Švie­ti­mo re­for­ma Aly­tu­je: ma­žos kla­sės. Ko­dėl ne?

Do­bi­las Kur­ti­nai­tis, Aly­taus mies­to me­ras 1995–2000 me­tais
Komentarai (13)
2020 Sausis 21
Do­bi­las Kur­ti­nai­tis
Do­bi­las Kur­ti­nai­tis: „Tuo­met, jei esa­me pi­ni­go, o ne vai­ko (mo­ki­nio) tar­nai, tai dau­giau nie­ko sa­vo pro­jek­tais ar kal­bo­mis apie ga­li­my­bes pa­ge­rin­ti mies­to mo­ki­nių mo­ky­mo(si) ko­ky­bę ir ne­ap­gau­di­nė­kim.“ Zitos Stankevičienės nuotr.
Ką nau­jo ga­li at­neš­ti pra­si­dė­ję me­tai Aly­taus švie­ti­mui? Tik­riau­siai nie­ko, jei ne­skai­čiuo­tu­me vis tų pa­čių jau pen­kio­li­ka me­tų te­be­si­tę­sian­čių grau­du­lin­gų kal­bų ir gąs­di­nan­čių siūlymų re­for­muo­ti mies­to mo­kyk­las. Sa­ko­ma, kad jų iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja per bran­giai ir ne­už­tik­ri­na rei­kia­mos vai­kų ug­dy­mo ko­ky­bės. Ta­čiau kai žvel­gi į pas­ku­ti­nį vie­šai pa­skelb­tą re­for­mos pro­jek­tą ir vėl ma­tai, kad ja­me pa­teik­tos prie­mo­nės ne­nu­ma­to nei mo­ky­to­jų, nei mo­ki­nių mo­ky­mo(si) są­ly­gų pa­ge­ri­ni­mo, t. y. nie­ko ben­dro ne­tu­ri su pa­grin­di­nio tiks­lo di­din­ti mo­ki­nių ug­dy­mo ko­ky­bę įgy­ven­di­ni­mu. Juk ar ga­li­ma ma­ny­ti, kad mū­sų vai­kų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus pa­ge­rin­sim nu­grio­vę ar už­da­rę vie­nas mo­kyk­las ir pa­di­di­nę mo­ki­nių skai­čių ki­tų švie­ti­mo įstai­gų kla­sė­se?.. Na, ne­bent su­tau­py­sim vie­ną ki­tą eu­rą. Tuo­met, jei esa­me pi­ni­go, o ne vai­ko (mo­ki­nio) tar­nai, tai dau­giau nie­ko sa­vo pro­jek­tais ar kal­bo­mis apie ga­li­my­bes pa­ge­rin­ti mies­to mo­ki­nių mo­ky­mo(si) ko­ky­bę ir ne­ap­gau­di­nė­kim.

Su­pras­ti mo­ky­to­ją

Mes vi­si esa­me reik­lūs mo­kyk­lai ir mo­ky­to­jams, no­ri­me, kad mū­sų vai­kai gau­tų čia mak­si­ma­liai ge­rą iš­si­la­vi­ni­mą, įgy­tų kuo dau­giau ži­nių. Pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų tik ir gir­dim: Lie­tu­vos švie­ti­mas sil­pnas, dau­ge­lis mo­kyk­lų dir­ba ne­pa­ten­ki­na­mai, ne vi­si mo­ky­to­jai sten­gia­si iš­mo­ky­ti mū­sų vai­kus.

Bet ar kas nors Vil­niu­je ar Aly­tu­je ką nors pa­siū­lė, kad švie­ti­mo rei­ka­lai pa­ge­rė­tų. Jei ir bu­vo įgy­ven­di­na­mi ko­kie nors mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mai (mo­ki­nio krep­še­lis, eta­ti­nis mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mas), tai jie ne­spren­dė pa­grin­di­nio už­da­vi­nio – di­din­ti mo­ki­nių ug­dy­mo ko­ky­bę.

Štai ir šian­dien Aly­tu­je vie­šai svars­to­mas mies­to švie­ti­mo įstai­gų re­for­mos pro­jek­tas la­biau pa­na­šus į pa­vie­nių, ne vi­sa­da lo­giš­kų min­čių kra­ti­nį, nei į pa­stan­gas pa­ge­rin­ti są­ly­gas mū­sų mo­kyk­lo­se. Tai grei­čiau griau­nan­tis, o ne ku­rian­tis do­ku­men­tas.

Tur­būt nie­ko pro­tin­go nie­ka­da ir ne­pa­siū­ly­sim ne­su­pra­tę pa­ties mo­ky­to­jo. Juk jau dau­ge­lį me­tų bū­tent mo­ky­to­jai gan gar­siai sa­ko: no­rint pa­ge­rin­ti mo­ky­mo ko­ky­bę, be ki­tų svar­bių da­ly­kų bei po­ky­čių, bū­ti­na ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se.

Tam dar gar­siau pri­ta­ria ir mo­ki­nių tė­vai, su­pran­tan­tys, kad da­bar­ti­nia­me mo­bi­lia­me, pil­na­me tech­no­lo­gi­nių nau­jo­vių pa­sau­ly­je, kai kiek­vie­nas jau­nas žmo­gus bai­gęs mo­kyk­lą sto­vi mil­ži­niš­kų iš­šū­kių aki­vaiz­do­je, o dau­ge­lis vals­ty­bių vis la­biau oren­tuo­ja­si į in­di­vi­du­a­li­zuo­tą as­mens, o ne ko­lek­ty­vo mo­ky­mą, tu­ri keis­tis ir mū­sų mo­kyk­la.

Ma­žos kla­sės Aly­tu­je – tik­rai ga­lim

Ne­si­ruo­šiu įro­di­nė­ti, kad vai­kų ug­dy­mas ma­žo­se kla­sė­se yra efek­ty­ves­nis ir re­zul­ta­ty­ves­nis. Juo la­biau kad apie tai jau ra­šiau šia­me lei­di­ny­je per­nai. Du­kart du yra ke­tu­ri, o jei kam nors at­ro­do ki­taip, ga­li­te gin­čy­tis...

Aki­vaiz­du, kad mo­ky­ma­sis di­des­nė­se kla­sė­se la­biau ti­ko pra­ėju­sia­me am­žiu­je, kai mo­ky­to­jas skai­ty­da­vo pa­skai­tas vai­kams, o šie kan­triai klau­sy­da­vo. Šian­dien ge­ro­kai pa­ki­tus rei­ka­la­vi­mams as­mens kom­pe­ten­ci­jai, toks mo­ky­mo bū­das ta­po ne­be­tin­ka­mas.

Ma­žes­nė­se kla­sė­se mo­ky­to­jas ga­li dau­giau dė­me­sio skir­ti kiek­vie­nam mo­ki­niui, jis tu­ri ga­li­my­bę in­di­vi­du­a­li­zuo­ti mo­ky­mą, dau­giau lai­ko pa­skir­ti su­dė­tin­goms už­duo­tims nag­ri­nė­ti, pa­mo­kas ves­ti sklan­džiau. Mo­ki­niai ma­žes­nė­je kla­sė­je re­čiau jau­čia­si apa­tiš­ki ir nu­si­vy­lę, ga­li bū­ti ge­riau įver­ti­na­mi ir ste­bi­mi vai­kų pa­sie­ki­mai bei jų rai­da.

Ko­dėl mū­sų mies­te ga­li­ma re­a­li­zuo­ti ,,Ma­žos kla­sės“ pro­jek­tą? To­dėl, kad tu­ri­me tam vi­sas są­ly­gas: pir­ma, pa­kan­ka­mą skai­čių tin­ka­mai pri­žiū­ri­mų pa­sta­tų ir kla­sių pa­tal­pų juo­se, an­tra, mies­tas dis­po­nuo­ja rei­kia­mo­mis biu­dže­to lė­šo­mis, ir, tre­čia, mū­sų mo­kyk­lo­se dir­ba pa­kan­ka­mai daug ge­rų mo­ky­to­jų. Ga­lim tai, ko net ir la­bai no­rė­da­mi ne­ga­lė­tų re­a­li­zuo­ti nei Vil­nius, nei Kau­nas. Ta­čiau suž­lug­dy­sim to­kią ga­li­my­bę ir mes, jei, ne­pa­ma­tuo­tai su­jun­gę mo­kyk­las, mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se vėl pa­di­din­sim.

Pa­lin­kė­ji­mai me­rui

Ži­no­ma, rei­kia drą­sos ir su­ma­nu­mo pir­mie­siems Lie­tu­vo­je re­a­li­zuo­ti to­kį pre­ten­zin­gą pro­jek­tą švie­ti­mo sri­ty­je. Ta­čiau laips­niš­kas to­kios idė­jos su­ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­je, pa­vyz­džiui, iki pen­kio­li­kos, įgy­ven­di­ni­mas, pra­de­dant pir­mo­sio­mis pra­di­nė­mis kla­sė­mis, kiek­vie­nais me­tais mies­to biu­dže­tui kai­nuo­tų tik­rai ne­daug (100–120 tūkst. eu­rų). Na, o jau po aš­tuo­ne­rių me­tų Aly­tu­je tu­rė­tu­me  uni­ka­lią si­tu­a­ci­ją, kai mies­to pro­gim­na­zi­jų 1–8 kla­sė­se bū­tų ne dau­giau kaip 15 mo­ki­nių vie­no­je kla­sė­je.

To­kiu bū­du vi­siems gais­ro dū­mams iš­si­sklai­džius, Dzū­ki­jos sos­ti­nė vėl tu­rė­tų iš­skir­ti­nį pa­trauk­lu­mą ki­tuo­se did­mies­čiuo­se gy­ve­nan­čioms ir au­to­mo­bi­lių spūs­ty­se bei vai­kų dar­že­lių ei­lė­se vis dar te­be­vargs­tan­čioms jau­noms šei­moms. Juk bū­tent Aly­tus ga­lė­tų pa­siū­ly­ti joms sa­vo švie­ti­mo sis­te­mos ga­li­mą uni­ka­lų pra­na­šu­mą ir po­ten­cia­lą. Ar iš­nau­do­sim tai, ger­bia­ma­sis me­re? O gal pa­lik­sit mū­sų mo­kyk­lų rei­ka­lus spręs­ti...Vy­riau­sy­bei..?

 

    Komentaras

    Tokie jau tie konservai: Įvarytų visą sistemą į bonkrotą, ir tada jau priešingai pliurptų! Tie dzingeriai ir vareikiai bastosi po margą svietą, tai kodėl gi neparvežti, kai su švietimu tvarkosi kitos valstybės, aišku išlaikančios mokyklas o ne perteklinius mokytojus ir jų partijas!

    Komentaras

    Ir arkliui aišku,kad mažesnės klasės geriau,bet gal ponas galėtų finansuot pustuščių mokyklų išlaikymą.Siūlotą,ko praskolintas miestas negali sau leisti ir dėl popularumo žada bet ką.

    Komentaras

    Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Ne vienus metus praleidau įvairiose mokyklose ir gerai žinau, kad mažesnėje mokinių grupėje visada bus geresni rezultatai. Tiek mokymo, tiek mokymosi. Net nekalbu apie auklėjimą. O ko mes siekiame? - Ar ne to paties?

    Komentaras

    jei mokytojų siūlymas mažinti vaikų skaičių klasėje nepatinka. Kai serga pusė klasės ar dėl -25 laipsnių temperatūros pamokoje sėdi ne 28, o tik 14. Žinot, ką vaikai pasako grįžę namo? "Kaip faina, kad mūsų mažai. Nepavargau ir supratau, ir išmokau, ir niekas netriukšmavo..."

    Komentaras

    Oi oi
    Koks pilietiškas!!! Meras bėga nuo pedagogų. Tai ponas Leo imasi GINTI pedagogų poziciją??? Tik nereikia. Ne to kalibro esate žmogus. Verčiau Valūną raukit velniop iš posto. Pridirbo jis 21 metus. Gana... Yra jaunų specialistų tam darbui. Tai ne streikuos mokinių tėvai

    Komentaras

    Miesto meras priimant svarbius sprendimus pastoviai nusimuilina"...Jaunas vadovas, atrodo turėtų suprasti jaunimą, strateguoti- kaip būtų geriau, nebijoti iššūkių...o čia, užgesino gaisrą?! Gesino gaisrinininkai, o ka tamsta, darei kad to gaisro nebūtų....Pala, žiūrėk, kad per ,,Metų žmogaus apdovanojimus 2020" tėvai nestovėtų su plakatais, kaip per piketą dėl mokyklų uždarymo Alytuje

    Komentaras

    Populizmas ir tiek.Žinoma ,mažos klssės gerai,bet ar praskolinto biudžeto valdytojai išlaikys visas pustuštes mokyklas ir dar išskaidys klases kaip užsienio kalbai ir gebės tam rasti lėšų?Nejuokinkit,nebent išparduosit ,kad dar likę ir dar užkrausit skolas n metų į priekį.Semkitės pavyzdžių iš kitur,nes jau likę vieni uodegoj.

    Komentaras

    Tarybos sprendimų projektų rengimo tvarką tiksliai nusako tarybos veiklos Reglamentas. Kurio 104 str. sako. Teikt gali tarybos nariai su meru, savivaldybės administracijos direktorius. Kiti tik siūlo. 108 str. - nusako sprendimo projektos ruošimo tvarką. Visur pradžioj eina ekonominis pagrindimas, sulyginamieji rodikliai, aiškiai siekiama ekonominė nauda. - O Alytuj priešingai. Įpiršinėja be ekonominių pagrindimų. Vadinas įtarimai, kad jie suvokia, kad ekonomiškai nepagrindžiama. Tad vietoj rimto sprendimo blefuoja. Kitur tai neįmanoma, Alytuj nebūt gudriausi. Vietoj savivaldos uabiniais metodais veikia. Reiškia neatsakingi.

    Komentaras

    Pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 1) - meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. - Tad meras žino ar nežino, visais atvejais atsakongas ir atskaitingas. Ir pirmas turi aiškint. Jei vengia- ne savo rogėse sėdi. Nes būtent gerą mero atlyginimą už tai gauna. O jei nesugeba, gali nesikankint ir atsistatydint. Tada tarybos nariai balsų dauguma gali patvirtint laikiną merą iš 27 tarybos narių. Kuris bent nori dirbt pagal kompetenciją ir sugeba.

    Komentaras

    Ko pasigendu visoje šitoje košėje, tai elementarių skaičių. Gal teiktųsi bent Valūnas juos pagarsinti, nes meras įjungęs durnių ir apsimeta, kad jis čia ne prie ko. Visus domina kiek šiuo pinigų skiriama mokykloms ir kam, kas pasikeis po reformos: kiek ir kaip bus sutaupyta, kur bus išleidžiami sutaupyti pinigai ir svarbiausia kaip pagerės mokymosi kokybė ir mokytojų darbo sąlygos. Kiek buvo skelbiama, tai reforma daroma dėl mokymosi kokybės pagerinimo, bet kol kas kalbama tik apie griaunamus arba parduodamus pastatus.

    Komentaras

    Žiaurūs Alytuj per savivaldą. Niekas sau neleidžia tokių griekų. Kaip dėl laiku neatliktų savivaldybės struktūros ir švietimo pertvarkų kraut finansinę naštą ateičiai. Kur slėgs ir nevykdant es projektų stagnacija garantuota. Švietimo pertvarkas visi pasidarę. Mikrorajone minimum vieną mokyklą palikt, stambint kelias greta esančias. Net Alytaus rajonas be vargo pasidarę. Jau dirbama pagal optimizuotą struktūrą. Alytuj kaip prieš 30 metų pradėjo dėl likučių ..erzintis nykinantys, tęsia ir jauna karta per socdemus su konservatoriais. Erzintis dėl žemių likučių, nors aerodromo žemės išnuomuotos, o ant kitų stovi miestui reikalingos mokyklos. Ir ta pačia kaip sajūdine dvasia ir dalim su tais pačiais. Visos įmantrios schemos ne kaip į priekį eit. O kaip stagnaciją išlaikyt. Kaip miesto biudžeto paskolas gražins? Kur kitos savivaldybės ženkliai mažina. O Alytuj kaip ne prie ko...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.