Nau­ji moks­lo me­tai – se­nos švie­ti­mo pro­ble­mos

Dr. Lai­ma An­dri­kie­nė
Komentarai (0)
2018 Rugsėjis 6
Laim Andrikienė
Dr. Lai­ma An­dri­kie­nė yra Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rė
Pra­si­dė­jo nau­ji moks­lo me­tai. Pas­ta­rų­jų sa­vai­čių san­dū­ro­je – vie­ni šeš­ta­die­nį, ki­ti pir­ma­die­nį – mies­tų, mies­te­lių ir kai­mų gat­ves už­plū­do šven­tiš­kai pa­si­puo­šę mo­ki­niai. Gė­lės, svei­ki­ni­mai mo­ky­to­jams, at­vi­ros ir pa­tik­lios pir­mo­kų ake­lės, nau­ją gy­ve­ni­mą pla­nuo­jan­tys pas­ku­ti­nių­jų kla­sių moks­lei­viai.

Šven­tė vai­kams ir jų šei­moms bei mo­ky­to­jams. Vi­si su­pran­ta­me: mo­kyk­lų suo­luo­se, uni­ver­si­te­tų ir ko­le­gi­jų au­di­to­ri­jo­se – Lie­tu­vos at­ei­tis, mū­sų pi­lie­čiai, nuo ku­rių mū­sų vi­sų gy­ve­ni­mas pri­klau­sys jau po ke­lių de­šimt­me­čių.

Ar tik­rai da­bar­ti­nė mo­kyk­la pa­jė­gi pa­tei­sin­ti mū­sų vil­tis?

Gra­ži tik iš­vir­ši­nė, nors ir ge­riau­siai ma­to­ma, moks­lų me­tų pra­džios pu­sė. Iš tie­sų Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­ma iš­gy­ve­na kri­zę, o re­for­mos, pra­si­dė­ju­sios su Ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mu, ne­si­bai­gia.

Ba­na­lu, bet net pri­mi­ty­viau­sias me­cha­niz­mas ne­ga­li nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti, jei jis yra be per­sto­jo re­mon­tuo­ja­mas, jei ne­su­ta­ria­ma, koks jis tu­ri bū­ti po vi­sų re­mon­tų. Lie­tu­vo­je iki so­vie­tų oku­pa­ci­jos mo­ky­to­jo dar­bas bu­vo lai­ko­mas la­bai pres­ti­ži­niu. De­kla­ra­ci­jo­mis ne­ap­si­ri­bo­ta – mo­ky­to­jo dar­bas bu­vo ge­rai ap­mo­ka­mas, mo­ky­to­jui ne­rei­kė­jo suk­ti gal­vos, ar nu­si­pir­kus kny­gą už­teks pi­ni­gų duo­nai.

Mo­ky­to­jas, kaip ir ku­ni­gas, bu­vo ger­bia­miau­sios pro­fe­si­jos ir mies­tuo­se, ir – ypač – kai­muo­se, kur šie žmo­nės bu­vo ben­druo­me­nių švie­su­liai. So­viet­me­tis at­ne­šė ki­tas ma­das, to­dėl Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mas įžie­bė nau­jas vil­tis, kad su­kur­si­me pa­vyz­di­nę, pa­si­di­džia­vi­mo ver­tą Lie­tu­vos mo­kyk­lą.

Jau ke­li de­šimt­me­čiai, kaip Lie­tu­va lais­va. At­ro­do, si­tu­a­ci­ja tu­rė­jo pa­si­keis­ti. Ta­čiau var­gu ar di­de­liu pa­sie­ki­mu ga­li­ma lai­ky­ti tai, jog šiuo me­tu vi­du­ti­nis pra­de­dan­čio­jo mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas yra 400 eu­rų, o mo­ky­to­jo, tu­rin­čio sta­žą, – 600–700 eu­rų. Tai var­ga­ni at­ly­gi­ni­mai, ro­dan­tys, kiek mū­sų val­džioms (ne)svar­bi Lie­tu­vos at­ei­tis.

To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad mo­ky­to­jų kon­tin­gen­tas sens­ta. Dau­giau nei pu­sė mo­ky­to­jų yra vy­res­ni nei 50 me­tų, 12 proc. – vy­res­ni nei 60 me­tų ir tik 4 proc. dir­ban­čių mo­ky­to­jų su­da­ro jau­nes­ni nei 30 me­tų am­žiaus mo­ky­to­jai.

Pa­tir­tis yra ge­rai, bet ar ne­bus taip, jog nie­ko ne­kei­čiant po ko­kių de­šim­ties me­tų ne­tu­rė­si­me, kas dir­ba mo­kyk­lo­se? Be abe­jo, bus, jei vals­ty­bė ne­skirs švie­ti­mui dau­giau dė­me­sio ir pi­ni­gų. Kon­kre­čiai – mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti, o ne taip kaip da­bar – už ES lė­šas re­mon­tuo­ti mo­kyk­las, ku­rios mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se daž­nai ne­be­rei­ka­lin­gos, nes nė­ra mo­ki­nių. Pa­si­tei­si­ni­mas – ne­bu­vo nu­ma­ty­ti to­kie di­de­li emig­ra­ci­jos tem­pai.

Jau­ni mo­ky­to­jai jau šiuo me­tu la­bai ne­no­riai vyks­ta dirb­ti į re­gio­nus. Juos ga­li­ma su­pras­ti: gal ir ga­li­ma gau­ti leng­va­ti­nę pa­sko­lą būstui, bet kaip bus su so­cia­li­ne in­fra­struk­tū­ra, kai, pa­vyz­džiui, stam­bi­na­mi ar­ba už­da­ro­mi me­di­ci­nos cen­trai? Kiek ki­lo­met­rų teks va­žiuo­ti, no­rint gau­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą? Ir ap­skri­tai, ar liks gy­vuo­ti tos mo­kyk­los, į ku­rias da­bar ryž­ta­si at­ei­ti jau­nas mo­ky­to­jas? Juk, pa­vyz­džiui, nuo 2000 iki 2017 me­tų Skuo­do, Pa­gė­gių ar Za­ra­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­se vai­kų skai­čius su­ma­žė­jo ne de­šim­ti­mis pro­cen­tų, o kar­tais – ati­tin­ka­mai 2,7 kar­to, 2,59 kar­to ir 2,55 kar­to!

Mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mais pro­ble­mos ne­si­bai­gia. Ti­kiu, jog at­si­ras­tų ne­ma­žai mo­ky­to­jų ide­a­lis­tų, ku­rie są­ži­nin­gai dirb­tų ir už to­kį at­ly­gi­ni­mą. Ta­čiau pats dar­bas mo­kyk­lo­je yra to­li gra­žu ne toks, kai pa­mo­kai, ži­nių įsi­sa­vi­ni­mui bū­tų ski­ria­mas di­džiau­sias dė­me­sys.

Mo­ky­to­jai daž­nai kar­čiai juo­kau­ja, kad mo­kyk­los vir­to ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įstai­go­mis, kur di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas įvai­rioms var­žy­boms, šo­kiams, dai­nų kon­kur­sams, o ne pa­mo­koms. Bū­na, kad į pa­mo­ką at­ėjęs mo­ky­to­jas ne­ran­da di­de­lės da­lies mo­ki­nių, ku­rie pa­mo­kų me­tu yra už­im­ti tuo, kas tu­rė­tų vyk­ti po pa­mo­kų ir va­di­na­ma už­kla­si­ne veik­la. O kaip su fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos for­mu­lių su­pra­ti­mu ir iš­mo­ki­mu, kaip su is­to­ri­jos ir li­te­ra­tū­ros įsi­sa­vi­ni­mu, jei tik šo­ka­me ir da­ly­vau­ja­me vik­to­ri­no­se? Klau­si­mai ka­bo ore, at­sa­ky­mų nė­ra.

Su­pran­ta­ma, ko­dėl mo­ky­to­jai skun­džia­si biu­ro­kratija – kiek­vie­na veik­la tu­ri bū­ti ap­ra­šy­ta, jai tu­ri bū­ti pa­si­ruoš­ta. O ka­da ruoš­tis pa­mo­kai? Ži­no­ma, at­sa­ky­si­te – lai­ku, li­ku­siu po šios veik­los. Mo­ky­to­jai yra pa­skai­čia­vę, jog jie at­lie­ka apie 40 pa­pil­do­mų veik­lų, ne­su­si­ju­sių su pa­mo­ko­mis ar pa­si­ruo­ši­mu joms. Be­veik bi­zan­tiš­kas biu­ro­kratizmas.

Ta­čiau yra ir ki­ta pro­ble­mos pu­sė – tai mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja. Pra­ėju­siais me­tais rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ne­bu­vo įgi­ję net ket­vir­ta­da­lis iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jų ir penk­ta­da­lis pa­gal­bos mo­ki­niui spe­cia­lis­tų. Tai ne­abe­jo­ti­nai at­si­lie­pia ir mo­ki­nių pa­ruo­ši­mui. Ne­nuos­ta­bu, kad esant blo­gam fi­nan­sa­vi­mui mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją ren­ka­si ma­žai ir to­li gra­žu ne pa­tys ge­riau­si abi­tu­rien­tai.

Ta­čiau ir ši pro­ble­ma nė­ra pas­ku­ti­nė spręs­ti­na šios sri­ties pro­ble­ma. So­cia­li­nė at­skir­tis ne­apei­na ir mo­kyk­lų. Ge­res­nė tė­vų fi­nan­si­nė pa­dė­tis ir aukš­tes­nis so­cia­li­nis sta­tu­sas tu­ri įta­kos ge­res­niems jų vai­kų pa­sie­ki­mams mo­kyk­lo­je. Mies­tuo­se vei­kia pri­va­čios mo­kyk­los, ta­čiau už jas ga­li su­mo­kė­ti tik tur­tin­ges­ni tė­vai, nors is­to­ri­ja ro­do, jog daug ga­biau­sių ir pra­ei­ty­je Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sių as­me­ny­bių ne­bū­ti­nai bu­vo ki­lę iš la­biau­siai pa­si­tu­rin­čių sluoks­nių.

Šiuo me­tu di­džiau­sią mo­ky­to­jų su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio įve­di­mas. Val­džios pa­rei­gū­nai aiš­ki­na, kad tai pa­di­dins mo­ky­to­jų dar­bo efek­ty­vu­mą.

Mo­ky­to­jai bai­mi­na­si, kad bus pa­di­din­tas va­lan­dų skai­čius, o kai kam at­ly­gi­ni­mai net su­ma­žės. Ne­su­vo­kia­ma, ko­dėl pri­imant to­kius spren­di­mus ma­žai ta­ria­ma­si su mo­ky­to­jais, o spren­di­mai „nu­lei­džia­mi“ iš vir­šaus. Tar­si biu­ro­kratai yra tie, ku­rie ge­riau­siai ži­no mo­kyk­lų ir mo­ky­to­jų pro­ble­mas.

…Pri­si­me­nu sa­vo mo­kyk­lą, Drus­ki­nin­kų 1-ąją vi­du­ri­nę. Ir mū­sų rug­sė­jo pir­mą­sias, ap­skri­tai die­nas to­je mo­kyk­lo­je, sa­vo mo­ky­to­jus. Tarp jų blo­gų ne­bu­vo, tik ge­ri – to­kius pri­si­mi­ni­mus iš sa­vo mo­kyk­los ne­šuo­si per gy­ve­ni­mą. Gal to­dėl la­bai ne­si­no­ri kri­tiš­kai ra­šy­ti apie Lie­tu­vos mo­kyk­lą, ypač moks­lo me­tų pra­džios pro­ga. Ki­ta ver­tus, ty­lė­ti ma­tant pro­ble­mas ir su­vo­kiant bū­si­mas jų pa­sek­mes bū­tų ne­pi­lie­tiš­ka. To­dėl ir gi­mė šis ko­men­ta­ras.

Sėk­mės Jums, Lie­tu­vos mo­ky­to­jai! Sėk­min­gų moks­lo me­tų vi­siems, kas ry­tą pra­ve­rian­tiems mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų du­ris, sie­kian­tiems ži­nių!

 

Laimutė Galdikaitė – pirmoji diena mokykloje. 1964 m. rugsėjo 1-oji.

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.