Rak­tas, pa­de­dan­tis at­ra­kin­ti maiš­tin­go am­žiaus iš­šū­kius, – pa­mo­ka da­ly­ko, ku­rio da­bar­ti­nių pa­aug­lių tė­vai ir se­ne­liai ne­si­mo­kė

mokiniai
Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jo­je SEU pa­mo­kas šiuo me­tu lan­ko vi­si 5–7 kla­sių mo­ki­niai.

Maiš­tin­gam pa­aug­lys­tės am­žiui pa­žin­ti

„Mū­sų at­ra­di­mai bu­vo pa­grįs­ti pa­tir­ti­mi, nes prieš de­šimt me­tų ne­la­bai ką ži­no­jo­me apie so­cia­li­nį emo­ci­nį ug­dy­mą ap­skri­tai. Ban­dė­me įvai­rius va­rian­tus: ir ne­for­ma­lų­jį ug­dy­mą, ir pa­si­ren­ka­mą­jį da­ly­ką, ir pa­mo­kas pa­gal ug­dy­mo pla­ną. Įsi­ti­ki­no­me, kad, kaip pri­va­lo­ma pa­mo­ka, pa­si­tei­si­na la­biau­siai, nes šiuo­lai­ki­niai vai­kai yra la­bai už­im­ti ir vi­sų veik­lų su­de­rin­ti ne­pa­vyks­ta. Ži­no­ma, lai­mi tie už­si­ė­mi­mai, už ku­riuos tė­vams ten­ka su­mo­kė­ti. Ta­čiau SEU svar­bus ki­tu as­pek­tu – tai rak­tas, ku­ris pa­de­da ne tik pa­aug­liui, bet ir jo tė­vams, mo­ky­to­jams at­ra­kin­ti maiš­tin­go am­žiaus iš­šū­kius ir ras­ti pro­ble­mų spren­di­mo bū­dus – la­vin­ti gy­ve­ni­mo įgū­džius. Be jų ne­re­tai nu­ken­čia ir aka­de­mi­niai, ir ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­sie­ki­mai“, – sako Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jos eti­kos mo­ky­to­ja D.Če­pa­no­nie­nė, prieš 10 metų pradėjusi dėstyti SEU.

Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jo­je SEU pa­mo­kas šiuo me­tu lan­ko vi­si 5–7 kla­sių mo­ki­niai, tė­vams apie jas pa­pa­sa­ko­ja­ma moks­lo me­tų pra­džio­je vyks­tan­čio su­si­rin­ki­mo me­tu, o vai­kai pa­tir­tį per­duo­da vie­ni ki­tiems. Pas­ku­ti­nė SEU už­duo­tis sep­tin­to­kams – kū­ry­biš­kai pri­sta­ty­ti pro­gra­mą sa­vo jau­nes­niems ko­le­goms penk­to­kams.

„Pa­grin­di­nis da­ly­kas, ku­rio mo­ko­ma SEU pa­mo­ko­se, – pa­žin­ti ir val­dy­ti emo­ci­jas, jas api­bū­din­ti, už­megz­ti ir iš­lai­ky­ti tin­ka­mus ry­šius su ben­dra­am­žiais, mo­ky­to­jais, šei­mos na­riais. Vai­kai mo­ko­si pri­im­ti iš­min­tin­gus spren­di­mus, svei­kai gy­ven­ti, da­ly­vau­ja mo­ky­mo­si tar­nau­jant ben­druo­me­nei pro­jek­tuo­se. 5-oje kla­sė­je dė­me­sys ski­ria­mas pa­aug­lys­tės pa­ži­ni­mui per emo­ci­jas, 7-oje – jau kal­ba­me ir apie šei­mos ver­ty­bes, mo­ki­nių at­ei­ties pla­nus“, – pa­sa­ko­ja SEU dės­tan­ti D.Če­pa­no­nie­nė, ku­riai ši pro­gra­ma la­bai mie­la dar ir tuo, kad sie­ja­si bei pa­pil­do jos dės­to­mą da­ly­ką – eti­ką.

Tai­syk­les įvar­dy­ti leng­viau nei nuo­bau­das už jų ne­si­lai­ky­mą

SEU už­si­ė­mi­mai pra­si­de­da nuo la­bai rim­to dar­bo, ku­rį vai­kai pri­ima kaip sma­gų žai­di­mą – kiek­vie­na kla­sė bal­sų dau­gu­ma pri­ima tai­syk­lių-su­si­ta­ri­mų są­va­dą, ku­rių lai­ky­sis šio­se pa­mo­ko­se.

„La­bai įdo­mus as­pek­tas, kad, dė­lio­da­mi tai­syk­les, vai­kai kar­tu įvar­di­ja jau esan­čias pro­ble­mas: ben­dra­vi­mo, draus­mės, vė­la­vi­mo, net­gi pa­ty­čių ir ki­tas. Pri­ėmę ben­drą su­si­ta­ri­mą, vai­kai pri­ima ir žai­di­mo tai­syk­les, tai yra kon­tro­liuo­ja ne tik sa­vo drau­gus, bet ir ma­ne pa­čią, kad ne­bū­čiau nuo­lai­di tiems, ku­rie vie­nai ar ki­tai tai­syk­lei nu­si­žen­gė“, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja, ra­gi­nan­ti vai­kus at­ras­ti to­kias nuo­bau­das, ku­rio­se bū­tų su­si­mąs­ty­ti ver­čian­tis kris­le­lis.

Bet kaip lai­ky­tis tai­syk­lių, jei nė­ra nu­ma­ty­ta nuo­bau­dų už jų ne­si­lai­ky­mą? Pa­si­ro­do, jei anks­čiau vai­kai pa­siū­ly­da­vo to­kių ra­di­ka­lių prie­mo­nių kaip įra­šas elekt­roniniame dienyne ar ap­si­lan­ky­mas pas di­rek­to­rių, tai da­bar va­rian­tų pa­si­tai­ko pa­čių ne­ti­kė­čiau­sių. Pa­vyz­džiui, pa­sa­ky­ti de­šimt ge­rų žo­džių drau­gui, ku­rį įžei­dei, ar­ba vi­są pa­mo­ką sė­dė­ti su... gė­dos ke­pu­re. Šiuo at­ve­ju nuo­bau­da – vie­šas pri­pa­ži­ni­mas, kad ne­su­ge­bi lai­ky­tis ben­drų su­si­ta­ri­mų, o ke­pu­rės di­zai­ną pa­si­ren­ka ir ją su­meist­rau­ja pa­tys vai­kai.

„La­bai svar­bu, kad šių tai­syk­lių moks­lei­viai ne­ju­čia pra­de­da lai­ky­tis ne tik SEU, bet ir ki­to­se pa­mo­ko­se, nes jau­čia, kad jos nau­din­gos, pa­de­da ben­drau­ti be kon­flik­tų, bu­vi­mas ko­lek­ty­ve tam­pa kom­for­tiš­kas. Ži­no­ma, tai ir pui­kus pa­vyz­dys moks­lei­vio šei­mai, kaip drau­ge su pa­aug­liu nu­sta­ty­ti el­ge­sio rė­mus na­muo­se, ku­rių lai­ky­tų­si ir jis pats, ir ki­ti šei­mos na­riai“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Če­pa­no­nie­nė.

Aki­vaiz­dūs pa­si­kei­ti­mai mo­ty­vuo­ja

Ko­kių so­cia­li­nių emo­ci­nių įgū­džių vis dėl­to la­biau­siai trūks­ta šiuo­lai­ki­niams pa­aug­liams?

Pa­šne­ko­vė pa­ste­bi, kad dau­ge­liui sun­ku iš­reikš­ti sa­vo emo­ci­jas žo­džiais, o tai leis­tų iš­veng­ti kon­flik­tų, ne­re­tai spren­džia­mų fi­zi­ne jė­ga. Ta­čiau ap­skri­tai įgū­džių, ku­rių sto­ko­ja­ma, ska­lė yra pa­kan­ka­mai pla­ti, nuo že­mos sa­vi­ver­tės, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi iki ne­ge­bė­ji­mo ben­drau­ti. Iš­veng­ti pa­ty­čių SEU pa­mo­ko­se mo­ko­ma prak­tiš­kai – kaip ras­ti kon­tak­tą su bend­ra­klasiu, pa­drą­sin­ti jį, pa­ska­tin­ti. Ir ne­bi­jo­ti tai da­ry­ti vie­šai, nors kla­sės dau­gu­ma gal­būt ig­no­ruo­ja ben­dra­moks­lį, pa­vyz­džiui, dėl pras­tes­nių aka­de­mi­nių pa­sie­ki­mų.

„La­bai sma­gu, kad SEU už­si­ė­mi­mų me­tu per pra­ti­mus, žai­di­mus vai­kai iš­moks­ta pa­si­džiaug­ti už­duo­tį pui­kiai at­li­ku­siu drau­gu, ša­lia ku­rio dar va­kar nie­kas ne­no­rė­jo suo­le sė­dė­ti. Jie iš­moks­ta pa­gir­ti jo sėk­mę ir pra­de­da ben­drau­ti ki­taip – le­dai pra­lauž­ti“, – pa­si­džiau­gia D.Če­pa­no­nie­nė.

SEU pa­mo­ko­se dė­me­sys ski­ria­mas ir pa­aug­lių vi­suo­me­ni­nei veik­lai, kal­ba­ma apie sa­va­no­rys­tės at­ve­ria­mas ga­li­my­bes, o pro­gra­mos pa­bai­go­je vai­kai gau­na už­duo­tį – pa­reng­ti pro­jek­tą bei įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tą veik­lą.

„Aš ma­nau, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mos tu­rė­tų bū­ti dės­to­mos vi­siems moks­lei­viams, nuo pra­di­nu­kų iki gim­na­zis­tų, tie­siog te­mas rei­kė­tų rink­tis pri­klau­so­mai nuo jų am­žiaus tarps­nio. Pa­vyz­džiui, pra­ėju­sią sa­vai­tę su sep­tin­to­kais kal­bė­jo­mės apie stre­są, kaip pa­žin­ti šią bū­se­ną ir ją su­val­dy­ti. Pa­aiš­kė­jo, kad stre­są jiems ke­lia anks­ty­vas kė­li­ma­sis, kon­tro­li­nio ir pras­to pa­žy­mio bai­mė, jie pui­kiai ži­no, ko­dėl skau­da pil­vą prieš at­si­skai­ty­mus. Ki­tiems stre­sas – tai kal­bė­ji­mas prieš kla­sę, bū­ti­ny­bė bū­ti ki­tų žmo­nių ap­lin­ko­je. Ma­to­me, kad mū­sų vi­suo­me­nė yra šiek tiek su­sve­ti­mė­ju­si, o tas ma­ty­ti ir vai­kuo­se“, – re­ziu­muo­ja D.Če­pa­no­nie­nė, jaut­riu žvilgs­niu ste­bin­ti SEU pa­mo­ko­se sa­vo ug­dy­ti­nius, kad lai­ku at­si­dur­tų ša­lia ir pa­ro­dy­tų tą ta­ke­lį, ku­riuo žen­giant ga­li­ma ras­ti pa­ta­ri­mų, kaip iš­spręs­ti maiš­tin­go pa­aug­liš­ko am­žiaus pro­ble­mas.

 

Aly­taus jau­ni­mo cen­tro mo­ky­to­jai mo­ko vai­kus at­jau­tos ir ge­ru­mo sa­vo ge­rų dar­bų pa­vyz­džiu

Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cen­tras pa­kvie­tė švie­ti­mo įstai­gas da­ly­vau­ti so­cia­li­nė­je ak­ci­jo­je „Už­krėsk ge­ru­mu“, ku­rios tiks­las – pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą ben­druo­me­nės na­riams, ku­riems to la­biau­siai rei­kia. Ka­dan­gi Aly­taus jau­ni­mo cen­tre dir­ba daug ta­len­tin­gų mo­ky­to­jų, taip pat įstai­ga tu­ri pa­tir­ties or­ga­ni­zuo­jant jaut­rias so­cia­li­nes ak­ci­jas (pa­vyz­džiui, ren­gi­nys „Ža­vi da­ma“, ku­rio me­tu mies­to sen­jo­ros da­ly­va­vo ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo už­si­ė­mi­muo­se, ta­po mo­de­liais), nu­spręs­ta da­ly­vau­ti ir šio­je ak­ci­jo­je.

„Sie­kė­me pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį ir sa­vo ug­dy­ti­niams, pa­ska­tin­ti da­ly­tis sa­vo ta­len­tu ir ge­bė­ji­mais, džiu­gin­ti ki­tus ir jiems pa­dė­ti. Aly­taus jau­ni­mo cen­tre daug dė­me­sio ski­ria­ma so­cia­li­niam emo­ci­niam ug­dy­mui, ak­ci­jos pa­vyz­dys pa­de­da ug­dy­ti so­cia­li­nio są­mo­nin­gu­mo ir tar­pu­sa­vio san­ty­kių kom­pe­ten­ci­jas, la­vin­ti em­pa­ti­ją, ben­dra­dar­bia­vi­mo ir tar­pu­sa­vio san­ty­kių kū­ri­mo ir iš­lai­ky­mo ge­bė­ji­mus. Sie­kia­me sa­vo dar­bais pa­lies­ti so­cia­liai jaut­rias gru­pes, pri­si­dė­ti spren­džiant so­cia­li­nes pro­ble­mas, nes ti­ki­me, jog net ir ma­žas in­dė­lis yra di­de­lis žings­nis švie­ses­nės at­ei­ties link“, – sa­ko Aly­taus jau­ni­mo cen­tro pro­jek­tų ad­mi­nist­ra­vi­mo ir už­sie­nio kal­bų ka­bi­ne­to ve­dė­ja Ra­min­ta Pan­go­nie­nė.

Ak­ci­jos „Už­krėsk ge­ru­mu“ įgy­ven­di­ni­mui su­si­vie­ni­jo Aly­taus jau­ni­mo cen­tro me­ni­nės fo­to­gra­fi­jos stu­di­ja bei gro­žio ir svei­kos gy­ven­se­nos stu­di­ja „Fe­mi­na La­e­ta“. „VšĮ Aly­taus mies­to so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tre bu­vo su­reng­ta fo­to­se­si­ja so­cia­li­nę ri­zi­ką pa­ti­rian­čioms šei­moms, Vai­kų die­nos cen­tro lan­ky­to­jams ir jų tė­vams. Ini­cia­ty­vo­je da­ly­va­vo Vai­kų die­nos cen­tro lan­ky­to­jai ir 7 šei­mos. Sim­bo­liš­ka, kad ak­ci­ja vy­ko ar­tė­jant Tarp­tau­ti­nei mo­ters die­nai, o į fo­to­se­si­ją su­si­rin­ko vien mo­te­rys su sa­vo at­ža­lo­mis. Joms bu­vo pa­do­va­no­tas švel­nus, bruo­žus pa­ryš­ki­nan­tis ma­kia­žas ir šei­mos fo­to­se­si­ja, taip pat elek­tro­ni­nės pro­fe­sio­na­liai pa­ko­re­guo­tų nuo­trau­kų ver­si­jos

„Kiek­vie­nas vai­kas nu­si­pel­no gra­žaus pri­si­mi­ni­mo iš vai­kys­tės, kiek­vie­na ma­ma – sa­vo at­ža­lų gra­žiau­sio lai­ko įam­ži­ni­mo, pa­le­pi­ni­mo dė­me­siu ir gro­žio ri­tu­a­lais, to­dėl džiau­gia­mės sa­vo vyk­dy­tos ak­ci­jos re­zul­ta­tais“, – tei­gia R.Pan­go­nie­nė. Ak­ci­ja su­lau­kė ne­pa­pras­tai nuo­šir­džių at­si­lie­pi­mų ir pa­dė­kų. Mo­ky­to­jams bu­vo ge­ra su­teik­ti džiaugs­mo ki­tiems, tai jau­tė ir jų ug­dy­ti­niai.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.