Tirš­to bei kenks­min­go smo­go ap­gaub­ta­me prie­mies­ty­je pa­si­tin­ka keis­ta ty­la

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (0)
2019 Spalis 22
Mobili oro taršos tyrimų laboratorija
Mobili oro taršos tyrimų laboratorija Miklusėnų gyvenvietėje fiksuoja oro užterštumo lygį ir konstatuoja, kad jis aukštas ir labai aukštas.
Aly­taus se­niū­ni­jos se­niū­no Kęs­tu­čio Tu­my­no bu­vo­me in­for­muo­ti, kad karš­čiau­sias po gais­ro taš­kas jo se­niū­ni­jo­je yra Mik­lu­sė­nų gy­ven­vie­tė. Se­niū­nas at­vi­rai kal­bė­jo, jog žmo­nės pik­ti, rei­ka­lau­ja kon­kre­čios in­for­ma­ci­jos, kas jų gy­ven­vie­tės lau­kia. Pa­sak K.Tu­my­no, nė vie­nas ne­pa­reiš­kė no­ro bū­ti eva­kuo­ja­mas į pa­ruoš­tas vie­tas Dau­guo­se. Pa­gy­ve­nu­sie­ji kan­triai sė­di na­muo­se, jau­nes­ni lai­ki­nai pa­lie­ka na­mus. Va­kar ry­tą lan­kė­mės Mik­lu­sė­nuo­se, ma­ty­ti vaiz­dai ir kva­pą gniau­žian­tis, akis ėdan­tis ait­rus oras pra­no­ko vi­sus mū­sų įsi­vaiz­da­vi­mus.

Vi­suo­me­nė pa­lik­ta nuo­ša­ly­je

Iš gais­ra­vie­tės ki­lo švie­sūs dū­mai ir lė­tai klo­jo Mik­lu­sė­nų gat­ves. Kaip­mat ir mū­sų au­to­mo­bi­lis pri­si­pil­dė ait­raus kva­po. Smo­ge tvy­ran­čios so­dy­bos – be jo­kios gy­vas­ties. Dai­ro­mės gat­vių san­kir­to­je – jo­kio žvir­blių či­re­ni­mo gy­va­tvorėse, kas bu­vo įpras­ta čia gir­dė­ti. Sa­ko­ma, kad žvir­bliai kaip lak­mu­so po­pie­rė­liai – pir­mie­ji pa­lie­ka už­terš­tas te­ri­to­ri­jas.

Ne­si­gir­di ir šu­nų am­sė­ji­mo, ne­si­ma­to ir ka­čių, ku­rios ry­tais mėg­da­vo pa­si­šil­dy­ti prieš sau­lu­tę.

Pir­ma­sis su­tik­tas žmo­gus Gin­tas Pu­va­čiaus­kas su žmo­na ir­gi jau ren­gia­si lai­ki­nai iš­vyk­ti. Jis ne­pa­ten­kin­tas val­džios po­žiū­riu į ne­lai­mė­je pa­lik­tus žmo­nes. Mik­lu­sė­niš­kio pa­ste­bė­ji­mu, ir Vy­riau­sy­bei ne­rū­pi.

„Tre­čią die­ną at­vy­ko, nu­si­fo­tog­ra­fa­vo ir iš­vy­ko net trys mi­nist­rai. Ar jie to­kios bė­dos me­tu ne­tu­rė­jo čia bū­ti pir­mą die­ną? Ko­dėl ci­vi­li­nė sau­ga ne­at­li­ko to, ką tu­rė­jo at­lik­ti? Aš pir­miau­sia bū­čiau kvie­tęs į pa­gal­bą bu­vu­sius med­vil­nie­čius, tuos, ku­rie anuo­met rū­pi­no­si, pri­žiū­rė­jo van­den­tie­kio sis­te­mas. Jų yra Aly­taus mies­te, nes net at­ski­ras van­den­tie­kio-ka­na­li­za­ci­jos ce­chas bu­vo. Gal jie bū­tų pa­dė­ję at­kur­ti bu­vu­sią ga­lin­gą van­dens pa­da­vi­mo ir ka­na­li­za­vi­mo sis­te­mą. To­kiais at­ve­jais rei­kia vi­suo­me­nę įtrauk­ti į svars­ty­mus, ne tik da­bar­ti­nius spe­cia­lis­tus“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė G.Pu­va­čiaus­kas.

Ki­tas mik­lu­sė­niš­kis Vy­tau­tas Stag­niū­nas tei­gė, kad už­si­da­rius kam­ba­riuo­se ga­li­ma ken­tė­ti, bet ne­ži­nai, kas bus to­liau, ar taip elg­tis sau­gu: „Sa­ko­ma, kad kumš­čiais po mū­šio ne­mo­suo­ja­ma, bet keis­ta, kad to­kie pul­kai ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų, įvai­rių tik­rin­to­jų, o šian­dien lie­ka daug ne­aiš­kių da­ly­kų. Bent man kaip pi­lie­čiui ky­la daug klau­si­mų.“

Es­ti ir dū­mų apei­tų so­dy­bų

Dū­mų pa­klo­dė ap­klo­ju­si ir Užu­ba­lius. „Užu­ba­lių go­jaus“ ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Fe­lo­me­na La­zaus­kie­nė kal­bė­jo, kad ypač pir­ma­die­nį kai­mui rei­ka­lai pras­ti: „Bu­vo smo­gas ir ki­tas die­nas, bet pir­ma­die­nį pa­si­ro­dė bal­tas, la­bai klas­tin­gas dū­mų šlei­fas. Sun­ku žmo­nėms jo ne­ša­mą kva­pą pa­kel­ti. Pra­šau vi­sus bū­ti na­muo­se ir vai­kų į dar­že­lius ne­leis­ti, gy­vu­liu­kus tvar­tuo­se lai­ky­ti. Aš į lau­ką ei­da­ma už­si­de­du kau­kę. Bu­vo­me su­si­rin­kę, ap­ta­rę, kaip rei­kia elg­tis to­kiu me­tu, ga­vo­me re­spi­ratorių.“

„Sa­vų vai­kų ne­lei­džia­me į ug­dy­mo įstai­gas, nors vi­so­kių re­ko­men­da­ci­jų gir­di­me. La­bai no­ri­si aiš­ku­mo, kon­kre­čios in­for­ma­ci­jos la­bai trūks­ta“, – tei­gė Pa­va­sa­rio gat­vės gy­ven­to­ja Ra­sa.

Prieš me­tus iš­as­fal­tuo­ta Pa­va­sa­rio gat­vė jun­gia dvi gy­ven­vie­tes, ku­rio­se dū­mai ne tik akis ėda. Jo­se, kaip mi­nė­jo­me, ne­si­ma­tė ir ne­si­gir­dė­jo jo­kios gy­vas­ties. Šia gat­ve nu­si­lei­dę į že­mes­nę vie­tą įsu­ko­me į Eže­rė­lio gat­vę. Šiek tiek pa­va­žia­vę iš­vy­do­me be jo­kios ap­sau­gos kie­mo ga­le prie trak­to­riaus triū­sian­tį vy­rą.

„Ko tu­riu bi­jo­ti? Ne­pa­ki­bo ant mū­sų gat­vės tas siau­bas, vė­jas bu­vo pa­lan­kus, pra­si­skir­da­vo smar­vę ne­šan­tis dū­mų de­be­sis prie miš­ke­lio ir nu­plauk­da­vo virš Mik­lu­sė­nų, link Užu­ba­lių. Nė vie­ną die­ną jo­kio kva­pe­lio ne­jau­tė­me“, – ti­ki­na Ben­ja­mi­nas La­to­ža.

Iš tie­sų jo so­dy­bo­je čirš­kia paukš­čiai, ku­da­kuo­ja viš­tos, net ke­lis kar­tus nu­ai­di gai­džio gies­mė.

Ben­ja­mi­nas lau­kia gi­mi­nai­čio, ku­ris tu­rė­tų at­bil­dė­ti į pa­gal­bą iš Mik­lu­sė­nų, pa­dės su­vež­ti žo­lės ri­ti­nius, kol dar ge­ras oras.

Net gi­liau at­si­kvė­pė­me jo kie­me. Tie­siog keis­ta bū­ti sti­chi­jos apei­to­je sa­le­lė­je, ma­ty­ti jo­je žmo­nes at­lie­kant įpras­tus kas­die­nius dar­bus.

Vėl suk­da­mi link Mik­lu­sė­nų pra­si­len­kė­me su pa­dė­ti Ben­ja­mi­nui ūkio dar­be va­žiuo­jan­čiu gi­mi­nai­čiu. Iš to­lo bal­ta­vo jo vei­dą den­gian­tis re­spi­ratorius. Juk vy­ko iš karš­čiau­sio, pa­vo­jin­giau­sių gais­ro dū­mų ap­im­to Aly­taus prie­mies­čio. 

Tu­ri pa­jus­ti at­sa­ko­my­bę

Bent ke­lis kar­tus vė­jas nuo gais­ro ži­di­nio bu­vo pa­si­su­kęs link Ge­nių kai­mo. „Te­ko ir mums, bet tik blyks­tė­mis, užuos­ti smo­go kva­pą. Ma­no ži­nio­mis, pro ša­lį, miš­ko pa­kraš­čiu, sod­rus gais­ro dū­mas bu­vo nu­neš­tas Birš­to­no link, mums pa­ber­ta tik švel­nes­nė jo da­lis“, – sa­kė Ge­nių, Du­bių, Rau­do­ni­kių ir ki­tų gre­ta esan­čių kai­mų se­niū­nai­tis Ge­na­di­jus Mi­ku­le­vi­čius.

Se­niū­nai­tis ma­no, kad at­sa­ko­my­bę už ka­tast­ro­fą su­kė­lu­sį gais­rą tu­ri pri­si­im­ti įmo­nės sa­vi­nin­kas ir drau­di­kas, ku­ris tu­rė­jo vi­są pa­dė­tį įver­tin­ti. Tie, ku­rie iš­da­vė lei­di­mus to­kiai pa­vo­jin­gai veik­lai, taip pat tu­ri at­sa­ky­ti.

„Pai­liust­ruo­siu sa­vo pa­vyz­džiu, nes pri­va­ti­za­vi­mo sri­ty­je su­kau­piau pa­tir­ties. Esu prieš įvai­rias pa­ki­šas, tad per 20 kar­tų te­ko pra­ver­ti vie­no at­sa­kin­go va­do­vo ka­bi­ne­to du­ris. Kan­try­bė tu­ri ri­bas, sa­vo bė­das iš­lie­jau ge­ram bi­čiu­liui, ku­ris ta­po ma­no už­ta­rė­ju. Grei­tai vi­sas rei­ka­las bu­vo su­tvar­ky­tas, už­si­spy­ru­sio va­do­vo man pa­sa­ky­ta: „Ko ne­sa­kei, kad to­kių drau­gų tu­ri?“

Kas ne­su­si­dū­ręs, kam to­kios ko­šės ne­te­ko ka­bin­ti, gal­vo­ja, kad vi­sa, kas kal­ba­ma ofi­cia­liai, yra tie­sa. O tos ko­šės mums pri­ver­da tik vie­ne­tai la­bai ne­at­sa­kin­gų žmo­nių. Jie ma­no, kad mes to ne­su­pran­ta­me“, – pe­si­mis­tiš­kai po­kal­bį bai­gė se­niū­nai­tis.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.