vuo­ti žir­ne­liai, rū­ky­ta deš­ra. Bet man la­biau­siai įsi­mi­nė pail­gi gel­to­ni sau­sai­niai, ži­no­jau, tie­siog tirps­tan­tys bur­no­je, tik vel­niš­kai bran­gūs – rub­lis aš­tuo­nias­de­šimt ka­pei­kų už ki­log­ra­mą...

Iš­ei­da­mi iš mo­kyk­los dar per­skai­tė­me skel­bi­mą, kad dvy­lik­tą va­lan­dą ki­no sa­lė­je ne­mo­ka­mai kon­cer­tuos kai­my­ni­nio ko­lū­kio sa­vi­veik­li­nin­kai – re­te­ny­bė mū­sų kai­me.

Kai grį­žęs na­mo ma­mos pa­klau­siau, ko­dėl mo­kyk­lo­je pre­kiau­ja­ma sau­sai­niais, o sa­lė­je bus ne­mo­ka­mas kon­cer­tas, iš­gir­dau at­sa­ky­mą, ku­rio pras­mę su­vok­ti pra­dė­jau pra­bė­gus de­šimt­me­čiams: „Tai­gi rin­ki­mai, vai­ke­li.“

Į vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mus čia nu­sly­dau ne vien dėl to, kad pa­pa­sa­ko­čiau apie nai­vų vai­kiš­ką no­rą spyg­liuo­tais ka­da­giais ver­buo­jant kai­my­nus su­lauk­ti at­ly­gio, bet no­rė­da­mas pri­min­ti, jog par­ti­nis rin­kė­jų ver­ba­vi­mas „duo­na ir re­gi­niais“ – nė­ra jo­kia nau­jie­na.

Jei­gu prieš du de­šimt­me­čius ir vė­liau kas nors pa­skai­ti­nė­jo par­ti­jų rin­ki­mų pro­gra­mas, ga­lė­tų pri­si­min­ti, kad jau ta­da jo­se ras­da­vo­si pa­gun­dy­mų rin­kė­jams ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių, pui­kiai ži­nant, kad vis ma­žė­jant par­la­men­to po­pu­lia­ru­mui, dau­gė­ja no­rin­čių­jų ko­kiu nors bū­du įspir­ti jam į už­pa­ka­lį. Ta­čiau vos siū­ly­to­jai taip „ge­rin­ti Sei­mo dar­bą“ į jį pa­tek­da­vo, sa­vo pa­ža­dą pa­mirš­da­vo.

Šiuo at­ve­ju, ačiū Die­vui, bent tiek su­vok­da­mi, kad po­pu­liz­mui rin­ki­mų ko­vo­je jis ge­ras, bet vals­ty­bei, t. y. tau­tai, iš es­mės kenks­min­gas.

Į rin­ki­mus ei­da­ma Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) sa­vo pro­gra­mo­je ir­gi nu­me­tė ma­sa­lą rin­kė­jams „at­si­skai­ty­ti“ su ne­ken­čia­ma val­džia, ku­rią, be­je, pa­tys ir iš­si­ren­ka, su­ma­ži­nant Sei­mo na­rių skai­čių. Tra­di­ciš­kai pa­gun­dy­mas prieš rin­ki­mus bu­vo pa­mirš­tas ir dve­jus su pu­se me­tų dū­lė­jo „vals­tie­čių“ stal­čiu­je. Taip bū­tų su­lau­kęs ir vie­tos at­ei­nan­čių Sei­mo rin­ki­mų pro­gra­mo­je, bet rei­ka­lai ėmė klos­ty­tis ne vi­sai ta lin­kme, ku­rią ved­lys bu­vo nu­ma­tęs.

Aki­vaiz­du, bu­vo ak­lai ti­ki­ma, kad par­ti­jos tu­ri­mas kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus be pro­ble­mų iš­kops į ant­rą­jį rin­ki­mų tu­rą, o ten, per­ga­lei už­tik­rin­ti, nau­din­ga bū­tų su­si­kvies­ti vi­są sa­vo elek­to­ra­tą, la­biau­siai nu­si­vy­lu­sį vi­so­mis val­džio­mis, vis dar ti­kin­tį, kad val­džia „pri­va­lo duo­ti“, ir vis lau­kian­tį, jog at­eis ge­ras pre­zi­den­tas, kaip koks kol­cho­zo pir­mi­nin­kas, o prie jo tai su­kles­tė­si­me.

Su ma­jo­ne­zu ir žir­ne­liais da­bar rin­kė­jo ne­pri­si­vi­lio­si, to­dėl bu­vo pri­si­min­tas mo­ra­li­nis „apa­čių“ pa­ska­tas „nu­baus­ti Sei­mą“. Su­ma­ny­ta kar­tu su ant­ruo­ju pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ru su­reng­ti re­fe­ren­du­mą, rei­ka­lau­jan­tį keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją, su­ma­ži­nant tau­tos at­sto­vų skai­čių dvi­de­šim­čia – nuo 141 iki 121.

Bet ap­lin­ky­bės pa­ko­re­ga­vo šią „vals­tie­čių“ ini­cia­ty­vą, mat ap­klau­sos ro­do, jog jų kan­di­da­tas ga­li ne­pra­si­muš­ti į ant­rą­jį rin­ki­mo tu­rą, to­dėl sku­biai rei­ka­lin­ga rin­kė­jų mo­bi­li­za­ci­ja pir­ma­ja­me tu­re. Kai Sei­me tu­ri bul­do­ze­ri­nę dau­gu­mą, ne­sun­ku re­fe­ren­du­mo da­tą per­stum­ti iš ge­gu­žės 26-osios į ge­gu­žės 12-ąją.

Vien dėl to­kios ma­ni­pu­lia­ci­jos ne­da­ly­vau­čiau šia­me re­fe­ren­du­me, nes ne­mėgs­tu, kai ma­ne lai­ko kvai­liu. Ta­čiau ir be to yra krū­va ar­gu­men­tų, ko­dėl ne­rei­kia ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čiaus, ir ne­gir­dė­jau nė vie­no bent kiek įti­ki­na­mes­nio, kad rei­kia.

Ati­džiai žiū­rė­jau re­fe­ren­du­mo su­ma­ny­to­jų TV agi­ta­ci­nes lai­das ir štai ką iš­gir­dau. At­seit kas­met su­tau­py­tu­me apie du mi­li­jo­nus eu­rų. Vi­sų pir­ma, „su­tau­py­tu­me“ de­mo­kra­tijos ma­ži­ni­mo są­skai­ta. O an­tra, vals­ty­bės mas­tu tai toks „mi­ze­ris“, kad pen­si­ja žmo­gui per mė­ne­sį ga­lė­tų pa­di­dė­ti vos ke­lio­li­ka cen­tų.

Sei­mo pir­mi­nin­ko ko­zi­ris, jog Sei­mo na­rių skai­čių rei­kia ma­žin­ti su­ma­žė­jus gy­ven­to­jų skai­čiui, ro­do ar­ba jo ne­iš­ma­ny­mą, ar­ba są­mo­nin­gą žmo­nių ap­gau­di­nė­ji­mą. Tie­sa, gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo ge­ru pus­mi­li­jo­niu, bet bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių su­ma­žė­ji­mą, tik­riau­siai, tik ke­liais šim­tais su­skai­čiuo­tu­me. O kas bus, kai „vals­tie­čiai“, kaip ža­dė­jo, su­sig­rą­žins vi­są dias­po­rą na­mo? Vėl re­fe­ren­du­mą reng­si­me dėl sei­mū­nų skai­čiaus di­di­ni­mo?

Dar vie­nas ar­gu­men­tas iš­vis ver­čia iš ko­jų, gir­di, mes tai bu­vo­me įra­šę sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mo­je. Na, ir kas? Daug ten vis­ko bū­na pri­ra­šy­ta, bet gal pa­žiū­rė­ki­me į mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos 9-ąjį straips­nį, ku­ria­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta, jog re­fe­ren­du­mu spren­džia­mi svar­biau­si vals­ty­bės bei tau­tos gy­ve­ni­mo klau­si­mai. Sei­mo na­rių skai­čius – svar­biau­sias vals­ty­bės ir tau­tos klau­si­mas? O gal no­ri­me su­da­ry­ti pre­ce­den­tą, kad kiek­vie­na prie val­džios pri­šo­ku­si par­ti­ja dėl as­me­ni­nių ir par­ti­nių in­te­re­sų pra­dė­tų prie­var­tau­ti Kon­sti­tu­ci­ją?

Se­niai pa­sau­ly­je įro­dy­ta, kad op­ti­ma­lus tau­tos at­sto­vų skai­čius ša­lies par­la­men­te yra ku­bi­nė šak­nis iš gy­ven­to­jų skai­čiaus. Tai­gi, jei at­lik­si­me at­virkš­ti­nį veiks­mą ir 141 pa­kel­si­me ku­bu, gau­si­me 2,80 mln. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu ofi­cia­liai yra 2,795 mln. gy­ven­to­jų. Tai­gi, pa­mi­nė­ję, jog įskai­čiuo­jant ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius ke­lis šim­tus tūks­tan­čių sa­vo pi­lie­čių, Sei­mo na­rių skai­čių net tu­rė­tu­me di­din­ti, dis­ku­si­ją ga­lė­tu­me baig­ti.

Bet yra rim­ta bė­da. Na, ge­rai, at­ker­šy­sit tiems jū­sų „krau­ją ge­rian­tiems velt­ė­džiams“, at­im­sit iš jų dvi­de­šimt minkš­tų Sei­mo kė­džių. Ma­no­te, dėl to pa­ge­rės par­la­men­ta­rų dar­bas? Iki re­fe­ren­du­mo – ge­ros dvi sa­vai­tės, o ar kas nors ma­tė­te įsta­ty­mų pro­jek­tus, kaip ir kie­no są­skai­ta bus ma­ži­na­mi tau­tos at­sto­vai? Kaip bus per­brai­žo­mos rin­ki­mų apy­gar­dos? Kiek ma­žes­nia­me Sei­me pa­di­dės ga­li­my­bė ma­chi­na­ci­joms ir ma­ni­pu­lia­ci­joms Kon­sti­tu­ci­ja? Kiek su­ma­žės ne­di­de­lių par­ti­jų ga­li­my­bės pa­tek­ti į Sei­mą? Ir dar dau­gy­bė kas bei ko­dėl? Vis­ką įver­ti­no­te? Ar tik sa­vo pa­gie­žą?

Sa­ko­ma, vai­ko lū­po­mis tie­sa kal­ba. Štai tur­gu­je nu­girs­tas maž­daug sep­tyn­me­čio ber­niu­ko ir jo ma­mos po­kal­bis: „Ma­myt, ar čia pa­ra­šy­ta „Juo­die­ji ser­ben­tai“?“ – „Taip.“ – „Tai ko­dėl jie rau­do­ni?“ – „To­dėl, kad ža­li.“ – „Tai ža­lių ne­im­ki­me.“

O jūs ar im­tu­mėt ne­su­bren­du­sį vai­sių?

Aš tai ir­gi ne­im­siu ža­lio­jo re­fe­ren­du­mo bal­sa­vi­mo la­pe­lio. Ir ne vien to­dėl, kad jis ža­lias, t. y. ne­su­bran­din­tas, bet, svar­biau­sia, ir dėl to, jog kenks­min­gas jau­nai Lie­tu­vos de­mo­kra­tijai.

    Komentaras

    Alytaus miesto valdymą atseit po paskutinių rinkimų į savivaldybes persiėmė socdemai su konservatoriais. kaip ir jų išbrandintas jaunimas per paskutinius 10 n metų. Ir dar iki šiol kaip neįsivaizduotas fiasko. Net taryboje opozicija nemato reikalo skelbtis. Matyt jaučia.., kad nėra rimčiau ir prieš ką? Prieš rinkimus sudaryta valdanti koalicija esmėj jiems dominuojant subliūkšta taryboje slaptu balsavimu nepatvirtinant antro vicemero.... Net rimtų priežasčių nesimato, apart stvert postus kuriuose nežino ką daryt. Ta arogancija nesiskaityt su kitais 27 tarybos narių bent dalim, kur visi 27 tarybos nariai atsakingi už priimamų sprendimų kokybę - pirmą kart taryboj nei rimtos pozicijos kaip ir opozicijos. Na ir jei dėl konservatorių dar iš Vilniaus jų kolegos aiškinasi kas dedasi pas Alytaus miesto konservatorius ir gal ką į vicemerus deleguot reguliuoja -taip dar nebuvo. Ir rimtos savivaldos nesimato. Ką jau kalbėt apie išimtinę tarybos kompetenciją, kur patys turi problemas sugebėt išsispręst. Kur klausimas, tai kaip taip neatsakingai alytiškiai sugebėjo išsirinkt..? Na ir apie 2 solidžiausių partijų Alytuje kaip socdemų ir konservatorių tobulėjimą - jei ne atsakomybės didėjimą kaip vertybe jie skaito - tai tobulėja ,,žiauriai".

    Komentaras

    Kaip Alytuje tokie gudrūs kitus mokyt kur ir neprašo nesusitvarko savo Alytaus miesto valdyme? Net smulkmenose užstrigę ir ko iki tol pavykdavo išvengti. Štai Marijampolėje neseniai per pirmą naujos kadencijos tarybos posėdį nesugebėta ir vicemerės slaptam balsavime taryboje patvirtint. Iš kart per Marijampolės žiniasklaidą interviu su meru, tarybos nariais ir gyventojais. Kur visi sako blogai ir išsiderinęs tarybos darbas. Meras ir jaunas sako gerai, bet atseit menkniekiai. Kaip tarybos nariai ir gyventojai vertina blogai. Po prieš valdančią koaliciją pasirodė kaip nerimti. Dėlioja galimus variantus su po opozicija gal prisidėt. Bet išlaiko mero -tarybos narių atskaitingumą visuomenei. Reiškia skaitomasi su visuomene. Alytaus mieste dar blogesnė padėtis ir kaip tabu šia tema. Nors pirmą kart Alytaus miesto valdymo istorijoje iš pat pirmo tarybos posėdžio sumaištis. Nesimato nei valdančios koalicijos taryboje pasiskelbusios, nei po opozicija. Kur paprastai iki šiol tarybose sugebėdavo. Pasiskelbia valdantys su deleguotais atstovais į valdžią ir programa. Pasiskelbia opozicija su veiklos programa ir, kad nedeleguoja atstovų į valdžią. Bet per tai nors teoriškai, išlaikydavo taryboje pusiausvyra tarp valdančių ir oponuojančių. Dabar per frakcijas pasiskirstę, o kas iki 3 narių neištempė pavieniui veikia, ir..? Kaip tradiciškai skiriant nuo opozicijos atstovus į tarybos Kontrolės ir savivaldybės Antikorupcinės bei Etikos komisijų vadovų postus. Dabar kaip ir neišlaiko šių normų. Reiškia pirmą kart taryboj nei kontroliuojančių, nei oponuojančių. Patys save prie momento... Vėl tai, kad konservatorių partijoje kur Alytaus miesto valdyme ir su didžiausia patirtim dėl negebėjimo Alytuje patiems problemų išsispręst, gavosi jei Vilniaus partijos elitas aiškinasi kas Alytaus miesto konservatorių partijoje dedasi ir ką deleguot į vicemerus - tai kur čia savivalda? Jei pagal savivaldą patys vietoje gyvenantys renkasi ir valdosi? Vėl tarybos išimtinė kompetencija reiškia, tik patys spręst gali, o jiems per konservatorių partiją Vilnius jei reguliuoja ką į vicemerus skirt? Jei ir paskyrus Vilnius per tai gal reguliuos, kaip turi būt Alytaus miesto valdyme, na per Lietuvą niekur taip nesigirdi? Tad, kaip vietoje nesugebėdami tai tik kitus ir mokint. Pašiepinėt.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.