Tiršto bei kenksmingo smogo apgaubtame priemiestyje pasitinka keista tyla (0)
Visuomenė palikta nuošalyje
Iš gaisravietės kilo šviesūs dūmai ir lėtai klojo Miklusėnų gatves. Kaipmat ir mūsų automobilis prisipildė aitraus kvapo. Smoge tvyrančios sodybos – be jokios gyvasties. Dairomės gatvių sankirtoje – jokio žvirblių čirenimo gyvatvorėse, kas buvo įprasta čia girdėti. Sakoma, kad žvirbliai kaip lakmuso popierėliai – pirmieji palieka užterštas teritorijas.
Nesigirdi ir šunų amsėjimo, nesimato ir kačių, kurios rytais mėgdavo pasišildyti prieš saulutę.
Pirmasis sutiktas žmogus Gintas Puvačiauskas su žmona irgi jau rengiasi laikinai išvykti. Jis nepatenkintas valdžios požiūriu į nelaimėje paliktus žmones. Miklusėniškio pastebėjimu, ir Vyriausybei nerūpi.
„Trečią dieną atvyko, nusifotografavo ir išvyko net trys ministrai. Ar jie tokios bėdos metu neturėjo čia būti pirmą dieną? Kodėl civilinė sauga neatliko to, ką turėjo atlikti? Aš pirmiausia būčiau kvietęs į pagalbą buvusius medvilniečius, tuos, kurie anuomet rūpinosi, prižiūrėjo vandentiekio sistemas. Jų yra Alytaus mieste, nes net atskiras vandentiekio-kanalizacijos cechas buvo. Gal jie būtų padėję atkurti buvusią galingą vandens padavimo ir kanalizavimo sistemą. Tokiais atvejais reikia visuomenę įtraukti į svarstymus, ne tik dabartinius specialistus“, – savo nuomonę išsakė G.Puvačiauskas.
Kitas miklusėniškis Vytautas Stagniūnas teigė, kad užsidarius kambariuose galima kentėti, bet nežinai, kas bus toliau, ar taip elgtis saugu: „Sakoma, kad kumščiais po mūšio nemosuojama, bet keista, kad tokie pulkai aplinkosaugininkų, įvairių tikrintojų, o šiandien lieka daug neaiškių dalykų. Bent man kaip piliečiui kyla daug klausimų.“
Esti ir dūmų apeitų sodybų
Dūmų paklodė apklojusi ir Užubalius. „Užubalių gojaus“ bendruomenės pirmininkė Felomena Lazauskienė kalbėjo, kad ypač pirmadienį kaimui reikalai prasti: „Buvo smogas ir kitas dienas, bet pirmadienį pasirodė baltas, labai klastingas dūmų šleifas. Sunku žmonėms jo nešamą kvapą pakelti. Prašau visus būti namuose ir vaikų į darželius neleisti, gyvuliukus tvartuose laikyti. Aš į lauką eidama užsidedu kaukę. Buvome susirinkę, aptarę, kaip reikia elgtis tokiu metu, gavome respiratorių.“
„Savų vaikų neleidžiame į ugdymo įstaigas, nors visokių rekomendacijų girdime. Labai norisi aiškumo, konkrečios informacijos labai trūksta“, – teigė Pavasario gatvės gyventoja Rasa.
Prieš metus išasfaltuota Pavasario gatvė jungia dvi gyvenvietes, kuriose dūmai ne tik akis ėda. Jose, kaip minėjome, nesimatė ir nesigirdėjo jokios gyvasties. Šia gatve nusileidę į žemesnę vietą įsukome į Ežerėlio gatvę. Šiek tiek pavažiavę išvydome be jokios apsaugos kiemo gale prie traktoriaus triūsiantį vyrą.
„Ko turiu bijoti? Nepakibo ant mūsų gatvės tas siaubas, vėjas buvo palankus, prasiskirdavo smarvę nešantis dūmų debesis prie miškelio ir nuplaukdavo virš Miklusėnų, link Užubalių. Nė vieną dieną jokio kvapelio nejautėme“, – tikina Benjaminas Latoža.
Iš tiesų jo sodyboje čirškia paukščiai, kudakuoja vištos, net kelis kartus nuaidi gaidžio giesmė.
Benjaminas laukia giminaičio, kuris turėtų atbildėti į pagalbą iš Miklusėnų, padės suvežti žolės ritinius, kol dar geras oras.
Net giliau atsikvėpėme jo kieme. Tiesiog keista būti stichijos apeitoje salelėje, matyti joje žmones atliekant įprastus kasdienius darbus.
Vėl sukdami link Miklusėnų prasilenkėme su padėti Benjaminui ūkio darbe važiuojančiu giminaičiu. Iš tolo baltavo jo veidą dengiantis respiratorius. Juk vyko iš karščiausio, pavojingiausių gaisro dūmų apimto Alytaus priemiesčio.
Turi pajusti atsakomybę
Bent kelis kartus vėjas nuo gaisro židinio buvo pasisukęs link Genių kaimo. „Teko ir mums, bet tik blykstėmis, užuosti smogo kvapą. Mano žiniomis, pro šalį, miško pakraščiu, sodrus gaisro dūmas buvo nuneštas Birštono link, mums paberta tik švelnesnė jo dalis“, – sakė Genių, Dubių, Raudonikių ir kitų greta esančių kaimų seniūnaitis Genadijus Mikulevičius.
Seniūnaitis mano, kad atsakomybę už katastrofą sukėlusį gaisrą turi prisiimti įmonės savininkas ir draudikas, kuris turėjo visą padėtį įvertinti. Tie, kurie išdavė leidimus tokiai pavojingai veiklai, taip pat turi atsakyti.
„Pailiustruosiu savo pavyzdžiu, nes privatizavimo srityje sukaupiau patirties. Esu prieš įvairias pakišas, tad per 20 kartų teko praverti vieno atsakingo vadovo kabineto duris. Kantrybė turi ribas, savo bėdas išliejau geram bičiuliui, kuris tapo mano užtarėju. Greitai visas reikalas buvo sutvarkytas, užsispyrusio vadovo man pasakyta: „Ko nesakei, kad tokių draugų turi?“
Kas nesusidūręs, kam tokios košės neteko kabinti, galvoja, kad visa, kas kalbama oficialiai, yra tiesa. O tos košės mums priverda tik vienetai labai neatsakingų žmonių. Jie mano, kad mes to nesuprantame“, – pesimistiškai pokalbį baigė seniūnaitis.
Komentarai
Palikite savo komentarą