Tarp Alytaus ir Kauno trumpam nusidriekė kultūrinis geležinkelis

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvykęs pirmasis poezijos ir muzikos vakaras su kaupu pateisino pavadinimą „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“. Improvizuotoje traukinio kupė susitiko trys kontrastingi poetai: Enrika Striogaitė, Viktoras Gulbinas ir Erika Drungytė. Tiesa, pastaroji labiau atsiskleidė kaip diskusijos kuratorė, mat kažkam juk teko imtis šio nelabai dėkingo vaidmens.

Pokalbis beveik visą laiką vinguriavo apie vidurio Lietuvos miestą – Kauną, kuris gali būti suprantamas kaip kažkas tarp sostinės ir kaimo, kaip kažkas, jungiantis savyje ir garbią smetonišką dvasią, ir suktų turgaus verslininkų lizdo stereotipą. Tokia kryptimi nukeliavo renginio pagrindinė mintis dėl elementarios priežasties – visi traukinio pakeleiviai turi stiprių, dauguma ir prigimtinių, sąsajų su šiuo miestu ir visi jį myli visokį. Simboliška, kad ši subtili ir inteligentiška kauniečių invazija į Alytų įvyko kaip tik dabar, juk kitąmet Kaunas taps Europos, o Alytus – Lietuvos kultūros sostine.

Sporto pasaulį ir kūrybišką bohemą savyje suderinęs poetas Viktoras Gulbinas teigia niekada nenorėjęs būti poetu ar priklausyti kokioms nors oficialioms draugijoms. Esą, tiesiog atsirasdavo dalykų, kurie būdavo verti užrašymo, o galiausiai viskas virto keturiomis knygomis. Čia Erika Drungytė konstatavo faktą, kad visa jų trijulė yra išleidusi tik po keletą knygų: Enrika Striogaitė – tris, Viktoras Gulbinas – keturias, o pati Erika – penkias. Tiesa, šioje srityje tas „tik“ yra labai reliatyvus.

Renginyje skaitomos eilės skambėjo publikos ausims kiek neįprastai, tačiau labai gerai atspindėjo, kuo kvėpuoja šiuolaikinė lietuvių poezija. Enrika Striogaitė paskaitė iš savo eilėraščių rinkinio „Žmonės“, kuris, beje, tapo geriausia knyga 2020 m. Metų knygos rinkimų poezijos kategorijoje. Socialinė Enrikos poezija, iš pagrindų atskleidžianti žmogaus psichologinį paveikslą, tapo atsvara Viktoro naujausios knygos „Urbanistinis vienetas“ turiniui. Galima buvo justi ore tvyrantį klausimą, ar urbanistinės džiunglės galutinai įsiurbs žmogų ir jis taps miesto prarytu anonimu, ar, vis dėl to, asmenyje slypintis žmogiškumas yra nesunaikinama esmė.

„Enrikos eilėraščiuose yra švelnios ironijos. Viktoras irgi linkęs ironizuoti, šaipytis. Per tai šie du autoriai ir susišaukia“, – vakaro pabaigoje reziumavo Erika Drungytė.

Poezijos ir pašnekesių apsuptyje jaunatviškai veržliai jautėsi ypatingasis vakaro svečias – Giedrius Balčiūnas-Mr. Jumbo – drąsių muzikinių eksperimentų nebijantis gitaros virtuozas, kuriantis autorines dainas, koncertuojantis solo ir su kitais. Prisipažinęs esantis kaunietis iki plaukų galiukų Giedrius sakėsi jaučiantis stiprią šio miesto dvasią. Mr. Jumbo atliekama muzika mėgavosi visi: ir senojo roko, ir klasikos, ir progresyvios muzikos mėgėjai.

Deja, traukinys išvyko. Tačiau į Alytų bilietus jau įsigijo kito simbolinio traukinio, atvyksiančio lapkričio 4 d. 17 val., keleiviai: Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas, Lina Buividavičiūtė ir Juozas Kuraitis. Susitiksim perone!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.