Ukraina: žengtas žingsnis atgal

Po keliuose šalies miestuose dėl to kilusių viešų protestų V. Zelenskis patikino, esą Radai svarstyti bus pateikti nauji įstatymų projektai, kurie „pagerins visų teisęsaugos institucijų darbą”. Tai, ko gero, pirmieji vieši ukrainiečių protestai prieš V.Zelenskio veiksmus nuo plataus masto karo su Rusija 2022 m. pradžios. Ligišiol politinis diskursas šalyje kaip taisyklė neištrūkdavo už medijų ir žiniasklaidos ribų.

Tačiau kartėlis liko. Dėl mažinamo antikorupcinių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios kilo sambrūzdis Vakaruose. Abi institucijos buvo įkurtos dar 2014-2015 m. po ilgų Ukrainos valdžios konsultacijų su Europos Sąjungos (ES) ir kitų demokratinių šalių partneriais, siekiant pažaboti vieną labiausiai šalį ėdančių ydų.

Paprastai net itin tolerantiška dabartinei Ukrainos valdžiai, piktokai sureagavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Akivaizdu, kad Ukrainos rėmėjai Vakaruose šiuo Kijivo sprendimu gavo smūgį į pakinklius. Nes kada šalies valdžia ima ieškoti galimybių suteikti sau didesnių teisių nurodyti visuomenei, kas korupcija yra laikytina, o kas – ne, tai reiškia, kad korupcija tebėra itin gili problema kariaujančioje šalyje.

Be to ši situacija padidina įtarimus, kad kritikuojantys V. Zelenskio valdžią dėl jos virsmo autoritarine, yra labiau teisūs nei klysta: Ukrainos prezidentūra ir ypač jos vadovas Andrijus Jermakas siekia kuo didžiausios V. Zelenskio įtakos ne tik valdžios, bet ir visos visuomenės institucijoms. Kitaip tariant, prezidentūros aparatas stengiasi ne kurti, modernizuoti valdžios institucijų tarpusavio sąveikos stilistiką, o siekia sutelkti savo patrono rankose kuo daugiau valdžios svertų. V. Zelenskis viešojoje savo politikoje kliaujasi stipriu emociniu užtaisu.

Ir dabar, gindamas savo sprendimą Ukrainos prezidentas naudoja stebuklingus burtažodžius apie tai, kad šalies teisėsaugos tarnyboms nuošiol „Rusija neturės jokios įtakos”, esą „buvo svarbu, kad visi išsakytų savo argumentus”. Kita vertus, itin iškalbinga buvo Vakarų medijų išplatinti protestuotojos su plakatu bei įrašu – „Mūsų didvyriai neturi mirti dėl korupcijos” – nuotrauka.

Tačiau V. Zelenskio suformuotas valdžios aparatas nei jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas” dauguma parlamente veikia labiau pragmatiškai ir viena aiškia kryptimi. Be perteklinių emocijų ir labai nuosekliai. Aiškindami, kad aptariamuoju atveju teisėgos institucijos Ukrainoje „bus stipresnės”. Ar dėl to, kad šalies prezidentas ir de facto nuo jo priklausomi pareigūnai turės didesnę įtaką jose priimamies sprendimams?

Šiandien yra sunku spręsti apie prieš dešimtmetį įkurtų specialių Ukrainos kovos su korupcija institucijų veiklos efektyvumą. Žinoma tik, kad šalyje buvo ir garsių tyrimų, ir bylų, ir dėl to nuo lovio nušalintų įvaraus lygio pareigūnų.

Vis dėlto skandalingų įstatymų pataisų priėmimas didins galvos skausmą šalyse – Ukrainos sąjungininkėse, kurios nuolat bei intensyviai ieško būdų, kaip paremti kariaujančią šalį dešimtimis milijardų eurų bei JAV dolerių kasmet. Paramos ne tik karinėmis priemonėmis bei įranga, bet ir elementariais „grynaisiais”, kurie skirti  užkamšyti iš pirmo žvilgsnio beviltiškas nacionalinio biudžeto skyles (maždaug prieš mėnesį Vakaruose buvo klausiama, kur atrasti 19 mlrd. Eur, kurių kritiškai reikia, kad šalies nesugriūtų)..

Rasis nemažai, o ir dar daugiau politinės sferos žmonių, kurių neveikia V. Zelenskio emociniai užtaisai ir kurie Ukrainos problemas vertina šaltai ir pragmatiškai.