Try­lik­ta Alytaus ap­skri­ty­je įre­gist­ruo­ta „Ria­mo­na” šian­dien vie­nin­te­lė vyk­do veik­lą

Pri­va­taus sek­to­riaus įmo­nės už­si­da­rė neat­si­skai­čiu­sios ir ne­aiš­ku, ka­da at­si­skai­tys

„Įmo­nės apy­var­ta su­ma­žė­jo apie 50 pro­cen­tų. Tą iš da­lies lė­mė mū­sų spe­ci­fi­ka, ji yra ki­to­kia ne­gu ki­tų mė­sos ga­mi­nių įmo­nių. Mes da­lį pro­duk­ci­jos iš­ve­ža­me į dar­že­lius, mo­kyk­las, sa­na­to­ri­jas, ka­vi­nes ir ki­tas įmo­nes. Ki­tą da­lį re­a­li­zuo­ja­me per par­duo­tu­ves. Prieš ka­ran­ti­ną jo­se jau­tė­si di­de­lis pa­ki­li­mas, mū­sų pro­duk­ci­ja bu­vo per­ka­ma. Bet žmo­nės ap­si­rū­pi­no ir ku­rį lai­ką bu­vo ra­mu. Da­bar pir­ki­mas nor­ma­li­za­vo­si“, – ra­miai dės­to „Ria­mo­nos“ ben­dra­tur­tis, bu­vęs il­ga­me­tis di­rek­to­rius, da­bar pa­ta­rė­jas Pet­ras Riau­ba.

So­cia­liai at­sa­kin­ga Ve­re­bie­jų įmo­nė sten­gė­si šiuo ne­leng­vu me­tu iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus ir, ga­li­ma sa­ky­ti, tai pa­vy­ko. Šiuo me­tu „Ria­mo­no­je“ dir­ba per ke­tu­rias­de­šimt žmo­nių, vi­si jie iš ap­lin­ki­nių kai­mų, mies­te­lių, esan­čių link Aly­taus, Laz­di­jų, Ma­ri­jam­po­lės. Vi­si darbš­tūs, ver­ti­nan­tys ir sau­gan­tys sa­vo dar­bą. At­si­ra­do ir po­ra to­kių, ku­rie ne­no­rė­jo su­pras­ti ka­ran­ti­no są­ly­gų svar­bos, su jais te­ko at­si­svei­kin­ti ir pri­im­ti nau­jus.

„Mes jau­čia­me at­sa­ko­my­bę, su­pran­ta­me, ko­kios ga­li bū­ti pa­sek­mės, jei mė­sos per­dir­bi­mo įmo­nei tek­tų izo­liuo­tis, vi­so­mis iš­ga­lė­mis sten­gia­mės už­tik­rin­ti sau­gų dar­bą. Mes, kaip tar­pi­nė gran­dis tarp au­gin­to­jų ir var­to­to­jų, tu­ri­me dirb­ti ypač sau­giai, kad nuos­to­lių ne­pa­tir­tų nei mums ža­lia­vą tie­kian­tys, nei mū­sų pro­duk­ci­ją var­to­jan­tys. Dė­vi­me ap­sau­gi­nes kau­kes ir pirš­ti­nes, nau­do­ja­me dez­in­fe­ka­vi­mo prie­mo­nes, sten­gia­mės dar­buo­to­jams ma­tuo­ti tem­pe­ra­tū­rą“, – sau­gu­mo prie­mo­nes var­di­ja P.Riau­ba.

Da­bar dau­ge­lį įmo­nių var­gi­na ei­na­mų­jų pi­ni­gų srau­tų trik­džiai. Pa­sak P.Riau­bos bei ben­dro­vės di­rek­to­riaus Va­liaus Pac­ke­vi­čiaus, nė­ra per daug ge­rai ir „Ria­mo­no­je“. Dir­ban­tys už­sa­ko­vai di­de­lių pro­ble­mų ne­ke­lia, kas ki­ta su ka­ran­ti­no me­tu už­si­da­riu­sio­mis, veik­los ne­vyk­dan­čio­mis ka­vi­nė­mis, res­to­ra­nais.

Ta­čiau abu va­do­vai vien­bal­siai iš­ski­ria Aly­taus ka­vi­nių sa­vi­nin­kus, tei­gia, kad blo­gai kal­bė­ti apie juos ne­ga­li, nes iš tie­sų jie sten­gia­si ieš­ko­ti iš­ei­čių. Gal kad tarp Aly­taus ra­jo­no ir mies­to ver­sli­nin­kų dar yra stip­ri ben­druo­me­niš­ka vie­ti­nių sam­pra­ta?

Kas ki­ta – klien­tai iš Kau­no, Vil­niaus mies­tų pri­va­taus sek­to­riaus. Su­si­klos­čius ap­lin­ky­bėms už tie­kia­mą „Ria­mo­nos“ pro­duk­ci­ją bu­vo lei­džia­ma at­si­skai­ty­ti mė­ne­siais. Ne­ma­žai jų už­si­da­rė neat­si­skai­čiu­sios ir ne­aiš­ku, ka­da ir iš vi­so ar at­si­skai­tys.

Bū­tų la­bai ne­są­ži­nin­ga, nes pro­duk­ci­ja su­var­to­ta, se­niai su­val­gy­ta, už ją už­si­da­riu­si įmo­nė ga­vo pa­ja­mų, bet neat­si­skai­to, tei­si­na­si, kad ka­ran­ti­nas. Ap­mau­du, kai ne­są­ži­nin­go ver­slo at­sto­vai nau­do­ja­si to­kio­mis pro­go­mis, skel­bia ty­či­nį ban­kro­tą ir ne­tru­kus ku­ria ki­tas įmo­nes.

Pa­re­mia vi­sus pra­šan­čiuo­sius ir tą da­ro jau la­bai se­niai

Mais­to ga­my­bos sri­ty­je ne vie­nos de­šim­ties me­tų pa­tir­tį tu­rin­čiam P.Riau­bai ir šiuo lai­ko­tar­piu iš­lik­ti ra­miam pa­de­da ben­dro­vės su­kaup­tas šioks toks pel­no re­zer­vas. Jis lei­džia gy­ven­ti, iki kol ben­dro­vę pa­sieks Vy­riau­sy­bės pa­ra­ma už pa­tir­tas pra­sto­vas. Vi­lia­ma­si, kad bus pa­deng­tas dėl ka­ran­ti­no ne­iš­dirb­tas dar­bo pa­mai­nos lai­kas.

Kiek lai­ko „Ria­mo­nai“ pri­reiks at­si­gau­ti iki prieš­ka­ran­ti­ni­niu lai­ko­tar­piu tu­rė­tų ga­my­bos kie­kių? „Mes pa­si­ruo­šę, kad ir nuo ry­to­jaus. Tik jei vi­suo­me­ni­nis mai­ti­ni­mas ne­tu­rės apy­var­ti­nių lė­šų, bus ne­la­bai ge­rai. Kol neat­si­skai­tys su mu­mis, pro­duk­ci­jos tiek­ti ne­ga­lė­si­me. Kai ku­riais mo­men­tais ir stab­tel­si­me, kad bū­tų su­mo­ka­mos se­nos sko­los. Bai­mi­na­mės, kad ir pa­tys tu­ri­me mo­kė­ti, tad no­ri­me, kad bū­tų at­si­skai­ty­ta ir su mu­mis“, – apie at­ei­tį kal­ba P.Riau­ba.

Jis ma­no, kad ir ta­da, kai ka­ran­ti­nas baig­sis, eko­no­mi­niai san­ty­kiai pa­kis ir pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­liai pa­si­keis. Ati­dė­ji­mai ne­bus to­le­ruo­ja­mi.

Per šim­tą įvai­rių mais­to ga­mi­nių šian­dien ga­mi­nan­ti „Ria­mo­na“ net ir sun­kio­mis ver­slui są­ly­go­mis ne­at­si­sa­ko lab­da­ros mi­si­jos. Kaip tei­gia po­nas Pet­ras, pa­re­mia vi­sus pra­šan­čiuo­sius, ir tą da­ro jau la­bai se­niai. „Mes ne­si­jau­čia­me iš­skir­ti­niai, ma­nau, kad tą da­ro di­du­ma įmo­nių. Juk mes vie­ti­niai“, – ben­druo­me­niš­ku­mo gai­da nu­skam­ba ir kon­teks­te apie lab­da­rą.

P.Riau­ba dar pri­me­na svar­bų fak­tą: kai prieš 26-erius me­tus įre­gist­ra­vo mais­to ga­mi­nių įmo­nę „Ria­mo­na“, taip at­si­ti­ko, kad bu­vo try­lik­ta to­kios veik­los įmo­nė ap­skri­ty­je. Try­lik­tas nu­me­ris at­ne­šė sėk­mę, da­bar ši ben­dro­vė iš tų lai­kų vie­na li­ku­si.

Įkū­rė­jas ir ben­dra­tur­tis ne­sle­pia, kad įmo­nė­je bū­ta ir va­gys­čių, ir gais­rų, bet vi­sa įveik­ta pa­kel­ta gal­va, be skan­da­lų ir rie­te­nų. P.Riau­ba pa­brė­žia, kad mais­to pra­mo­nė­je ste­buk­lų ne­bū­na, kaip ir leng­vų są­ly­gų. Mais­tas nė­ra il­ga­am­žė pre­kė, ji tu­ri ga­lio­ji­mo lai­ką, kad ne­pa­tir­tum nuos­to­lių, rei­kia ypač įžval­giems bū­ti ir daug skai­čiuo­ti.

Sėk­mė pri­klau­so nuo vi­so ko­lek­ty­vo dar­bo. Pa­šne­ko­vui sma­gu, kad nuo pat įmo­nės veik­los pra­džios iki šian­dien „Ria­mo­no­je“ dar­buo­ja­si še­ši žmo­nės. Ne­ma­ža da­lis dar­buo­to­jų iš čia iš­ėjo į už­tar­nau­tą po­il­sį.