Tymai – virusinė infekcija: kokio amžiaus gyventojai turėtų jaustis saugiausiai? (0)
Ir anksčiau žmonės saugojosi tymų
Garbaus amžiaus žmonės mena ligą, kuri visą žmogaus kūną nusėdavo raudonomis dėmėmis. „Tokius ligonius artimieji paguldydavo atskirame kambaryje, jei neturėdavo tokių galimybių, tai atitverdavo lovatiesėmis jo lovą. Langus uždangstydavo, kad šviesa mažiau kenktų akims. Ant kaktos nuolat keisdavo šlapią šaltą skarulį. Be arbatų, kurias virdavo ir girdydavo sergant ir kitomis ligomis, tymų kankinamus asmenis girdydavo raugintų kopūstų skystimu. Arbatą ne plikydavo, kaip dabar įprasta, o ilgokai virdavo didžiuliame puode, į vandenį prikišę ką tik prilaužtų kaštonų, juodųjų serbentų ir aviečių šakelių. Visus svečius namų, kuriuose būdavo tymais sergantis ligonis, šeimininkai pasitikdavo kieme ir pranešdavo apie bėdą. Žmonės vengė tokių ligų ir stengėsi joms vyraujant nesisvečiuoti be reikalo“, – mena senjora Aldona.
„Tymų viruso plitimo ypatumas tas, kad vienas sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 aplink esančiųjų, o imlūs visi, kurie neturime imuniteto. Dabartiniu metu serga būtent tie asmenys, kurie kažkada nepasiskiepijo. Jie dabar yra 30 metų, gimdo vaikelius, ir tie vaikeliai taip pat neturi imuniteto. Taip pat serga vaikai, kuriems dar nepriklauso skiepijimas iki 15 mėnesių. Norint, kad iš tikrųjų žmonės suprastų, reikia jiems tinkamai paaiškinti. Mes galime daug kalbėti, mes ir kalbėjome, prognozavome, kad jeigu skiepijimo apimtys laikysis tokios žemos, nesiekiančios 95 proc., turėsime bėdą.
Imkime kaip pavyzdį arba jau kaip faktą, kad anksčiau Lietuvoje tikrai buvo skiepijama žymiai daugiau, nebuvo to antivakcininio judėjimo. Beveik visi pasiskiepydavo, ir mes jau daug metų buvome pamiršę apie tokią ligą kaip tymai, kol neatsirado tokių „protingųjų“, kurie sako, kad tos ligos ir taip nėra, tai kam čia skiepytis, gal visi tie skiepai kenkia“, – kalbėjo Irma Maskeliūnienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės gydytoja.
Savivaldybėje planuojamas aptarimas
I.Maskeliūnienė pastebi, kad Alytaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, yra žmonių, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, taip sukeldami jiems grėsmę susirgti tymais ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Alytaus miesto savivaldybėje kitą savaitę planuojamas susitikimas su visomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl vaikų skiepijimo nuo tymų ir kitų infekcijų apimčių, nepaskiepijimo priežasčių.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 metų. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimusieji 1993 metais ir vėliau.
„Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote, tad patartina šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei yra tokia likusi nuo gimimo. Kitas būdas pasitikrinti – atlikti antikūnių tyrimą. Jei paaiškėtų, kad antikūnių nuo tymų neturite, reikėtų pasiskiepyti. Šiuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlyje yra 42 tūkst. vakcinų nuo tymų, kurių užteks paskiepyti dar neskiepytiems vaikams ir žmonėms, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos valstybės. Visi kiti skiepytis gali tik asmeninėmis lėšomis. Jei vakcinos neturi jūsų gydymo įstaiga, patariama kreiptis į kitą, kuri suteiks skiepijimosi galimybę“, – informuoja savivaldybės gydytoja I.Maskeliūnienė.
Skiepytis būtina
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių ant žasto, paprastai kairiojo, iki šiol nešioja nuo vaikystėje atliktų skiepų likusį apskritą randelį. Ne vienas domisi, ar tai įrodymas, jog esame paskiepyti nuo tymų?
Per penkiasdešimt metų Alytaus gyventojų sveikatai atidavusi gydytoja Janina Karazijienė sako, kad tai raupų skiepo ženklas, tas skiepas palikdavo pėdsaką, o paskiepijus nuo tymų, nelikdavo jokio randelio.
Garbingai alytiškių vertinama gydytoja J.Karazijienė ragina visus nebijoti skiepų, nes tik pavieniai atvejai, kaip ir naudojant medikamentus, patiria šalutinį organizmo poveikį, o šimtai tūkstančių išgelbėjama.
Sovietmečiu kontroliuojamas skiepijimas, pasak ilgametės medikės, sustabdė difteriją, kuri užsmaugdavo žmones, poliomielitą, kuriuo persirgusieji paprastai likdavo neįgalūs, įveikė raupus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Janina Dvilinskienė primena, kad norintieji pasiskiepyti gali kreiptis į skiepų kabinetus, vakcinos nuo tymų kaina 30 eurų. Dėl antikūnių tyrimo rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, šio tyrimo kaina – apie 7 eurai.
Pirmiausia, geriau atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams
Šių dienų tymų situacija Lietuvoje rodo, kaip viskas užkrečiamųjų ligų srityje yra nepastovu ir kaip reikia būti budriems, juk prieš keletą metų Lietuva pateko į Europos šalių, įveikusių tymus ir raudonukę, sąrašą. Ir štai, turime situaciją, kurią galime vadinti „tymai sugrįžo“.
Nenuneigsime mokslo, vienintelė tymų plitimui kelią užkertanti priemonė – skiepai, ir nėra jokių kitokių prevencinių priemonių nuo viruso, sukeliančio tymus. Sumažėjo skiepijimo apimtys, vis daugiau tėvų renkasi neskiepyti vaikų – atsirado galimybės plisti tokioms, beveik pamirštomis vadintoms, ligoms kaip tymai, kuriuos sukelia itin lakus virusas, platinamas sergančio žmogus ir plintantis oro lašeliniu būdu.
Kalbant apie dabartinę situaciją, labai svarbu nepanikuoti, o įvertinus grėsmę, imtis priemonių – jeigu reikia, skiepytis. Kalbant apie vaikus, vakcinavimo schema: pirma vakcina – 15 mėnesių amžiaus, antroji – 6–7 metų. Neskiepyti arba praleidę antrą vakciną, privalo tai padaryti kreipdamiesi į šeimos gydytoją.
Daugiausia klaustukų gali būti suaugusiesiems, kurie nežino, neprisimena ir neturi tikslios informacijos, ar yra vaikystėje paskiepyti. Neturint šios tikslios informacijos, nereiktų panikuoti ar primygtinai ieškoti vakcinos, kurios šiuo metu dėl itin padidėjusių skiepijimo apimčių kai kuriose įstaigose trūksta, o geriau atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams, ir tik tada skiepytis.
Dalia Kitavičienė
Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė
Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 metais sausio 1–kovo 13 dienomis Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai (vidutinis sergamumo tymais rodiklis 4,56 atv. 100 tūkst. gyv.). Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas arba kitus aplinkos daiktus, kuriuos perduoda jau sergantis žmogus.
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų. Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo.
Profilaktika:
- Veiksmingiausia profilaktikos priemonė – skiepai.
- Dažnai prausti rankas.
- Vėdinti patalpas.
Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Ingrida Geraltauskaitė
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną
Komentarai
Palikite savo komentarą