Trumpas gavo skaudžiausią niuksą

Respublikonai antradienio rinkimus beviltiškai prapylė. „Mėlynoji  banga” (mėlyna JAV laikoma demokratų spalva, respublikonų – raudona) nušlavė D. Trumpo remtus kandidatus (ypač juos) iš  valdžios be gailesčio ir be sentimentų.

Tuo metu, kada rašau šį tekstą, galutiniai balsavimo JAV rezultatai dar nėra žinomi dėl nebaigtų skaičiuoti balsų, tačiau atrodo, kad demokratai nuo kitų metų sausio 3 d. Atstovų rūmų kontrolę perims turėdami bent  226 (respublikonams paliks 192), o Senate – 54 vietas (atitinkamai 46 respublikonams) ir turės daugumą abiejuose parlamento rūmuose.

Jeigu demokratų pergalės rinkimuose į žemuosius – Atstovų rūmus buvo tikimasi paskutines savaites, dėl jų laimėjimo Senato balsavime buvo abejojama. Apklausos rodo, kad bendresne prasme demokratai JAV turi tik nepilną trečdalį visuomenės paramos. Respub­likonai – bent 38 proc.

Analitikai pastebi, kad rinkimų kampanijos metu D. Trumpas buvo labai aktyvus, dalyvavo agitaciniuose renginiuose bent dviejose dešimtyse valstijų, „stūmė” sau lojalius radikalius MAGA judėjimo Respublikonų partijoje (angl. Make America Great Again – liet. Paverskime Ameriką Vėl Didžia) kandidatus į parlamentą bei valstijų gubernatorių postus.

Vis dėlto, likus iki rinkimų kelioms dienoms, vienas respublikonų rinkimų štabo veikėjas prasitarė: “jeigu prezidentas vyks į kai kurias valstijas, ten kandidatai staiga sunegaluos kovidu”. Kitaip tariant, D. Trumpo parama respublikonų kandidatams rinkimų kampanijos metu tapo labiau našta. Kampanijai TV kanalo CBS pateikiamais duomenimis respublikonai išleido daugiau nei 800 mln. JAV dolerių, tačiau tik 1 proc. reklamos klipų buvo minima D. Trumpas. Paskutinėmis kampanijos dienomis prezidentas niekur nebevyko, tik rašinėjo apokaliptinius pranešimus socialiniuose tinkluose ragindamas rinkėjus įsivaizduoti, kad balsavimo biuleteniuose yra įrašyta jo pavardė.

Rinkėjams, ko gero, taip ir atrodė. Nes veik visi ekspertai nurodo, kad antradienį JAV įvyko balsavimas ne už demokratus, o prieš  D. Trumpą. Tai esą tarsi jo nepilnus dvejis metus trunkančios politikos įvertinimas.

Politinį smūgį JAV prezidentas sugėrė su Kanada besiribojančiose valstijose, kurios nukentėjo nuo D. Trumpo pasižaidimo muitais, nuo jo nusisuko didelė dalis ispaniškai kalbančių amerikiečių, kurie pasipiktino neproporcinga imigracijos tarnybų veikla. D. Trumpas be to nesugebėjo įtikinti vienaaukštės Amerikos, kad dėl aukštų  dyzelino kainų kalta Ukraina. Oro smūgiais griaunanti Rusijos naftos perdirbimo pramonę. Trys D. Trumpo reklamuoti tanklaiviai su rusiškos kilmės dyzelinu pasuko skirtingais keliais: vienas Brazilijon, antras – į Viduržemio jūrą, trečiasis – kol kas neaišku kur. Naftos sektoriaus analitikai neatmeta galimybės, kad  prie kuro kainų lygio prieš rinkimus nagus prikišo Kinija, gausiai pildžiusi savo žalios naftos atsargas krizės Hormūzo sąsiauryje metu.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paskelbė pareiškimą, esą „beveik visiems aišku”, kad rinkimų katastrofa įvyko dėl (suprask,  D. Trumpo) pradėto karo prieš Iraną š.m. paskutinę vasario dieną. Spėliojama, ar jis tokiu būdu deda pamatą savo preidento rinkimų kampanijai 2028 m. aršiausi MAGA aktyvistai (tokie kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjas, tinklaraštininkas Tuckeris Carlsonas) dėl pralaimėjimo ėmė kaltinti žydų lobistus ir ragina nutraukti karinę-finansinę pagalbą Izraeliui.

Tuo pat vienas laimėjusių demokratų lyderių pasiūlė D. Trumpo aplinkai pasirūpinti gerais advokatais. Mažai abejonių, kad laimėtojai parlamentiniais tyrimais mėgins pakutenti ne tik JAV prezidentą, bet ir jo už imigracijos politiką atsaking patarėją Stepheną Millerį, derybininkus Steveną Witkoffą, Jaredą Kushnerį, taip pat „SpaceX”, „Starlink” bei „Tesla” vadovą Eloną Muską. Pastarasis respublikonų rinkimų kampanijai skyrė apie 0,5 mlrd. JAV dolerių. Prašvilpė vėjais.

Nors užsienio politika ir toliau priklausys nuo D. Trumpo, tačiau prezidentui siekiančiam įgyvendinti savo tikslus ją teks labiau derinti su naująja parlamento daugumą. Taip pat ir dėl Ukrainos, kurią kare su Rusija palaiko apie 57 proc. amerikiečių.