Emo­ci­nį ry­šį su tė­vy­ne ku­ria žmo­giš­kai pa­pa­sa­ko­ta is­to­ri­ja

Saulė Pinkevičienė
2018 Spalis 30
Piliakalnio progimnazijoje
Diskusijos Piliakalnio progimnazijoje akimirkos: įžvalgomis dalijasi Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis. Virginijaus BIEKŠOS nuotr.
Laisvės gynėjo Arūno Sakalausko 55-ojo gimtadienio išvakarėse jo vardo klube surengta diskusija apie dekomunizaciją – jautri tema sulaukė nemažo susidomėjimo Alytuje. Ją moderavo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o diskusijoje dalyvavo jo kolega Audronis Ažubalis. Politikai, pateikę siūlymą išvalyti viešąsias erdves nuo komunizmą ar kitą totalitarinę ideologiją propaguojančių objektų, vienaip ar kitaip prie šios temos kvietė grįžti ir pokalbyje.

Kur ta tė­vy­nė?

„Jei mo­kyk­lo­se ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas pri­va­lo­mas, o is­to­ri­ja yra pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas, tai kaip abi­tu­rien­tams liks lai­ko ir no­ro at­ei­ti į pa­na­šias dis­ku­si­jas?“ – re­to­riš­kai klau­sia is­to­ri­jos mo­ky­to­jas Eu­ge­ni­jus Gun­tu­lio­nis. „Jau­no­sios kar­tos „nu­pi­lie­ti­ni­mas“ – taip šį reiš­ki­nį įvar­di­jo A.Ažu­ba­lis, pa­kvie­tęs su­si­mąs­ty­ti, ko­dėl ap­klau­sos liu­di­ja, jog Lie­tu­va yra tarp tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­rių gy­ven­to­jų emo­ci­nis ry­šys su tė­vy­ne – vie­nas sil­pniau­sių.

Ta­čiau ar Lie­tu­vos de­ko­mu­ni­za­ci­ja šian­dien ga­lė­tų ne tik pa­dė­ti iš­si­va­ly­ti nuo pra­ei­ties de­mo­nų, bet ir keis­ti vi­suo­me­nę – pa­jus­ti ar­ti­mes­nį ry­šį su Lie­tu­va? O net jei ir taip, tai kaip va­ly­tis nuo pra­ei­ties, ska­tin­ti kri­ti­nį po­žiū­rį į is­to­ri­ją ir da­bar­tį, kad tai telk­tų, o ne skal­dy­tų vi­suo­me­nę?

Tiek dis­ku­si­jos su­ma­ny­to­jai, tiek į ją su­si­rin­kę aly­tiš­kiai pri­pa­ži­no, kad kol kas šie klau­si­mai lie­ka at­vi­ri.

„Sve­tur tė­vy­nės ne­su­ra­si“, – Jo­han­ną Wolf­gan­gą von Go­et­hę ci­tuo­ja vo­ka­lo mo­ky­to­ja Bi­ru­tė Eiš­mon­tie­nė, ku­rios va­do­vau­ja­mas miš­rus vo­ka­li­nis an­sam­blis „Kregž­du­tės“ kon­cer­ta­vo su­si­rin­ku­sie­siems.

Pri­si­tai­kė­lių ne­ma­to kaip tra­giš­kų fi­gū­rų

A.Ažu­ba­lis ly­gi­no Lie­tu­vą ir Es­ti­ją. „Kaip mes at­si­lie­ka­me nuo es­tų“, – daž­nai pa­dū­sau­ja lie­tu­viai ir nu­ro­do dvi prie­žas­tis. Vie­na – Es­ti­jo­je, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, įvy­ko an­ti­ko­mu­nis­ti­nis ap­si­va­ly­mas (liust­ra­ci­ja), ki­ta – es­tai ma­žiau ka­riau­ja tar­pu­sa­vy ir dau­giau dė­me­sio ski­ria per­mai­noms.

Ar tik­rai Es­ti­jo­je an­ti­ko­mu­nis­ti­nis ap­si­va­ly­mas bu­vo ki­toks nei Lie­tu­vo­je?

„Tam tik­ra pras­me taip. Kai Es­ti­ja at­kū­rė ne­pri­klau­so­my­bę, pas­ku­ti­nis šios ša­lies ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vas Ar­nol­das Riu­te­lis pa­lei­do par­ti­ją, o lie­tu­viš­kas A.Riu­te­lio ati­tik­muo Lie­tu­vo­je Al­gir­das My­ko­las Bra­zaus­kas ją iš­sau­go­jo, pa­keis­da­mas Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos pa­va­di­ni­mą. To­dėl Lie­tu­vos ko­mu­nis­ti­nė no­men­kla­tū­ra, skir­tin­gai nuo Es­ti­jos, vi­są pa­grin­di­nį re­for­mų de­šimt­me­tį iš­sau­go­jo sa­vo įta­ką ir 1992 me­tais triuš­ki­na­mai grį­žo į val­džią“, – sa­ko dar vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vis Da­lius Stan­ci­kas, pa­ste­bin­tis, kad Es­ti­ja pa­lei­do kom­par­ti­ją, ku­rios pu­sė na­rių bu­vo ru­sai. Lie­tu­vo­je ki­ta­tau­čių bu­vo vos 20 pro­cen­tų, tai­gi li­ko erd­vės kau­tis su ko­mu­nis­tais.

„Skir­tin­gai nei po­ka­riu, šau­tu­vo į smil­ki­nį nie­kas ne­rė­mė – vy­ko sa­va­no­riš­kas pri­si­tai­ky­mas var­dan sėk­min­gos kar­je­ros ar so­cia­li­nės ge­ro­vės, skun­džiant struk­tū­roms ar­ti­mą sa­vo ar ki­to­kius ne­mo­ra­lius da­ly­kus da­rant. „Bu­vo to­kie lai­kai“, – man tai ne­at­ro­do tin­ka­mas pa­si­tei­si­ni­mas, o ko­la­bo­ran­tų ne­ver­tin­čiau kaip tra­giš­kų fi­gū­rų“, – pa­ste­bi A.Ažu­ba­lis. 

Pa­na­šu į Stok­hol­mo sin­dro­mą?

Kaip vie­ną re­a­lių ir da­bar ga­li­mų ženg­ti žings­nių de­ko­mu­ni­za­ci­jos link A.Ažu­ba­lis ir L.Kas­čiū­nas įvar­di­ja vie­šų­jų erd­vių va­ly­mą nuo pra­ei­tį žen­kli­nan­čių ob­jek­tų. Įsta­ty­mo ren­gė­jai skai­čiuo­ja, kad to­kių vi­so­je Lie­tu­vo­je ga­lė­tų bū­ti apie 150–160. Ta­čiau ne vis­kas taip pa­pras­ta, kaip ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti. 

„Ko­dėl šie pa­min­klai li­ko? Man tai pa­na­šu į Stok­hol­mo sin­dro­mą, kai ša­lia au­kos sto­vi bu­de­lis. Ar toks tau­tos nu­si­tei­ki­mas ne­at­ro­do kiek ši­zo­fre­niškas? Kol kas nė vie­na po­li­ti­nė jė­ga ne­tu­ri pa­kan­ka­mai va­lios at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą“, – pa­ste­bi A.Ažu­ba­lis.

Ini­cia­ty­vos au­to­riai no­rė­tų, kad pa­min­klų ver­ti­ni­mus at­lik­tų Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras, su­da­ry­tų to­kių ob­jek­tų są­ra­šą. Jį tvir­tin­tų, nu­sta­ty­tų tvar­ką, kaip juos pa­keis­ti ar pa­ša­lin­ti, Vy­riau­sy­bė. Ge­no­ci­do ty­ri­mo cen­tras ma­no, kad tą in­for­ma­ci­ją tu­ri su­rink­ti vie­tos val­džia, se­niū­nai, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to te­ri­to­ri­niai sky­riai.

Tie­sa, daug pa­min­klų dar yra ka­pa­vie­tė­se, o jas sau­go Že­ne­vos kon­ven­ci­ja.

L.Kas­čiū­nas pa­si­džiau­gė, kad prieš sa­vai­tę Aly­taus ra­jo­ne ne­be­li­ko ka­rio skulp­tū­ros.

Įsta­ty­mo ren­gė­jai siū­lo iš­va­ly­ti vi­sas vie­šą­sias erd­ves – aikš­tes, skve­rus, pa­sta­tus, kad ne­lik­tų nie­ko, pri­me­nan­čio as­me­nis, prieš­ka­riu pri­si­dė­ju­sius prie so­vie­tų re­ži­mo įtvir­ti­ni­mo Lie­tu­vo­je 1940-ųjų va­sa­rą. Tarp jų ra­šy­to­jai An­ta­nas Venc­lo­va, Liu­das Gi­ra, Kos­tas Kor­sa­kas, Ka­zys Bo­ru­ta. Jų var­dais iki šiol va­di­na­mos gat­vės, mo­kyk­los, aikš­tė­se te­bes­to­vi pa­min­klai. Šiuo me­tu daž­niau­siai mi­ni­mos po­etės Sa­lo­mė­jos Nė­ries ir ra­šy­to­jo Pet­ro Cvir­kos pa­var­dės. Par­la­men­ta­ras L.Kas­čiū­nas ma­no, kad 1940 me­tais Sta­li­no sau­lę par­ve­žu­siam P.Cvir­kai Vil­niu­je tik­rai ne vie­ta – šis pa­min­klas sta­ty­tas jam ne už nuo­pel­nus lie­tu­vių li­te­ra­tū­rai.

Pa­si­ge­do pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams

Mi­nint Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes, D.Stancikas kvie­čia pri­si­min­ti do­ku­men­tą, ku­riuo pa­sau­liui 1949-ųjų va­sa­rio 16 die­ną ne tik pa­skelb­ta apie gin­kluo­tą par­ti­za­ni­nį pa­si­prie­ši­ni­mą prieš oku­pa­ci­ją, bet ir pa­sa­ky­ta, kad Ko­mu­nis­tų par­ti­ja yra ne­le­ga­li ir nu­si­kal­tu­si lie­tu­vių tau­tai.

Vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nų su­va­žia­vi­me pri­im­ta Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio (LLKS) ta­ry­bos De­kla­ra­ci­ja bu­vo ras­ta iš­li­ku­sia­me KGB ar­chy­ve 1990 me­tais ko­vo 11 die­ną at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę. Dar vie­nas jos eg­zem­plio­rius ap­tik­tas iš­kas­ta­me par­ti­za­nų ar­chy­ve. Jos sig­na­ta­rai – aš­tuo­ni Lie­tu­vos par­ti­za­nų apy­gar­dų va­dai, ku­rių nė vie­nas taip ir ne­su­lau­kė ne­pri­klau­so­my­bės.

Dis­ku­si­jos me­tu kal­bė­ta ne tik apie so­vie­ti­nius pa­min­klus, ku­riuos siū­lo­ma nu­griau­ti. Pa­si­ges­ta, pa­vyz­džiui, pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams Aly­tu­je. Vėl links­niuo­ja­mas Dzū­ki­jos sos­ti­nės var­das kaip mies­to, ku­ris ne­su­ge­ba įam­žin­ti vie­nin­te­lės to­kio pa­min­klo ne­tu­rin­čios apy­gar­dos. Ga­li­ma bū­tų pri­min­ti, kad vie­ta pa­min­klui bu­vo pa­rink­ta, ta­čiau Pir­mo­jo Aly­taus ben­druo­me­nė pa­tei­kė pe­ti­ci­ją ir su­rin­ko pa­ra­šus ne tik prieš kon­kre­tų su­ma­ny­mą, bet ir prieš to­kią ini­cia­ty­vą ap­skri­tai. Pir­mo­jo Aly­taus is­to­ri­nė­je aikš­tė­je jie no­rė­tų ma­ty­ti mies­to is­to­ri­jos žen­klus. Pa­min­klui Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams bu­vo siū­lo­ma ieš­ko­ti ki­tos vie­tos, ko­kia ji bus pa­rink­ta – iki šiol ne­aiš­ku.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai pa­min­klą no­rė­tų ma­ty­ti cen­tri­nė­je mies­to da­ly­je, jie pik­ti­no­si ir tuo, kad nau­jam pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tui ne­bu­vo su­teik­tas par­ti­za­no var­das.

Bėgti iš Lietuvos – mada

Pra­dė­jus kal­bė­ti apie is­to­ri­nių įvy­kių ir as­me­ny­bių įpras­mi­ni­mą, dis­ku­si­jos pa­bai­go­je dar kar­tą su­grįž­ta prie vi­suo­me­nės san­ty­kio su is­to­ri­ja te­mos. Kal­bė­ta apie tai, kad mo­kyk­lo­je la­bai trūks­ta pi­lie­tiš­kai ak­ty­vių mo­ky­to­jų. „Mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja Lie­tu­vo­je šian­dien tur­būt yra pa­ti svar­biau­sia, nes bėg­ti iš sa­vo ša­lies pas mus ta­po ma­din­ga, 80 pro­cen­tų mo­ki­nių sa­ko, kad no­ri pa­bėg­ti, o ko­dėl net ne­la­bai ir su­si­mąs­to. Ir nors is­to­ri­ja kaip moks­las as­me­ny­bę ug­do kur kas ge­riau nei ma­te­ma­ti­ka, bet ji ne­bė­ra pri­va­lo­ma, – gal lai­kas keis­ti to­kią tvar­ką? Ki­ta šios pro­ble­mos pu­sė yra tai, kad net sa­vo is­to­ri­jos, ypač jos par­ti­za­ni­nio pa­si­prie­ši­ni­mo lai­ko­tar­pio, ne­be­su­ge­ba­me jau­ni­mui pa­pa­sa­ko­ti ki­taip kaip da­tų kra­ti­nio. Emo­ci­nis ry­šys su tė­vy­nės pra­ei­ti­mi ir da­bar­ti­mi at­si­ras ta­da, kai apie is­to­ri­ją iš­mok­si­me pa­sa­ko­ti žmo­giš­kai“, – sa­ko D.Stan­ci­kas.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.