Vasaris gamtoje – kontrastų mėnuo (3)
Ne tokia jau šalta ši žiema
Šiemet kažkas panašaus, tačiau mane pirmiausia visada maloniai stebina straipsnių antraštės: Lietuvai smogs arktinis šaltis, šalį užklos sniegas ir pan. Reikia priminti, kad Lietuvoje 1956 metų vasario 1 dieną Utenoje buvo 42 laipsniai šalčio, 2012-ųjų vasario 5-ąją Radviliškyje – 33 laipsniai, o šių metų sausio 17 dieną Šeduvoje, Kybartuose ir Ukmergėje – tik 27, o pas mus Dzūkijoje – išvis tik 23 laipsniai šalčio. Taigi visai šilta ši žiema.
Tenka priminti, kad gamtos ženklai visiškai nerodė tokios žiemos, paukščiai neskubėjo išskristi, dar lapkritį matėme garnius, gerves, gruodį – varnėnus, kurie lesyklose lankosi ir dabar, o gruodžio pabaigoje bebrai dar tingiai ruošė atsargas žiemai, kiškiai neturėjo sukaupę taukų, paskerstų kiaulių kasa buvo plona ir trumpa.
Tačiau, matyt, viskas susimaišė. Mane nustebino didelės grupės baltųjų garnių žiemojimas Vėžionių kaimo ribose prie Varėnės upelės, juos nuolat stebi vietos gyventojai, nuotraukose įamžina Živilė Seiliuvienė. Tulžys vasario 4 dieną pastebėtas prie upelio, įtekančio į Daugų ežerą. Pradedu nesuprasti gamtos išdaigų. Aišku viena, kaip visada žiema užklupo netikėtai tik kelininkus ir elektrikus.
Ne visiems miško gyventojams pusnys baisios
Užklojus žemę stora sniego danga ir paspaudus šaltukui, žmogui visada norisi padėti gamtai. Tačiau gyvūnai ir paukščiai yra pripratę išgyventi ir sunkesnius laikus. Aišku, sniego gausa apriboja judėjimą, priėjimą prie maisto. Kuo didesnis gyvūnas ar paukštis, tuo lengviau iškenčia šaltį. Pavyzdžiui, briedžiai tik juokiasi, jie visada ras maisto spygliuočių ir minkštųjų lapuočių jaunuolynuose, kirtavietėse, laupydami žievę ir skabydami medžių bei krūmų šakeles, taurieji elniai ir stirnos taip pat, tačiau juos mes pripratinome eiti į šėryklas.
Sniego storis pavojingas tik stirnoms, jos visada turi atsigulti ant žemės, o esant storai sniego dangai, jos iki žemės nepajėgia prisikasti, kokią savaitėlę pagulėjusios ant sniego suserga plaučių uždegimu, ypač pirmamečiai stirniukai, be to, sniego storis joms apsunkina pabėgimą nuo plėšrūnų.
Vasario 14–17 dienomis tikrinau stirnų gulyklas Varčios, Gedimino ir Pakaršio miškuose, deja, beveik visur stirnos guli sniege. Daug kur gulyklose jos tuštinasi, gulasi antrą kartą, šlapimo spalva tamsi, tai aiškūs peršalimo požymiai.
Šernams kol kas juokas, juk žemė po sniegu neįšalusi, bet kam knisti, juk visada rasi medžiotojų palikto maisto, svarbu pasidaryti taką. Patys žvėrys stengiasi judėti kuo mažiau, mažiau eikvoti energijos ir palikti pėdsakų.
Labai įdomu sekti žvėrių takais, tai tikri tuneliai sniege, eina oriai vienas paskui kitą, vilkai ir lūšys irgi stengiasi vaikščioti nuvalytais miško keliukais, žvėrių takais, grobio laukia prie šėryklų. Visiems kanopiniams ateina sunkus metas ypač tada, kai storas sniego sluoksnis išsilaiko daugiau negu tris savaites ir kai po atlydžių susiformuoja stora sniego pluta, ji pjausto kojas, gyvūnams ypač sunku judėti, labiausiai kenčia stirnos.
Tačiau visi plėšrūnai iš esmės jaučiasi puikiai, be to, vasarį vyksta vilkų, lūšių ir lapių ruja – kažkam šalta, o kažkam karšta. Vilkai rujos metu ypač aktyvūs, juos dažnai galima pamatyti atvirose vietose, miškuose, kur jie yra, visur pažymėtos teritorijos, vienišius galima prisišaukti pamėgdžiojant kaukimą, tie, kas turi savo damą, į viliojimus reaguoja vangiai, jie rūpinasi savo išrinktąja.
Sniego buvimas užtikrina baltojo kiškio, įrašyto į Lietuvos raudonąją knygą, išgyvenimą. Baltasis kiškis – tai miškų gyventojas, truputį mažesnis už pilkąjį, gyvena spygliuočių ir mišriuose miškuose, Dzūkijoje gausiai Varėnos, Druskininkų ir Valkininkų miškuose, baltas tampa lapkričio pabaigoje, vėl pilkas – kovo pradžioje.
Įdomus tuo, kad užpakalinės kojos žiemos metu tampa plaukmenimis, t. y. gausiai apauga plaukais, kas palengvina bėgimą puriu sniegu, be to, šitas gyvūnėlis sugeba liuoktelti į pusnį ir pusės metro gylyje pralaukti pūgą ir šaltį. Jeigu žiema besniegė, jis lengvai tampa plėšrūnų grobiu, nes visi plėšrūnai skiria baltą spalvą. Sniego buvimas gyvybiškai svarbus žebenkščiai ir šermuonėliui, jie taip pat žiemą balti.
Tuoj išsiris pirmieji krankliukai, sukriuksės šerniukai...
Anksčiau, iki karantino, vasario mėnesį medžiotojai reguliuodavo lapių populiacijos gausumą, mat rujos metu jos praranda budrumą, apsvaigusios nuo aistrų vaikštinėja laukais visą parą. Nevalyti laukių keliukai, judėjimo apribojimas tarp savivaldybių aiškiai padidins šių plėšrūnų populiaciją, tai kelia nerimą.
Atlikti tyrimai Vokietijoje ir Švedijoje įrodė, kad lapių populiacijos gausa turi tiesioginę įtaką stirnų ir kiškių populiacijų gausumui. Taigi, jei norime matyti gausius stirnų pulkus ir medžioti kiškius, turime reguliuoti plėšrūnų skaičių.
Kad ir kaip keista, šiuo metu lizdus suka arba taiso senus ir deda kiaušinius krankliai, po 20 dienų išsiris jaunikliai, o tirpstantis sniegas atidengs puikų pietų stalą, gamta pasirūpina visais. Vasaris – kontrastų mėnuo. Ir nors jis laikomas šalčiausiu žiemos mėnesiu, pagal ilgamečius stebėjimus vasario 16 dieną paprastai šalyje rasdavosi pirmieji šerniukai.
Aišku, esant tokiems šalčiams ir storai sniego dangai, paprastai pirmoji vada žūsta, tačiau po mėnesio šernės vėl rujoja, ir tada po 4 mėnesių gimsta vėlyva vada. Vasario viduryje medžiotojai stebėjo pilkųjų kiškių rują, tai reiškia, kad po 44 dienų nebus sniego, prieš saulę žolė bus 2–3 cm ir pasaulį pasveikins pirmieji kiškučiai.
Žvėrių šėrimas – ne toks fsjau paprastas reikalas
Medžiotojai pradėjo intensyviai rūpintis papildomu laukinių gyvūnų šėrimu. Nuvalomi keliai iki šėryklų, į mišką veža šienainį, silosą, grūdus. Tačiau įstatyminė bazė gana slidi, šernus galima vilioti, bet draudžiama šerti. Viliojimo norma yra 100 kg.
Kitiems gyvūnams galima atvežti ir daugiau pašarų, tačiau jie turi būti sukrauti taip, kad nepasiektų šernai, be to, draudžiama pilti ant žemės. Štai tau, bobute, ir Devintinės! Kaip tą padaryti esant storai sniego dangai – rimtas klausimas. Taigi, jeigu jūs, mylėdamas laukinius gyvūnus, atvešite į mišką kibirą morkų ar maišą grūdų ir juos išpilsite ant žemės, jus gali nubausti akylus aplinkosaugininkas.
Valdžia kaip visada atsibus pasibaigus žiemai, Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki šiol nesugeba realiai įvertinti esamos situacijos ir skubiai priimti būtinų sprendimų, leidžiančių baltojo bado metu kanopinius žvėris šerti pilant pašarus ir ant žemės. Taigi medžiotojai ir gamtos mylėtojai, atlikdami gerą darbą, vaikšto peilio ašmenimis.
Man neramu ir dėl to, kad, važinėdamas po Dzūkijos apylinkes, niekur nemačiau slėptuvių kurapkoms, tai vienintelis paukštis, kuriam ypač reikalinga žmogaus globa žiemą, kai yra storas sniego sluoksnis. Kitiems paukščiams įrengtose šėryklose galite pilti saulėgrąžas, moliūgų sėklas, smulkius grūdus, trupintą duoną, virtus kiaušinius ir bulves arba pakabinti nesūdytų lašinių ar taukines. Žodžiu, tai, ką valgytumėte patys.
Noriu priminti, patys didžiausi Lietuvoje žiemojantys paukščiai yra jūrinis erelis ir kurtinys. Kurtiniui jokių problemų, jis sėkmingai gali misti pušų spygliais, erelis pasigaus nusilpusį kiškį ar pasimaitins mašinų partrenktais ar kritusiais gyvūnais.
Konfliktas tarp Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos jau bado akis. Iki šio laiko Aplinkos apsaugos departamento vadovybė turėjo neigiamą požiūrį į medžiotojų bendruomenę, kartu formavo neigiamą nuomonę viešojoje erdvėje, tapo visiškai uždara valdžios institucija, išlaikoma mūsų pinigais.
Neišrišus šio mazgo, tolesnis medžiotojų bendruomenės aktualių klausimų sprendimas yra neįmanomas. Mane kaip žmogų nustebino socialiniuose tinkluose išsakyta aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio nuomonė, kad žvėrių šerti nereikia, kad turi vykti natūrali atranka, o medžiotojai, gyvūnų ir paukščių globėjai, palaikydami populiacijų gausą, yra vos ne gamtos priešai.
Matyt, pamiršo ministro patarėjas, kad anksčiau buvo begalės natūralių pievų, tūkstančiai vienkiemių, kas palengvino išgyvenimą paukščiams ir žvėrims.
Natūralus gamtinių populiacijų reguliavimas iš esmės dabar iš dalies galimas tik rezervatuose. Tinkamos natūralios aplinkos suformavimas nykstantiems laukų paukščiams ir žvėrims negalimas dėl chemikalų naudojimo žemės ūkyje.
Manau, formuojant tokią nuomonę, reikia per žiniasklaidą, mokyklose aiškinti, kad mirštantis iš bado ar išsekimo gyvūnas ir paukštis yra normalu, tik kaip tą pasakyti vaikui, kuriam nuo mažų dienų tėvai, auklėtojai ir mokytojai stengiasi įskiepyti meilę gamtai, už paskutinius pinigėlius nuperka kažkokių pašarų, gal ir netinkamų, tačiau juos veža į mišką su šventu noru padėti šąlančiai gyvybei..
Atėmus iš jaunimo norą rūpintis gamta, paprasčiausiai atimsime dalį sielos ir žmogiškumo. Sutinku su ta mintimi, kad kai kuriuose klubuose ir būreliuose žvėrių šėrimas yra neproporcingai didelis ir auginamos per didelės kanopinių žvėrių bandos. Šią problemą galima spręsti per medžioklėtvarkos projektus ir žvėrių apskaitą, atliekamą valstybės lėšomis, nes žvėris yra valstybės.
Vasario 15 dieną visų medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai dalyvavo nuotolinėje konferencijoje su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir jo komanda. Man šis susitikimas patiko, gana draugiškoje aplinkoje aptarėme kertinius medžioklės klausimus, džiugu tai, kad nebuvo klausimų, kuriems išspręsti nėra jokių galimybių. Sutarėme, kad visas problemas spęsime diskusijų metu.
Šiuo metu galima medžioti vilkus, paprastuosius šakalus, meškėnus, mangutus, audines, nutrijas, ondatras, šernus, lapes, kiaunes, šeškus, fazanus ir bebrus. Primenu, aplinkos ministras nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą. Šių metų vasario 15 dienos duomenimis, šalyje sumedžioti 164 vilkai, iš jų Dzūkijoje 15 (Varėnos rajone – 8, Alytaus rajone – 4, Lazdijų rajone – 3).
Nei plauko, nei tauko
Raimondas Ribačiauskas
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

Komentarai
Palikite savo komentarą
does finasteride work -…
Komentaras
does finasteride work - propecia vs finasteride crackhead propecia
February always comes with a…
Komentaras
February always comes with a beautiful snowy weather. I am currently residing in England where I provide cover letter writing service near me, I have seen there the best snowfall in January and February. I visited over 15+ countries but never found the such a beautiful weather in other countries.
generic tadalafil - generic…
Komentaras
generic tadalafil - generic tadalafil at walmart buy tadalafil 20mg price