Mokytojų „etatinis” – džiaugtis ar liūdėti? (1)
Valandinis mokytojų apmokėjimas virto iškreiptu „etatinio“ modeliu
Iki šiol mokytojai dirbo valandinį darbą. Ką reiškia valandinis? Pvz., atlyginimą darbuotojas gauna už 35 val. per savaitę, realiai dirba 45 val., o jo viršininkui atrodo, kad darbuotojas išdirbo tik 25 val. Būtent valandinį darbą dirbantys darbuotojai yra ypač išnaudojami.
Taigi, išgirdę iš ŠMM atstovų, kad mokytojams bus įvestas etatinis, apsidžiaugėme: atidirbus mokykloje 7–8 val., nereikės namo neštis krūvos sąsiuvinių, nereikės vakarais ir savaitgaliais savo laisvalaikio skirti įvairiems darbo reikalams.
Be to, visą pavasarį žiniasklaidos priemonėse visuomenei buvo skelbiama: „Nuo rugsėjo 1 d. mokytojams bus apmokėta už visus darbus, o atlyginimai mokytojams per keletą metų pakils 20 %“. ŠMM pripažino, kad iki šiol mokytojai daug darbų dirbo be atlygio. Idėja gera, o išėjo kaip visada.
Šį rudenį mokyklose mirgėjo skaičiai: 0,68; 0,99; 1,01 ir t. t. Ką jie reiškia? Ogi mokytojų „etato“ dydį! Mokytojų „etatinio“ (negaliu šio žodžio rašyti be kabučių) darbo apmokėjimas tapo tikrų tikriausia parodija.
Jeigu kitos profesijos darbuotojui darbdavys pasakytų, kad jį priima į darbą 0,68 etato, tai žmogus net nesuprastų, kiek jis turi dirbti valandų. Pasirodo, tai yra 24,48 val. per savaitę arba 24 val. ir 28,8 min. Kiekvienam mokytojui buvo sudarytas skirtingas etato dydis minučių tikslumu! Tai ar čia „etatinis“, jei krūvis formuojamas tuo pačiu principu kaip anksčiau, tik daug painiau?
Įdomu, kiek laiko ir lėšų ŠMM skyrė šio modelio parengimui, kad buvusį valandinį atlygį paliktų valandiniu, bet pervadintų „etatiniu“, sujauktų visą iki tol buvusią apmokėjimo tvarką, parengtų ne vieną kartą koreguojamas rekomendacijas, aplinkraščius, kuriuos švietimo atstovai (vadovai, mokytojai) suprastų skirtingai, prirašytų populiarių, bet neįgyvendinamų rekomendacijų, pagal kurias mokyklų vadovai skaičiuotų, perskaičiuotų ir vėl skaičiuotų mokytojams atlyginimus, pateiktų krūvio skaičiuoklę, kurios taikymą koregavo bent 3 kartus ir t. t.?
Penktos klasės ar aukštosios mokyklos uždavinys?
Jei anksčiau kontaktinės pamokos (dabartinė I kišenė), pasiruošimas pamokoms ir sąsiuvinių taisymas (dabartinė II kišenė) buvo skaičiuojamos 42 savaitėms, tai dabar I ir II kišenės valandos skaičiuojamos 37, 36 ar 33 savaitėms (skirtingos mokyklos pasielgė skirtingai, apie tai vėliau). Tik valandos bendruomenei (dabartinė III kišenė, o anksčiau papildomos valandos) skaičiuojamos 42 savaitėms.
T. y. buvusių I ir II kišenių valandas permetė į III kišenę ir paskelbė, kad dabar apmokama už visus darbus (anksčiau bėda buvo ta, kad, mokytojams dirbant daug papildomų darbų, buvo galima sumokėti tik už 3,5 val. per savaitę).
Tačiau jei paklausčiau penktokų, ar, perdedant pinigus iš pirmų dviejų mano kišenių į trečią, jų kiekis padaugės, ar ne, penktokai choru atsakytų, kad ne. Bet visą pusmetį ŠMM atstovai su ministre garsiai tvirtina, kad padaugėja! Tik kodėl „išsiplėtus“ mano III kišenei ir netgi padidėjus savaitiniam ar metiniam krūviui (nesvarbu, kaip skaičiuosime), atlyginimas sumažėjo?!
Įsigilinęs į šį painų skaičiavimą supranti, kad įvyko paprasčiausias pinigų perskirstymas. Kadangi iki šiol gimnazijos gaudavo priedą už veiklos sudėtingumą, kuris dabar panaikintas, pinigai buvo permesti mokykloms, turinčioms mažiau mokinių, teigiant, kad anksčiau buvo pažeistas teisingumo principas. Galėtume padiskutuoti šiuo klausimu.
Dabar visiškai nesvarbu, ar mokytojas moko penktokus, ar dvyliktokus. Sutinku, kad pasiruošimas vienodai svarbus ir penktokų, ir dvyliktokų pamokai. Bet ar vienodai prireikia laiko ištaisyti kontrolinį darbą ar rašinį penktoko ir dvyliktoko? ŠMM teigia, kad vienodai. Bet kodėl niekas nepaklausė mokytojų, neatliko jokio tyrimo? Todėl nestebina faktas, kad yra mokyklų, kurios liko patenkintos „etatinio“ įvedimu, o mokyklos, kurias pasirinko didesnis skaičius mokinių, nukentėjo.
ŠMM tvirtina, kad mokykloms buvo skirti papildomi 17 mln. eurų. Tik nutylima, kiek realiai tų pinigų pasiekė mokyklas, kiek kainavo reklaminiai filmukai, konferencijos, seminarai, reklaminiai straipsniai, konsultantų parengimas, skaičiuoklės sukūrimas ir t. t. Ar šitiems dalykams buvo skirta kitų – papildomų – lėšų? Klausimas lieka atviras.
Gal gerai dirbti neapsimoka?
Rudens pradžioje ŠMM atstovai jau tvirtino, kad „etatinio“ įvedimas – tai ne atlyginimų pakėlimas, bet jokiu būdu tokiu pačiu krūviu dirbančio mokytojo atlyginimas negalėjo mažėti. O jei mažėjo, tai kalti mokyklų direktoriai („nesusitvarkė su nauju modeliu“). Pvz., mūsų gimnazijoje pagal seną metodiką su šiemečiu mokinių skaičiumi būtų įplaukę apie 40 tūkst. eurų daugiau negu įplaukė pagal naują metodiką.
Naujasis klasės krepšelis (anksčiau buvo mokinio krepšelis) palankesnis mokykloms, turinčioms mažas moksleivių klases, o turinčiose daugiau mokinių – visai nepalankus. Bet netgi ir mažesnėse mokyklose situacija skirtinga. Kodėl Viekšnių gimnazijos Mažeikių rajone direktorius skelbia, kad jo mokytojams atlyginimai pakilo netgi daugiau kaip 200 eurų, o greta esančiuose Telšiuose atlyginimai sumažėjo? Ar tai normali situacija?
Reforma nepalanki, jei mokykla yra išplėtusi ugdymo planą, t. y. mokinių poreikiams tenkinti siūlo daug pasirenkamųjų dalykų, svarbiausiems dalykams, kurių egzaminus renkasi laikyti mokiniai, pridėjusi papildomų pamokų. Pvz., ar Viekšnių gimnazijoje siūlomos 6 užsienio kalbos? Tai gal ir mums nesiūlyti, tuomet likusiems mokytojams padidėtų atlyginimai? Kas svarbiau: mokinys ar mokytojas?
Situacija labai nepalanki ir mokykloms, kuriose dirba daug aukštos kvalifikacijos mokytojų arba didesnę patirtį turinčių pedagogų. Jiems yra taikomi aukštesni atlyginimų koeficientai ir dėl to juntamas lėšų trūkumas.
Ar teko girdėti, kad per artimiausius porą metų mokykloms, kurių mokinių pasiekimai bus žemesni, numatoma skirti papildomai 12 mln. eurų? Taip, taip, perskaitėte teisingai – žemesnių, o ne aukštesnių pasiekimų. Kitaip sakant, kuo blogiau dirbi, tuo didesnis finansavimas.
Tikslinės lėšos, vadinamos kokybės krepšeliu, pasieks apie 180 mokyklų: 150 mokyklų, kuriose mokinių pasiekimai yra žemesni, taip pat ir 30 mokyklų, kurios dalysis gerąja patirtimi ir padės temptis esančioms apačioje.
Kažkaip apie šiuos 12 mln. ŠMM atstovai garsiai nekalba, nors jau lapkričio mėnesį planuojama pradėti veiklą. Gal panašiu principu buvo planuojamas ir Ugdymo plėtotės centro neskaidrus konkursas dėl ugdymo turinio atnaujinimo, kuris, iškėlus tai į viešumą, yra sustabdytas?
Tačiau grįžkime prie tų „silpnųjų“ mokyklų. Gal ten ne vadovai ir ne mokytojai blogai dirba? Gal priežasčių reikia ieškoti kitur, už mokyklos ribų?
Kaip atrodo dabartinis mokytojų „etatinis“ mokytojo akimis?
Etatinis būtų gerai, bet lietuviškas variantas – labai neteisingas, skubotas, painus, neapskaičiuotas, neišbandytas, nesąžiningas, sėjantis nesantaiką kolektyvuose, buldozeriu važiuojantis per Lietuvos mokytojus, mokyklas.
Mokytojai nesupranta, kodėl už tuos pačius darbus ir krūvius skirtingose mokyklose (net ir to paties steigėjo) skirtingai apmokama. To neturėtų būti. O taip yra dėl to, kad daug erdvės palikta mokyklų direktoriams. Ar neišvešės korupcija, pataikavimas, prisitaikėliškumas Lietuvos mokyklose, kaip yra kai kuriose kitose srityse?
Yra mokyklų, kuriose mokytojai nežino, kokiu principu buvo skirstomos valandos bendruomenei (III kišenė): vieniems mokytojams už tuos pačius darbus buvo pridėta valandų, kitiems ne. Vienur buvo tariamasi su darbuotojų atstovais, kitur ne.
Kai kuriose mokyklose mokytojams, besidomintiems savo krūviu, buvo pasakyta: „Nepatinka? Rašyk pareiškimą išeiti iš darbo!“ Kai kur vadovas „susitvarkė“ vienas pats ir paskelbė, kad pas juos viskas gerai. Garsiai įvardyti visas negeroves mokytojai bijo – užsitraukus vadovo nemalonę, jei ir nebus atleisti iš darbo, tai gali būti sudarytos tokios sąlygos, kad patys darbuotojai panorės išeiti.
Kur nukenčia mokytojai dėl vadovų kaltės
Mokytojai nesupranta, kodėl vienose Alytaus miesto mokyklose 5–10 ir 9–12 klasių mokiniams skaičiavo 37, kitur 36, dar kai kur žemesnėse klasėse 37, o 12-ose klasėse 33 (kuo mažesnis kontaktinių savaičių skaičius, tuo mokytojai nukenčia daugiau).
Naujausias ŠMM Komunikacijos skyriaus dokumentėlis, pasirašytas 2018-10-12, pavadintas „Ministrė J.Petrauskienė: svarbu nepamiršti, kad mokytojai dirba 42 savaites“, sukelia dar didesnį įniršį, nes dokumento pavadinimas ir jo turinys skiriasi kaip diena ir naktis.
Jame vėl primenama, kad pradinio ugdymo programai skiriamos 35 savaitės, o vidurinio ugdymo programos IV gimnazijos klasei – 33 savaitės. Tačiau, jei mokykla 10 ugdymo dienų (atitinka 2 savaites) skiria kitokiai veiklai, tai reiškia – šias kontaktines savaites dar reikia sumažinti dviem! Laimei, kad nepamiršta įrašyti sakinio, kad tuomet prie kontaktinių savaičių (I kišenė) reikia pridėti tą kontaktinį krūvį, kuris yra numatytas tų 10 dienų metu.
Ar mokyklų vadovai, skaičiuodami mokiniams 36 savaites, pridėjo valandas už netradicinių dienų veiklas? Tikrai ne visur! Šiuo atžvilgiu mokytojams buvo pavogta 1 savaitė (I ir II kišenės). O gal vadovai mano, kad tos veiklos vyks bekontakčiu būdu? O gal toms veikloms mokytojui nebūtina ruoštis? Pvz., mūsų gimnazijoje rugsėjo 28 dieną vyko netradicinė „Tyrėjų diena“. Pasiruošti 4 šios dienos pamokoms užtruko dvigubai daugiau laiko, negu pasiruošti 6 įprastoms pamokoms.
Mokytojai klausinėja, kaip dirbsime mokinių atostogų metu. Gerbiami mokytojai, nejaugi dar nesupratote, kad už mokinių atostogų savaites mes atlyginimo beveik neuždirbame. Tik III kišenės valandos skaičiuojamos visoms 42 savaitėms.
Jei jums skirta, pvz., 4 val. iš III kišenės, tai tik šias valandas vadovas turi teisę pareikalauti dirbti darbo vietoje per visą savaitę. Tiesa, dar gali paprašyti dalyvauti seminare (savišvieta II kišenėje). Savo didžiąją dalį atlyginimo mes uždirbame kontaktinėmis savaitėmis, tik atlyginimas mums mokamas vidutinis visus mėnesius.
Pakalbėkime apie mokytojų budėjimą pertraukų metu. Už mokinių saugumą mokykloje atsako mokyklos direktorius. Visi suprantame, kad vienas direktorius to neįgyvendins. Todėl mokytojai ir budi. Tačiau tai papildomas darbas, už kurį mokytojai turėtų gauti atlygį (Darbo kodeksas, toliau – DK). Dar yra mokyklų vadovų, teigiančių, kad mokytojas pamoką veda tik 45 min., o atlyginimą gauna už 60 min., todėl ir privalo budėti.
Paimkite bet kurį buvusio ar dabartinio ŠMM ministro pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą ir rasite parašyta: „Kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos vadinamos pedagoginio darbo valandomis. Pedagoginio darbo valandos trukmė – 60 minučių.“
Kai kuriose Alytaus mokyklose mokytojams ne tik nesumokėta už budėjimą, bet ir leista neateiti į darbą 1 dieną per mokinių atostogas (per mokytojų laisvadienį, kai jam nemokamas atlyginimas)! Besidomintieji šiuo klausimu išsamų paaiškinimą gali rasti http://www.svietimoprofsajunga.lt.
Kadangi naujasis Darbo kodeksas įpareigojo išrinkti kolektyvuose darbo tarybas, norėčiau priminti, kad tas pats DK (168 str.) įpareigoja profesinių sąjungų valdymo organų narius (3, jei darbuotojų yra iki 100; didėjant darbuotojų skaičiui kolektyve, atstovų irgi daugėja) ir darbo tarybų narius atleisti nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.
Kadangi „etatinį“ mokytojui tenka susirinkti iš kruopelyčių, o atleisti nuo kontaktinių pamokų negalima, tuomet darbuotojų atstovams turi būti pridėta 1,5 val. per savaitę iš III kišenės. Keliose Alytaus miesto mokyklose visiems darbo tarybų nariams (ne tik pirmininkams) pridėtos papildomos valandos už atstovavimą darbuotojams? Kiek žinau, tik dviejose mokyklose šiuo klausimu nepažeistas DK.
Alytuje yra mokyklų, kurių vadovai teigia, kad mokytojas negali turėti daugiau kaip etato, nes priešingu atveju jam reikės mokėti didesniu tarifu. Tai netiesa! Gali mokytojas turėti iki 1,5 etato toje pačioje darbovietėje, mokant tuo pačiu tarifu (svetainėje etatinis.lt yra išaiškinimas).
Kreipimasis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovus
Kadangi jūsų veiklos uždavinys – „stebėti, prižiūrėti ir tobulinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį ugdymą“, todėl tikime (kalbu ne vien savo vardu), kad pasidomėsite šiuo svarbiu mokytojams momentu, kaip mokyklose buvo įgyvendintas „etatinio“ modelis, pabendrausite ne tik su mokyklų vadovais, bet ir su mokytojais.
Pagal naują „etatinio“ modelį dalį pinigų skirstys Švietimo skyrius. Tikime, kad paskirsčius pinigus bus galima viešai perskaityti mokyklų sąrašą ir pinigų skyrimo kriterijus.
Kreipimasis į mokyklų vadovus
Bendraukite su savo darbuotojais, aiškinkite jiems naujoves, tarkitės, ieškokite bendrų sprendimų, priimtinų abiem pusėms. Laikykitės teisingumo principų. Kuris darbuotojas geriau dirbs darbe: ar tas, kuris jaučiasi suprastas ir įvertintas, ar piktas ir nelaimingas?
Svajonės
Jeigu atvykę iš užsienio svečiai pasidomėtų mūsų mokytojų „etatiniu“ (kiek etate kontaktinių pamokų, kiek mokytojai uždirba, kokie darbai numatyti etate, koks mokytojo pareigybės aprašas ir pan.), ar sugebėtume paaiškinti?
Tai džiaugtis ar liūdėti dėl šios reformos? „Etatinio“ konsultantė patarė mažiau verkšlenti, o daugiau dirbti. Ar įmanoma daugiau dirbti, plušant 50–60 valandų per savaitę? Kiek mokytojų plėšosi per kelis darbus, kiek vasaromis uždarbiauja užsienyje?
Skaitau toliau: „Man gėda dėl švietimo žmonių, ir nebijau to pasakyti.“ O man gėda dėl aukštus postus užimančių žmonių nekompetencijos bei negebėjimo tą pripažinti, ir nebijau to pasakyti. Jeigu ši reforma būtų buvusi tobula, tai ŠMM ministrė spalio 4 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje būtų buvusi sutikta aplodismentais, o ne švilpimu.
Už šią reformą ŠMM norėtųsi padėkoti tik dėl to, kad garsiai įvardijo, kiek daug darbų mokytojai dirba be atlygio. Liūdna, kad gerai idėjai įgyvendinti reformos autoriams pritrūko kompetencijos. Aš tikiu, kad ir Lietuvoje ateis laikas, kai mokytojai turės tikrą etatą, kuriame bus 18–20 pamokų (jei pamokų bus mažiau, tai 0,75 ar 0,5 etato), kad visus darbus atliks darbo vietoje, kad neturės žemintis prieš vadovą, skaičiuodami minutėmis savo darbus, kad nebus siuntinėjami ir išoriniai, ir vidiniai tikrintojai į pamokas, kad nebus nurodinėjama, kokius ugdymo metodus taikyti, paprasčiausiai bus pasitikima mokytoju.
Tikiu, kad pamoka užims deramą vietą, o ne pasimes tarp įvairių renginių, projektų, koncertų, varžybų ir pan., kad mokytojai galės susikoncentruoti tik ties tais darbais, kurie tiesiogiai lemia gerus mokinių ugdymo bei ugdymosi rezultatus.
Mokytojams norėčiau palinkėti stiprybės, susitelkimo, būti drąsesniems, nes tik laisvas žmogus gali ugdyti laisvas asmenybes.
* * *
Genė Astrauskaitė,
lietuvių kalbos mokytoja
Perfrazuojant Hamleto „Būti ar nebūti?“
Tu atsakyki, mokytojau,
Į šitą klausimą:
Tylėti ar kalbėti?
Prieš klasę tu drąsus
Ir klausimus užduoti,
Klaidas jaunimo ištaisyti,
Pamokyt etiketo...
O kaip visuomenėj elgies?
Kada tave pažemina net tie,
Kurie „švietimo“
Saule prisidengę
Iš savo dvaro – ŠMM –
Melagiais apšaukia
Išdrįsusius prabilti?..
Kas prakilniau –
Akis nuleidus,
Galvą nunarinus
Vaidinti neregį, nebegirdėti,
Kaip juokiasi ir žemina tave?
Ar stot į kovą
Ir save apginti?
Tu atsakyki, mokytojau,
Į šitą klausimą
Visiems. Nes akys į tave
Sužiuro...
Išdrįsi pasipriešinti,
Ar dvaro baudžiavos
Užkrautą lažą tyliai vilksi?
Ir nuoskaudas prarysi
Su viltim, –
Gal atsiras, kurie išdrįs?..
Tiktai – ne aš...
Ar tai garbinga?
Ar kilnu?
Jaunimas ar tave supras?
Tylėti ar kalbėti?
Mokytojau? Nes akys
Į tave sužiuro...
Ar laukti kito pono,
Kursai palengvins,
Dieve duok,
Tau baudžiavą uždėtą?..
Kas prakilniau –
Akis nuleidus,
Galvą nunarinus
Vaidinti neregį,
Nebegirdėti?
Ar stot į kovą
Ir save apginti?
.....................................
Tu atsakyki,
Mokytojau,
Į šitą klausimą
visiems –
nes akys į Tave
sužiuro...
Komentarai
Palikite savo komentarą
Gal galėtų dar kartą…
Komentaras
Gal galėtų dar kartą perskaityt šias mokytojos mintis ir padaryt išvadas švietimo ministerijos vadovė?