Ta­ja Tam­ke­vi­čiū­tė: „Kon­sti­tu­ci­ja yra tar­si vals­ty­bės Šven­ta­sis Raš­tas, ją tu­rė­tų iš­ma­ny­ti vi­si pi­lie­čiai” (5)

Saulė Pinkevičienė
Taja
Ta­ja Tam­ke­vi­čiū­tė – Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos II a kla­sės mokinė ir Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narė.
Pen­kio­lik­tą kar­tą or­ga­ni­zuo­ta­me Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­ne da­ly­va­vo net 20 tūks­tan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių iš vi­so pa­sau­lio. Pan­de­mi­jai pa­kei­tus pla­nus, jau nuo pra­ėju­sių me­tų eg­za­mi­nas ta­po nuo­to­li­nis. Šie­met pir­mą kar­tą prie Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­no jun­gė­si ne tik Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai: Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Vo­kie­ti­jos, Ki­ni­jos, Ru­mu­ni­jos, Nor­ve­gi­jos, Is­lan­di­jos, Is­pa­ni­jos, Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės lie­tu­viai.

Šių­me­tį eg­za­mi­ną ver­ti­no ir nu­ga­lė­to­jus rin­ko kom­pe­ten­tin­ga ko­mi­si­ja: Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kė prof. Da­nu­tė Jo­čie­nė, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius dr. Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to de­ka­nas prof. Dai­nius Ža­li­mas, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas prof. Vy­tau­tas Mi­za­ras, Kau­no Juo­zo Urb­šio ka­ta­li­kiš­kos pa­grin­di­nės mo­kyk­los is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Vir­gi­ni­ja Mi­ku­ta­vi­čiū­tė ir Kau­no Ge­di­mi­no spor­to ir svei­ka­ti­ni­mo mo­kyk­los is­to­ri­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Edi­ta Ma­čiu­lai­tie­nė.

Lai­mė­to­jams skir­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pri­zai – plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai, elek­tro­ni­nės skai­tyk­lės, iš­ma­nie­ji laik­ro­džiai. Taip pat spe­cia­lų pri­zą įstei­gė pro­jek­to glo­bė­jas pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da. 

Eg­za­mi­no ko­mi­si­ja iš­rin­ko vi­sų ka­te­go­ri­jų lai­mė­to­jus, 9–10 kla­sių gru­pė­je nu­ga­lė­to­ja ta­po Ta­ja Tam­ke­vi­čiū­tė, Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos II a kla­sės moks­lei­vė. Pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nui, ku­ria­me ji da­ly­va­vo šeš­tą kar­tą, pa­dė­jo is­to­ri­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Gied­rė Škar­nu­lie­nė. Ta­ja at­sa­kė į ke­le­tą „Aly­taus nau­jie­nų“ klau­si­mų.

 

– Ta­ja, Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­ne da­ly­vau­ji ne pir­mą kar­tą, ne pir­mas ir lai­mė­ji­mas?

– Tik­rai taip. Šie­met eg­za­mi­ne da­ly­va­vau jau šeš­tą kar­tą. Kal­bant apie lai­mė­ji­mus, tai dar 7-oje kla­sė­je man yra pa­vy­kę už­im­ti II vie­tą tarp 5–7 kla­sių mo­ki­nių vi­so­je Lie­tu­vo­je.

– Kuo šių me­tų eg­za­mi­nas sky­rė­si nuo anks­tes­nių?

– Ly­gin­da­ma šių me­tų eg­za­mi­ną (jis bu­vo pa­na­šus į pra­ėju­sių me­tų) su anks­tes­niais, no­rė­čiau iš­skir­ti ke­lis as­pek­tus. Pir­miau­sia eg­za­mi­nas vy­ko kiek ki­to­kiu for­ma­tu nei įpras­tai – nuo­to­li­niu bū­du vie­nu eta­pu, o anks­čiau Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas vyk­da­vo gy­vai (ki­taip sa­kant, spren­džiant už­duo­tis ant po­pie­riaus) dviem eta­pais. No­rint pa­tek­ti į II eta­pą, rei­kė­da­vo tei­sin­gai at­sa­ky­ti į tam tik­rą skai­čių klau­si­mų. Taip pat pa­ste­bė­jau klau­si­mų for­mu­luo­tės po­ky­čius – anks­čiau klau­si­mai bū­da­vo ga­na trum­pi ir pa­pras­ti (pvz.: „Ku­ris pa­rei­gū­nas ga­li ei­ti tik vie­ną ka­den­ci­ją?“ ar­ba „Ku­rį mė­ne­sį pra­si­de­da Sei­mo ru­dens se­si­ja?“), o da­bar ne­re­tai ten­ka su­tik­ti klau­si­mų, ku­riuo­se yra pa­tei­kia­ma tam tik­ra si­tu­a­ci­ja ir su ja su­si­jęs klau­si­mas, į ku­rį at­sa­ky­ti tu­ri rem­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­ja bei iš jos gau­to­mis ži­nio­mis. Taip pat ver­ta pa­mi­nė­ti, kad, jei anks­čiau bū­da­vo ga­li­my­bė ra­miai, sa­vu tem­pu per 45 mi­nu­tes at­lik­ti pa­skir­tas už­duo­tis ir su­si­telk­ti tik ties at­sa­ky­mų ko­ky­be, tai da­bar daug kas pri­klau­so nuo to, kaip grei­tai iš­spren­džia­mas eg­za­mi­nas. Jei ke­le­tas da­ly­vių su­ren­ka vie­no­dą taš­kų skai­čių, tai pir­mes­nis bū­na tas, ku­ris kon­kur­so me­tu bu­vo grei­tes­nis.

– Ko­dėl jau ne pir­mą kar­tą ren­kie­si da­ly­vau­ti Kon­sti­tu­ci­jo­se eg­za­mi­ne? Kaip jam ruo­šie­si?

– Man pa­tin­ka da­ly­vau­ti Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­ne, nes šis kon­kur­sas man su­tei­kia ga­li­my­bę su­ži­no­ti dau­giau apie pa­grin­di­nį ša­lies įsta­ty­mą, pa­si­tik­rin­ti, kiek ge­rai jį iš­ma­nau, ly­gi­nant su pa­na­šaus am­žiaus moks­lei­viais. To­kio ti­po kon­kur­sai kaip Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas vi­sa­da lei­džia pa­tir­ti azar­tą, pra­plės­ti aki­ra­tį bei ge­rin­ti dar­bo eti­ką. Sėk­mės at­ve­ju taip pat ga­liu pri­si­dė­ti prie sa­vo mo­kyk­los ir mies­to var­do gar­si­ni­mo na­cio­na­li­niu mas­tu. Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­nui ruo­šiuo­si skai­ty­da­ma Kon­sti­tu­ci­ją, at­lie­ku in­ter­ne­te esan­čio tre­ni­ruok­lio bei anks­tes­nių me­tų už­duo­tis (pas­ta­rą­sias šiais me­tais man pa­rū­pi­no ma­no is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Gied­rė Škar­nu­lie­nė, ku­riai už tai esu be ga­lo dė­kin­ga). Taip pat pa­si­ren­gi­mas eg­za­mi­nui, kaip ir kiek­vie­nam ki­tam kon­kur­sui, nė­ra įsi­vaiz­duo­ja­mas be ap­lin­ki­nių mo­ra­li­nio pa­lai­ky­mo. At­si­dė­ko­ti vien žo­džio „ačiū“ ne­už­tek­tų!

– Kon­sti­tu­ci­ja – pa­grin­di­nis įsta­ty­mas, įtvir­ti­nan­tis pi­lie­čių lais­ves ir tei­ses bei nu­sta­tan­tis val­džios ša­kų tar­pu­sa­vio san­ty­kius ir ry­šius. Ter­mi­nas ki­lęs iš lo­ty­niš­ko žo­džio cons­ti­tu­tio, reiš­kian­čio bet ko­kį ypač svar­bų įsta­ty­mą. Kaip ma­nai, ko­dėl svar­bu iš­ma­ny­ti šį pa­grin­di­nį įsta­ty­mą?

– Ma­nau, kad Kon­sti­tu­ci­ją yra svar­bu iš­ma­ny­ti dėl ke­lių prie­žas­čių. Vi­sų pir­ma, iš­ma­ny­da­mi pa­grin­di­nį ša­lies įsta­ty­mą, kaip ir vi­sus ki­tus įsta­ty­mus, ap­si­drau­džia­me nuo jų pa­žei­di­nė­ji­mo, taip vals­ty­bė­je už­tik­rin­da­mi vie­šą­ją tvar­ką, skaid­rias po­li­ti­nę ir tei­si­nę sis­te­mas, kiek­vie­no gy­ven­to­jo sau­gu­mą, oru­mą, tei­ses bei lais­ves ir kt. An­tra, Kon­sti­tu­ci­ja žmo­gui su­tei­kia ži­nių apie vals­ty­bė­je esan­čių pa­rei­gū­nų funk­ci­jas bei jų pa­sky­ri­mo/iš­rin­ki­mo tvar­ką (taip ke­lia­mas as­mens po­li­ti­nis raš­tin­gu­mas), pi­lie­čių tei­ses ir pa­rei­gas, ša­lies ver­ty­bes ir t. t. Taip pat do­mė­ji­ma­sis pa­grin­di­niu įsta­ty­mu yra vie­nas iš žmo­gaus pa­trio­tiš­ku­mo sim­bo­lių, ki­taip sa­kant, pi­lie­ti­nė pa­rei­ga ir gar­bės rei­ka­las. Juk Kon­sti­tu­ci­ja yra tar­si vals­ty­bės Šven­ta­sis Raš­tas, ku­rio iš­ma­ny­mas pa­de­da for­muo­ti stip­rią, vie­nin­gą ir pi­lie­tiš­kai ak­ty­vią tau­tą.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Konstitucija, kuri šiandiena ne visiems galioja, vieniems šiandieniniams Konstitucijos "mylėtojams" Konstitucija vaidenasi "tarsi Šventas Raštas", kurį turi visi "išmanyti". Konstitucinės teisės "specialistai" kaip Sinkevičius, skaitydami Konstituciją pradeda "matyti konstitucines Dvasias".... Covidinės betvarkės laikais visiems "lakios vaizduotės" puskvailiams ir idiotams belieka kilti į "konstitucines dausas"...

    Komentaras

    Pagal Konstituciją valstybinės insritucijos, tame tarpe ir teisėsaugos, dirba žmonių labui. Viešina apie savo veiklą ypač visuomenei rūpimais klausimais. Pagal Konst. 118 str.- prokuroras gina asmens, visuomenės teises.. Kodėl Alytaus teisėsauga iki šiol nepaviešina visuomenei pačių nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00215-17 kas konkrečiai rašinėjo triadom nustatyta po eilinės moters darbo ir namų kompiuteriais. Pati moteris parodymų duot atsisakė. Nepažysta alytiškio, kur žeminančiuose komentaruose po temom apie aerodromą ir pramonės parką liedavosi. Kas ubagui bedarbiui davė teisę, užvaikysim ubagą per teismus nes neturės pinigų apsigint. Ir teisėsauga nevardindama kas rašė, palieka moterį atsakomybei. Nes jei kiti rašė, bylos naudojantis kitų asmens duomenimis. Ir eilės Konst. įstatymų str. kaip 21, 22, 29, 33 nepaisymai žeminant alytiškį ir jo teises reikšt nuomonę.. Trumpiau siūlyt miesro labui siūlymus dėl pramonės parko, aerodromo..O jausmingis temos pas kažką. Ar Alytuj ir teisėsaugininkai laiko visuomenę kaip už kvailelius? Savivaldybėj pervedė lėįų į Ispanijos saskaitą ramu, tiek įmonių netekta nuo Nepriklausomybės pradžios atsakingų nėra. Ką apie tai mano seimo narys nuo Alytaus miesto V.Bakas? Juk teisininkas ir čia jo stipri pusė.

    Komentaras

    Įstatymai geri, bet ponai jų nepaiso. Kiek Alytuj prasiskverbė į viešumą dėl mobingų, kur požymiai dėl konstitucinių žmogaus teisių pažeidimų, vietoj ištyrimo ir paviešinimo kad neplistų, meras jei pareiškimą į šiukšlių dėžę kaip ženklas, nedryskit apačioj vergai. Konkrečioj Alytaus teismo civ. byloj Nr. 2-952-292/2017 net teismo salėj politikas po privačiu kaltinimu klajoja triadom. Kaip drysta ubagas, bedarbis klaust aiškint apie atliekas, aerodromą.. Vadinant žmogysta pačiam bloga daros, tablete atgaivina. Tiesa prieš šaipęsis iš ubago reikalaudamas psichinės pažymos ir leidimo ginklui. Vėkiau per Gamtą pačiam gryžta. O jei tablete būt neatgaivinę ir numiręs, kas kaltas? Kad teisėja pagal Konstituciją neužtikrina įstatymų laikymosi? Kad politiką prilygindama tik privačiam sukelia įtampą ir nerekomenduoja politikui gydytis? Kitur iš politikų privačių ieškinių nepriiminėja ir politikus vertina pagal politikų elgesio Kodekso normas. Kur politikams aukšti reikalavimai. Žino Prezidentas ir LR Gen. prok., kurių kompetencijos vertint teisėjų elgesį. Prezidentas Konstitucijos garantas. Ir kaip jie nesiima veiksmų teisingui užtikrint signalas. Gali vergai teoriškai domėtis konstitucinėmis teisėmis, bet realybėj prieš ponus šokinėt keliant nepatogius klausimus nevalia. Ir imituoja po demokratija kaip rimtą valdymą.

    Komentaras

    Ypač Alytuj po klaneliais nemėgsta Konst. 46 str. Kur valstybės ūkinė veikla tvarkoma taip, kad tarnautų Tautos bendros gerovės lygiui. Alytuj per savivaldą persifrazuoja, priimimami sprendimai turi būt naudingi viso apie 49 tūkstančių alytiškių bendros gerovės labui. Ir jei pagal įstatymus dėl to teiksi siūlymus politikams dėl savivaldybės veiklos efektyvinimo atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą ar švietimo pertvarkų, pustuščio pramonės parko ar aerodromo 100 ha .. efektyvesnio panaudojimo miesto labui, viskas. Kaip priešas. Per derinius per teisėsaugos institucojas slopina. Teismo salėj atvirai - kas ubagui, bedarbiu davė teisę siūlyt, klaust, aiškint.. Dar įdomesnių epizodų pratylėsim. Nes ir taip per mobingų slopinimą alytiškiai prigesę.. Trumpiau prie rimto teisingųmo Alytus klestėtų. Dabar kol kas tik...? Ir dabar tabu dėl paskolų per savivaldą. Ir jeivateitį paaiškėt, daug praskolinta ir gražūnt neskriaudžiant alytiškių neįmanoma, galės savo pasyvumą kaltint. Nes jei žinodami tyli, reiškia saveikauja pritardami pasyvumu.

    Komentaras

    Būtent tai paaiškinkit Alytaus teismo bent atskiroms teisėjoms ir teismo pirmininkei. Kad, pagal Konst. 7 str. - negalioja joks įstatymas ar kitas teismo aktas, priešingas Konstitucijai. 109 str.- teisėjas nagrinėdamas bylą klauso tik įstatymo. 21 str.- žmogaus asmuo neliečiamas, draudžiama jį žeminti. 22 str.- įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosiį jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą., kėsinimosi į jo garbę ir orumą. 29 str. - teismui ir kitoms valstybinėms institucijoms visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. 33 str.- piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės instirucijų ir pareigūnų, politikų darbą. Negalima persekioti už kritiką. 118 str.- prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės .. teisėtus interesus. Dar yra sav. Įst. - kur tarybos nariai atsakingi ir atskaitingi. Politikų veikla vertinama pagal politikų elgesio Kodekso normas, kur aukšti reikalavimai. O ne prilygūnt privačiam ir šį institutą naudot nepagrystai, siekiant pakenkt kaltinamajam asmeniu ar tokiu būdu padaryt spaudimą. Kad kaip politikui nekelt nepalankių klausimų dėl aerodromo ar pramonės parko. Ir kaip straipsnį žymūs veikėjai kaip šventi aiškina, o realybėj atskirais atvejais jiems patiems nemažai trūksta, ką kitiems pamokslauja. O mero atveju sav. Įst. - meras už savo ir savivaldšbės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. O už ką Alytaus m. meras atskaitingas, kad nežino ar net neatsako į atskirų tarybos narių paklausimus kaip kokių efektyvumo tikslų siekia savivaldybės įmonė. Apie strategijas, kur meras turi teikt tarybai svarstyt kaip ir dėl švietimo pertvarkų, ar paskolų ir kaip gražins, geriau neklaust. Nes nepatiks.

Kiti straipsniai