Tar­pu­ka­rio Aly­taus mies­to ar­chi­tek­tą pri­mins ir jo ta­py­ba

nuotrauka
Vy­tau­to Tre­čio­ko por­tre­tas. Nuo­trau­ka iš šei­mos ar­chy­vo
Pra­ėju­siais me­tais Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jų pa­sie­kė ma­lo­ni ir ver­tin­ga do­va­na iš to­li­mos Ka­na­dos – tai in­ži­nie­riaus ar­chi­tek­to Vy­tau­to Tre­čio­ko (1912–2002) ta­py­bos ir mo­no­ti­pi­jų 54 dar­bų ko­lek­ci­ja, ku­rią mu­zie­jui per­da­vė au­to­riaus sū­nus Rai­mun­das per sa­vo pus­se­se­rę aly­tiš­kę Jo­a­ną Smi­čie­nę.

Bu­vęs tar­pu­ka­rio Aly­taus mies­to vy­riau­sia­sis in­ži­nie­rius V.Tre­čio­kas pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką sta­tant ir gra­ži­nant mū­sų mies­tą XX a. ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio ant­ro­je pu­sė­je, o šį­kart ne­tru­kus ati­da­ro­mo­je pa­ro­do­je aly­tiš­kiai ga­lės iš­vys­ti ar­chi­tek­to lais­va­lai­kiu Ka­na­do­je su­kur­tus dar­bus. V.Tre­čio­ko kū­ry­bos dar­bų pa­ro­dos ati­da­ry­mas sau­sio 17 die­ną 17 val. Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je.

Bū­si­ma­sis in­ži­nie­rius gi­mė Bir­žuo­se, bai­gė Bir­žų gim­na­zi­ją, stu­di­ja­vo Pa­ry­žiu­je. Po stu­di­jų, 1933 me­tų rug­pjū­tį, V.Tre­čio­kas įsi­dar­bi­no Aly­tu­je. Tar­ny­bą pra­dė­jo Aly­taus ap­skri­ties val­dy­bo­je brai­žy­to­ju, vė­liau dir­bo tech­ni­ku. 1935 me­tais bai­gė Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to tech­ni­kos fa­kul­te­tą, įgi­jo ar­chi­tek­tū­ros in­ži­nie­riaus kva­li­fi­ka­ci­ją ir, bū­da­mas vos 23 me­tų, pa­ski­ria­mas Aly­taus mies­to in­ži­nie­riu­mi. Jau­na­jam spe­cia­lis­tui tai bu­vo di­de­lis iš­šū­kis, nes Aly­taus mies­tas tuo­met in­ten­sy­viai plė­tė­si, vy­ko svar­bios sta­ty­bos, o rei­ka­la­vi­mai ku­ror­ti­niam mies­tui ke­lia­mi aukš­ti.

Mies­to in­ži­nie­rius V.Tre­čio­kas pa­ski­ria­mas ir Aly­taus mies­to sta­ty­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. Jo va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja 1936 me­tais jau nag­ri­nė­jo 34 mies­tie­čių pra­šy­mus dėl na­mų sta­ty­bos, iš­plė­ti­mo, re­konst­ra­vi­mo. Pra­dė­ta in­ten­sy­viau tvar­ky­ti gat­ves: Juo­za­pa­vi­čiaus pros­pektas ir Vil­niaus gat­vė pa­ly­gin­tos, iš­grįs­tos ta­šy­tais ak­me­ni­mis, pail­gin­ta I pul­ko gat­vė, nu­ties­tos ke­lios nau­jos gat­vės va­sar­vie­čių ra­jo­ne (Ku­ror­te). 1936 me­tais pa­gal V.Tre­čio­ko pro­jek­tą pa­sta­ty­ta me­di­nė še­šių kom­plek­tų pra­džios mo­kyk­la Prie­glau­dos gat­vė­je (da­bar Sa­va­no­rių g.), ren­gia­mas Mies­to sta­dio­no ir jo deng­tų tri­bū­nų pro­jek­tas.

1937–1938 me­tais sta­ty­bų ir mies­to tvar­ky­mo dar­bų dar pa­dau­gė­jo. Mies­to so­do cen­tre pa­gal V.Tre­čio­ko pro­jek­tą įreng­tas fon­ta­nas, pa­sta­ty­ta va­sa­ros est­ra­da. 1937 me­tų gruo­dį bu­vo be­veik baig­ta dar vie­na di­de­lė sta­ty­ba – jau­no­jo mies­to in­ži­nie­riaus su­pro­jek­tuo­ta mū­ri­nė, mo­der­niš­ka dvie­jų aukš­tų pra­džios mo­kyk­la Bi­ru­tės gat­vė­je prie sta­dio­no. V.Tre­čio­kas pri­si­dė­jo prie til­to per Ne­mu­ną sta­ty­bos pro­jek­tuo­da­mas til­to ele­men­tus, įran­gą (til­to au­to­rius in­ži­nie­rius Ana­to­li­jus Ro­zen­bliu­mas).

1939 me­tais pa­tvir­tin­tas dar 1934-ai­siais su­da­ry­tas mies­to ri­bų pla­nas. V.Tre­čio­kas pa­ren­gė va­sar­vie­tės iš­plė­ti­mo pro­jek­tą. Pa­gal jį tai­syk­lin­gais sta­čia­kam­piais kvar­ta­lais su­pla­nuo­ta te­ri­to­ri­ja pa­ne­mu­nė­je – Le­li­jų gat­vės ir Ba­sa­na­vi­čiaus pros­pekto tą­so­je į šiau­rę nuo ge­le­žin­ke­lio. Šio­je ku­ror­ti­nė­je da­ly­je gy­ven­to­jams bu­vo for­muo­ja­mi ir ski­ria­mi di­de­li že­mės skly­pai – po 24 arus.

To­kiu bū­du bu­vo sie­kia­ma iš­sau­go­ti na­tū­ra­lų miš­ką – skly­pų sa­vi­nin­kai ga­lė­jo iš­kirs­ti tik tiek me­džių, kiek bū­ti­na na­mo sta­ty­bai ir so­de­liui. Į mies­tą įtrauk­ta ir nau­jai su­pla­nuo­ta te­ri­to­ri­ja į pie­tus nuo ge­le­žin­ke­lio sto­ties, tarp Sto­ties ir Ulo­nų gat­vių. Mies­tas plė­tė­si ir in­ten­sy­viai tvar­kė­si, kaip ra­šė to me­to laik­raš­tis „Lie­tu­vo ži­nios“: „Aly­taus ku­ror­tas au­ga ir gro­žė­ja. Čia at­si­ran­da daug sti­lin­gų pa­sta­tų.“

1939 me­tų sche­mo­je už­fik­suo­ta 60 skir­tin­gų mies­to gat­vių pa­va­di­ni­mų. 1940 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį dar pa­reng­ti kai ku­rių gat­vių tvar­ky­mo pro­jek­tai, bet, Lie­tu­vą prie­var­ta pri­jun­gus prie So­vie­tų Są­jun­gos, dau­ge­lis pla­nuo­tų dar­bų Aly­tu­je su­sto­jo. Li­ko ne­įgy­ven­din­ti pla­nai: ne­to­li ge­le­žin­ke­lio sto­ties tu­rė­jo iš­kil­ti di­de­lis mo­der­niš­kas vieš­bu­tis su res­to­ra­nais, taip pat bu­vo pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti gim­na­zi­ją, mies­to ha­lę, dar vie­ną pra­džios mo­kyk­lą. 1940 me­tų ru­de­nį su­spė­ta pa­sta­ty­ti tik mies­to pir­tį – ant Ne­mu­no kran­to iš­ki­lo aly­tiš­kių il­gai lauk­tas mo­der­nus tri­jų aukš­tų mū­ri­nis pa­sta­tas pa­gal V.Tre­čio­ko pro­jek­tą.

Ar­chi­tek­tas V.Tre­čio­kas su­pro­jek­ta­vo San­tai­kos (Aly­taus ra­jo­nas) baž­ny­čios mū­ri­nį pa­sta­tą. 1939 me­tais jis at­si­lie­pė į San­tai­kos pa­ra­pi­jie­čių di­de­lį no­rą sta­ty­ti nau­ją baž­ny­čią bei kle­bo­no pra­šy­mą ir rug­pjū­čio pa­bai­go­je pa­tei­kė baž­ny­čios pro­jek­tą. Tai ne­di­de­lė, su vie­nu bokš­tu fa­sa­de, zak­ris­ti­ja ir ap­šil­do­ma kop­ly­čia. Spa­lio mė­ne­sį per ti­tu­li­nius Kris­taus Ka­ra­liaus at­lai­dus pa­šven­tin­ti baž­ny­čios pa­ma­tai, sta­ty­bos pra­dė­tos ga­nė­ti­nai lais­vu, „liau­diš­ku“ bū­du: pa­ma­tus ir sie­nas mū­ri­jo meist­ras Mo­tie­jus An­driu­šis su pa­gal­bi­nin­kais.

V.Tre­čio­kas ret­kar­čiais at­va­žiuo­da­vo pa­tik­rin­ti at­lik­tų dar­bų, duo­da­mas žo­di­nių nu­ro­dy­mų, ta­čiau dau­ge­lį spren­di­mų pa­lik­da­vo sta­tan­čio meist­ro nuo­žiū­rai. Ir nors San­tai­kos pa­ra­pi­jie­čiai 1940–1941 me­tais ak­ty­viai da­ly­va­vo baž­ny­čios sta­ty­bo­je, nuo­šir­džiai rū­pi­no­si ply­tų, ce­men­to ir ki­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų ga­vi­mu, ši­tus dar­bus jau stab­dė Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įvy­kiai.

Da­lį baž­ny­čios sta­ty­bi­nių me­džia­gų pa­ra­pi­ja bu­vo pri­vers­ta sko­lin­ti nuo gais­rų per mū­šius nu­ken­tė­ju­siems pa­ra­pi­jie­čiams, o ir oku­pa­ci­nių val­džių at­sto­vai leis­da­vo jas nau­do­ti vi­sai ki­tiems rei­ka­lams. Nau­jo­sios rau­do­nų ply­tų baž­ny­čios San­tai­kos pa­ra­pi­jie­čiams taip ir ne­pa­si­se­kė pa­si­sta­ty­ti: dar ne­baig­tą ją at­ėmė so­vie­ti­nė oku­pa­ci­nė val­džia ir pa­ver­tė ko­lū­kio san­dė­liu.

1944 me­tų va­sa­rą Aly­taus mies­to in­ži­nie­rius V.Tre­čio­kas su žmo­na Na­ta­li­ja ir sū­nu­mi Rai­mun­du pa­li­ko sa­vo pro­jek­tuo­tus nuo­sa­vus na­mus Ša­rū­no gat­vė­je ir emig­ra­vo į Vo­kie­ti­ją. Pra­džio­je ap­si­sto­jo Har­co kal­nų re­gio­ne, bu­vo pa­siųs­tas pri­va­lo­miems dar­bams Ber­ly­ne, pa­si­bai­gus ka­rui įsi­kū­rė Uch­te mies­te­ly­je. 1948 me­tų gruo­džio mė­ne­sį Tre­čio­kų šei­ma lai­vu iš­vy­ko į to­li­mą­ją Ka­na­dą. Pas­ku­ti­nę me­tų die­ną pa­sie­kė Ha­li­fak­so uos­tą, iš­vy­ko į Mon­re­a­lį. Dir­bo ar­chi­tek­tu Kve­be­ke, vė­liau brai­žy­to­ju Vie­šų­jų dar­bų mi­nis­te­ri­jo­je Ota­vo­je. Pa­gal V.Tre­čio­ko pro­jek­tą Hull‘e Kve­be­ke pa­sta­ty­ta Šv. Rai­mon­do baž­ny­čia.

Ar­chi­tek­tas lais­va­lai­kiu mė­go pieš­ti, žais­ti te­ni­są, meist­rau­ti įvai­rius bal­dus. Ben­dra­vo su ki­tais Ka­na­do­je su­tik­tais aly­tiš­kiais. N.Tre­čio­kie­nė mi­rė 1999 me­tais, V.Tre­čio­kas – 2002 me­tų spa­lio 13 die­ną. Abu pa­lai­do­ti On­ta­ri­jo šven­to­jo Jo­no lie­tu­vių ka­pi­nė­se.

 Vil­man­tė Pet­ru­se­vi­čie­nė

Mu­zie­ji­nin­kė

Šal­ti­niai:

1) LCVA 1567/1/430. L. 153 (F. Ap. B. L.)
2) LCVA 1622/4/620. L. 5
3) Al­gi­man­tas Miš­ki­nis. Už­ne­mu­nės mies­tai ir mies­te­liai. 1999
4) Ta­das Na­vic­kas. Aly­tus ir jo apy­lin­kės. 1988
5) Laik­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“. 1938-10-29
6) Te­re­sė Jur­ku­vie­nė. San­tai­kos baž­ny­čios sta­ty­bos is­to­ri­ja.
http://moks­lo­zur­na­lai.lma­lei­dyk­la.lt/publ/1392-1002/2002/3/M-24.pdf
7) Bi­ru­tė Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Aly­taus mies­to vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to Vy­tau­to Tre­čio­ko li­ki­mas po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. „Aly­taus nau­jie­nos“. 2011-12-23

 

    Komentaras

    Pasisekė Alytui tarpukariu turėti tokį talentingą miesto architektą. Dabartiniam miesto architektui Matažinskui priekaištų turi beveik visi savarankiškai dirbantys Alytaus architektai. Jų tarpe jis negerbiamas, jie laukia kol pasikeis miesto vadovai ir architektas. M. Matažinskas garsus tuo, kad darbą jam parūpino tarybos narė N. Makštutienė.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.