Tai la­bai švie­saus žmo­gaus bū­ta (63)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Il­ga­me­tė Aly­taus ra­jo­no Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro Mi­ros­la­vo am­bu­la­to­ri­jos ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Da­lė Ge­gu­žie­nė.
Il­ga­me­tė Aly­taus ra­jo­no Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro Mi­ros­la­vo am­bu­la­to­ri­jos ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Da­lė Ge­gu­žie­nė.
Krikš­to­nių Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čios var­pams gau­džiant, ket­vir­ta­die­nį į am­ži­no­jo po­il­sio vie­tą Krikš­to­nių ka­pi­nė­se, vi­so sa­vo dar­bo ko­lek­ty­vo pa­ly­dė­ta, at­gu­lė il­ga­me­tė Aly­taus ra­jo­no Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro Mi­ros­la­vo am­bu­la­to­ri­jos ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Da­lė Ge­gu­žie­nė. Iš­ėjo me­di­ci­nos dar­buo­to­ja, ki­tų rū­pes­čiams ati­da­vu­si 38 me­tus. Jaus­mų su­maiš­tis ją pa­ži­no­ju­sių­jų šir­dy­se – be­ga­li­nė, taip rei­ka­lin­gą se­niū­ni­jo­je mo­te­rį pa­kir­to ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja.

„My­lė­jo­me ją vi­si, vi­si ir iš­ly­dė­jo­me“, – „Aly­taus nau­jie­noms“ sa­kė An­ta­nas Dam­kus, šei­mos gy­dy­to­jas, Mi­ros­la­vo am­bu­la­to­ri­jos va­do­vas, pa­si­džiau­gęs vie­na, kad šiuo me­tu vi­si am­bu­la­to­ri­jos dar­buo­to­jai svei­ki.

Mi­ru­sios D.Ge­gu­žie­nės ge­di šei­ma, bi­čiu­liai, sa­vo gy­ven­to­jos, kai­mo ben­druo­me­nės na­rės, kai­mo me­di­ci­nos punk­to ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jos ge­di ir Van­kiš­kių ben­druo­me­nė. Jos na­riai dėl bran­gios ma­my­tės mir­ties už­jau­čia ir už­ta­ria mal­da Da­lės sū­nus: Liu­dą, Jus­ti­ną ir Da­rių.

Bet dėl ypa­tin­gos ka­ran­ti­no pa­dė­ties tai da­ro kiek­vie­nas sa­vo na­muo­se. Pa­kal­bin­tos ke­lios ben­druo­me­nės mo­te­rys ne­slė­pė grau­du­lio, kad ne­ga­li į pas­ku­ti­nę ke­lio­nę sa­vo žmo­gaus iš­ly­dė­ti tin­ka­mai, kaip įpras­ta šio­je glau­džio­je, dva­sin­go­je ben­druo­me­nė­je.

„La­bai gai­la, kad dėl ka­ran­ti­no ne­ga­li­me bū­ti ša­lia per lai­do­tu­ves, ap­ka­bin­ti, pa­guos­ti...“ – tei­gė pa­šne­ko­vės.

Ben­druo­me­nės tin­kla­la­py­je jos na­riai pa­ra­šė laiš­ką my­lė­tai ir gerb­tai mo­te­riai:

 

Mie­la Da­ly­te,

Bu­vai tas žmo­gus, ku­ris sa­vo kas­die­niu slau­gy­to­jos dar­bu, iš­klau­san­čia šir­di­mi, at­jau­čian­čiu žo­džiu leng­vi­nai mū­sų kū­no ne­ga­la­vi­mus, sie­los su­žei­di­mus.

Bu­vai pir­mo­ji, į ku­rią kreip­da­vo­mės, iš­ti­kus bė­dai. At­leisk, kad ne­spė­jo­me Tau „ačiū“ pa­sa­ky­ti, ne vi­suo­met pa­si­do­mė­jo­me Ta­vo šir­dies skau­du­liais...

Ge­lia šir­dį, sun­ku įsi­są­mo­nin­ti, kad ne­te­ko­me Ta­vęs. Sa­ko­ma, kad skau­džiau­sia ne ta­da, kai žmo­gus iš­ei­na, o ta­da, kai su­vo­ki, jog jis nie­ka­da ne­su­grįš. Tai su­vok­ti mums pri­reiks daug lai­ko, lai­ko, ku­ris mums ri­bo­tas, o Tau – jau am­ži­ny­bė.

Il­sė­kis Die­vo prie­globs­ty­je, Da­ly­te.

 

„Da­lė Ge­gu­žie­nė my­lė­jo vai­kus, mo­kė­jo juos nu­ra­min­ti, ne­skaus­min­gai su­leis­ti vais­tų. Kol ma­no vai­kai ma­ži bu­vo, vi­suo­met pa­gal­bos pra­šy­da­vo­me tik jos, pir­miau­sia pas ją į na­mus sku­bė­da­vo­me. Ir du­rys vi­suo­met pra­si­ver­da­vo, ne­svar­bu, koks bū­tų pa­ros lai­kas. Jei ku­ris su­ne­ga­luo­ja, ji pir­mo­ji at­sku­bės į pa­gal­bą.

Ko­ro­na­vi­ru­sas iš­si­ve­dė iš tik­rų­jų la­bai ge­rą žmo­gų ir spe­cia­lis­tą“, – kal­bė­jo gau­sios šei­mos ma­ma Vai­da.

Ak­ty­vi vi­suo­me­ni­nin­kė sen­jo­rų veik­lo­je, il­ga­me­tė mo­ky­to­ja Al­bi­na Svi­ders­kie­nė jaut­riai ren­ka žo­džius apie tri­jų sū­nų, jos bu­vu­sių mo­ki­nių ma­mą. „Daug me­tų gy­ve­no­me kai­my­nys­tė­je, tris Da­ly­tės vai­kus mo­kiau. Juos ji au­gi­no vie­na, gra­žiai au­gi­no. Ir vai­kai ge­ri bu­vo. Kiek ži­nau, vie­nas Vil­niu­je įsi­tvir­ti­no, ki­tas Kau­ne, tre­čia­sis pas ma­mą gy­ve­no, čia, Van­kiš­kiuo­se, dir­bo.

Da­ly­tė vi­suo­met ger­bė bet ko­kį žmo­nių pa­si­rin­ki­mą, vi­suo­met gra­žiai at­si­lie­pė apie mo­ky­to­jus, ver­ti­no jų dar­bą. Me­nu, per šven­tes jos ber­niu­kai svei­kin­da­mi ma­ne vis pri­dur­da­vo, jog ir nuo ma­my­tės šios gė­lės. Da­lė no­rė­jo, kad sū­nūs mo­ky­tų­si, kuo dau­giau gy­ve­ni­me vis­ko pa­siek­tų. Ir kas la­bai mus džiu­gi­no, ji nie­ka­da ne­bur­no­jo ant ją pa­li­ku­sio vy­ro, vi­suo­met tik gra­žiai at­si­lie­pė. Tai la­bai švie­saus žmo­gaus bū­ta. Ir šei­mi­nin­kė bu­vo ge­ra, bė­do­je vi­siems pa­dė­da­vo. Grei­tai pri­gi­jo Van­kiš­kiuo­se, ta­po sa­va.

Žmo­nės la­bai gra­žiai at­si­liep­da­vo apie ją. Iš nie­ko ne­gir­dė­jau blo­go žo­džio ar pa­ste­bė­ji­mo, kad ji bū­tų iš­di­di, pa­si­kė­lu­si. Nė vie­no ne­iš­pra­šy­da­vo, ne­svar­bu, ku­riuo pa­ros me­tu į jos na­mus be­pa­si­bels­da­vo.

Ku­rį lai­ką dir­bo sa­vo na­muo­se, juo­se bu­vo įsi­ren­gu­si me­di­ci­nos punk­tą. Po per­tvar­kos iš­ėjo į Mi­ros­la­vo am­bu­la­to­ri­ją. La­bai gai­la Da­ly­tės, per anks­ti iš­ėjo. Ji yra sa­kiu­si, kad tu­ri pro­ble­mų su plau­čiais“, – gra­žių pri­si­mi­ni­mų ne­sto­ko­ja A.Svi­ders­kie­nė, vis pri­min­da­ma, kad to­kia nuo­mo­nė apie ve­lio­nę dau­ge­lio ją pa­ži­no­ju­sių­jų.

„Daug kar­tų ji yra iš­tie­su­si mums sa­vo pa­gal­bos ran­ką, ji taip bu­vo rei­ka­lin­ga mums, mū­sų vai­kams. Sun­ku at­si­svei­kin­ti su to­kiu nuo­šir­džiu žmo­gu­mi, ku­ris bu­vo ypa­tin­gas tuo, kad ne­skai­čia­vo dar­bo va­lan­dų“, – kal­bė­jo žmo­nės pri­dur­da­mi, kad kiek­vie­nas tą pa­sa­ky­tų.

Skau­džiai ko­le­gės ne­tek­tį iš­gy­ve­na vi­sa Aly­taus ra­jo­no me­di­kų ben­druo­me­nė. Ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja ve­lio­nei smo­gė ne­gai­les­tin­gai: sa­vai­tę sir­gu­si na­muo­se, dvi gy­do­ma re­a­ni­ma­ci­jo­je jos gy­vy­bė už­ge­so. Mo­te­rį ne vie­ne­rius me­tus kan­ki­no bron­chi­nė ast­ma.

Tiek me­tų iš­gy­ve­nu­si Aly­taus ra­jo­ne, su di­džiu­le mei­le žmo­nių iš­ly­dė­ta, iš­ke­lia­vo į Krikš­to­nių ka­pi­nes, gim­tas vie­tas, su vi­sam at­gul­ti gre­ta sep­tyn­me­čio sū­ne­lio – jis prieš daug me­tų Kū­čių die­ną iš­ėjęs šven­tėms par­neš­ti eg­lu­tės tra­giš­kai žu­vo.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    It needs to really be rhetorical, producing your viewers consider In the event you question a question. This really is a method. You certainly can certainly do. Regardless of what you are doing, don begin.
    https://focuseducationsys.com/what-is-law-essay-plan/
    https://www.kkreation.co.in/answered-your-most-burning-questions-about-…
    https://www.oscargartin.com/sin-categoria/help-writing-college-essays-y…

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.