Ta­ry­bos na­rio Po­vi­lo La­bu­ko ini­cia­ty­va – vė­lia­vos abie­jo­se An­ta­no Juo­za­pa­vi­čiaus til­to per Ne­mu­ną pu­sė­se

Pa­siū­ly­mą pa­tei­kė me­rui

25-ojo gim­ta­die­nio ry­tą, 1919-ųjų va­sa­rio 13-ąją, ant Aly­taus til­to per Ne­mu­ną kau­ty­nių me­tu pul­kui trau­kian­tis nuo puo­lan­čių Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­nių žu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kas A.Juo­za­pa­vi­čius. Taip jis ta­po pir­muo­ju Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ku, žu­vu­siu už vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę.

Ki­tą­dien po žū­ties jis pa­lai­do­tas da­bar­ti­nio Pir­mo­jo Aly­taus Šv. Liud­vi­ko baž­ny­čios šven­to­riu­je, o tų pa­čių me­tų ba­lan­džio pa­bai­go­je iš­kil­min­gai per­lai­do­tas Aly­taus ka­pi­nė­se, prie Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios.

Prieš­ka­riu til­tas per Ne­mu­ną bu­vo pa­va­din­tas A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­du. Toks pa­va­di­ni­mas til­tui su­grą­žin­tas Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo iš­va­ka­rė­se, 1989-ai­siais. Tais pa­čiais me­tais mi­nint pir­mo­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ko, žu­vu­sio už ša­lies ne­pri­klau­so­my­bę, 70-ąsias me­ti­nes, jo at­mi­ni­mui prie šio til­to pa­sta­ty­tas kry­žius, ku­rio au­to­rius – aly­tiš­kis kal­vis a. a. Vy­tau­tas Ja­ru­tis.

„Jau ne vie­ne­rius me­tus su ko­le­go­mis tu­ri­me tra­di­ci­ją Juo­zo Ja­ka­vo­nio-Tig­ro gim­ta­die­nio die­ną, lie­pos 10-ąją, nu­vyk­ti jo pa­svei­kin­ti. 2017-ai­siais nu­spren­dė­me pas Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­ną nu­va­žiuo­ti pa­va­sa­rį dar prieš pra­si­de­dant gau­siam sve­čių lan­ky­mui ir nu­va­ly­ti jo kie­me sto­vin­tį vė­lia­vos stie­bą, pa­keis­ti tri­spal­vę. Grįž­da­mi na­mo su Vy­tuo­liu Va­lū­nu ir Ro­mu Jur­ge­le­vi­čiu­mi dis­ku­ta­vo­me apie Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir jos pėd­sa­kus Aly­tu­je. Dis­ku­si­jos me­tu ki­lo min­tis, jog ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­du pa­va­din­tas til­tas ga­lė­tų tu­rė­ti ryš­kes­nį tau­ti­nį ak­cen­tą, įam­ži­nan­tį jo ko­vos už lais­vą Lie­tu­vą sie­kį. At­vy­kę prie til­to įver­ti­no­me, jog tik­rai to­kios idė­jos įgy­ven­di­ni­mas bū­tų pra­smin­gas: įren­giant stie­bą su tri­spal­ve prie jo žū­čiai at­min­ti skir­to kry­žiaus ir to­kį pat stie­bą, bet su Lie­tu­vos is­to­ri­ne vė­lia­va – ki­ta­pus til­to. R.Jur­ge­le­vi­čius vė­liau at­li­ko šios ini­cia­ty­vos vi­zu­a­li­za­ci­ją. Tin­ka­mes­nio lai­ko kaip 100-osios ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus žū­ties me­ti­nės ne­ga­lė­jo bū­ti. Nu­spren­džiau teik­ti pra­šy­mą, kad ini­cia­ty­va bū­tų įgy­ven­di­na­ma mi­nint Vals­ty­bės die­ną. Da­bar šis til­tas sim­bo­li­zuos ne tik jau­no ka­ri­nin­ko va­lią ir pa­si­au­ko­ji­mą, bet ir skir­tin­gus Lie­tu­vos lai­kus, ku­riuos jis jun­gia pri­min­da­mas žu­vu­siuo­sius už di­džiau­sią vals­ty­bei ver­ty­bę – lais­vę“, – pa­sa­ko­jo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų Aly­taus mies­to sky­riaus pir­mi­nin­kas P.La­bu­kas.

Jis to­kią idė­ją pir­miau­sia pa­siū­lė mies­to me­rui Ne­ri­jui Ce­siu­liui, o ga­vęs žo­di­nį pri­ta­ri­mą, raš­tu krei­pė­si į mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Ro­lan­dą Juo­nį.

Ne­tru­kus abie­jo­se A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to pu­sė­se bu­vo pa­sta­ty­ti vė­lia­vų stie­bai ir su­tar­ta, kad jos bus iš­kel­tos Vals­ty­bės die­nos iš­va­ka­rė­se, lie­pos 5-ąją.

„Mo­ka­me iš­sau­go­ti is­to­ri­ją“

Ir iš tie­sų lie­pos 5-ąją, per pa­tį vi­dur­die­nį, Vals­ty­bės – Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo – die­nos iš­va­ka­rė­se su­si­rin­ku­siems gie­dant tau­ti­nę gies­mę, abie­jo­se A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to pu­sė­se ki­lo is­to­ri­nė ir vals­ty­bės vė­lia­vos.

Kaip šio­se iš­kil­mė­se kal­bė­jo mies­to me­ras N.Ce­siu­lis, til­tas – lyg žmo­gus, tu­rin­tis sa­vo is­to­ri­ją, bu­vo me­di­nis, gelž­be­to­ni­nis, su­griau­tas, at­sta­ty­tas: „Gra­ži idė­ja abie­jo­se jo pu­sė­se iš­kel­ti is­to­ri­nę ir vals­ty­bės vė­lia­vas. Taip kiek­vie­ną sve­čią su­tik­si­me ir pa­ro­dy­si­me, kad mo­ka­me iš­sau­go­ti is­to­ri­ją.“

Vė­lia­vų iš­kė­li­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vęs Sei­mo na­rys, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Aud­ro­nius Ažu­ba­lis pa­ste­bė­jo, kad vė­lia­va be žmo­gaus yra tik spal­vo­tas me­džia­gos ga­ba­las: „Žmo­nės įpras­mi­na vė­lia­vą. Šio­je vie­to­je jai di­de­lės pras­mės su­tei­kia Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus žū­tis ir vi­sų, ku­rie ap­gy­nė vals­ty­bę. Is­to­ri­ja yra toks bran­gus da­ly­kas, kad ki­tos tau­tos ban­do ją pa­grob­ti ir iš­krai­py­ti. Mū­sų vi­sų už­da­vi­nys, kad ji ne­bū­tų pa­grob­ta ir iš­krai­py­ta. Tu­ri­me ne­bi­jo­ti liu­dy­ti sa­vo is­to­ri­jos.“

Vė­lia­vų iš­kė­li­mo abie­jo­se A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to pu­sė­se ce­re­mo­ni­jo­je vals­ty­bės skau­džią is­to­ri­ją pri­mi­nė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Aly­taus sky­riaus cho­ro „At­min­tis“, va­do­vau­ja­mo Vi­do Si­ma­naus­ko, at­lik­tos dai­nos.

Prie pat til­to pa­sta­ty­tam kry­žiui A.Juo­za­pa­vi­čiui at­min­ti sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja įreng­ti ap­švie­ti­mą. Taip bus ap­švies­ta ir Vals­ty­bės die­nos iš­va­ka­rė­se čia su­ple­vė­sa­vu­si tri­spal­vė.