Švie­ti­mo įstai­gos pri­vers­tos dirb­ti bran­giai kai­na­vu­siai elek­tro­ni­nei sis­te­mai, o tu­rė­tų bū­ti at­virkš­čiai

Vie­ti­niam biu­dže­tui kai­na­vo apie 50 tūkst. eu­rų

Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos mies­to val­džios at­sto­vai dėl elek­tro­ni­nės pra­šy­mų mo­ky­tis švie­ti­mo įstai­go­se pri­ėmi­mo sis­te­mos ap­si­spren­dė ne tik dėl šio pro­ce­so skaid­ru­mo, sie­kio pa­leng­vin­ti vai­kų tė­vams, bet ir no­rint mo­der­ni­zuo­ti vai­kų pri­ėmi­mo į mi­nė­tas įstai­gas tvar­ką.

Sis­te­mos įsi­gi­ji­mas vie­ti­niam biu­dže­tui kai­na­vo apie 50 tūkst. eu­rų. O ji pra­dė­jo veik­ti nuo šie­me­čio ba­lan­džio.

Elek­tro­ni­nė pra­šy­mų pri­ėmi­mo sis­te­ma ak­tu­a­li bū­si­mų lop­še­li­nu­kų, dar­že­li­nu­kų, pir­mo­kų, penk­to­kų, pir­mų gim­na­zi­jos kla­sių tė­vams, taip pat no­rin­tie­siems sa­vo at­ža­loms pa­rink­ti ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo įstai­gas, pa­vyz­džiui, Mu­zi­kos, Dai­lės mo­kyk­las, Spor­to ir rek­re­a­ci­jos ar Jau­ni­mo cen­trą.

Da­bar­ti­niai vie­ti­niai po­li­ti­kai šią sis­te­mą kri­ti­kuo­ja dėl ne­to­bu­lo vei­ki­mo, – dub­liuo­ja­si už­re­gist­ruo­ti vai­kai, sis­te­ma ne­iš­skirs­to mo­ki­nių pa­gal kla­ses, kai ku­rie tė­vai net ne­ži­no apie to­kią sis­te­mą.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Rim­vy­da Ali­šaus­kie­nė sa­kė, kad elek­tro­ni­nę pra­šy­mų pri­ėmi­mo sis­te­mą „ug­dau aly­tiš­kį“ ga­li­ma ras­ti sa­vi­val­dy­bės tin­kla­la­py­je, ji yra ir švie­ti­mo įstai­gų sve­tai­nė­se, ta­čiau ne­rei­kia ti­kė­tis, jog ji ga­li vis­ką su­tvar­ky­ti „nuo iki“, la­bai svar­bus žmo­giš­ka­sis fak­to­rius: „Pa­ga­liau ne vi­si tė­vai su­ge­ba ir tu­ri ga­li­my­bę iš­mok­ti ja nau­do­tis. Dar tik pra­džia, rei­kia įpras­ti, svar­bu, kad at­si­ra­do ga­li­my­bė elek­tro­ni­niu bū­du pa­teik­ti pra­šy­mus. Pri­si­me­nu, kai maž­daug prieš de­šimt me­tų at­si­ra­do Mo­ki­nių re­gist­ras, taip pat bu­vo ne­sklan­du­mų, o da­bar jis vei­kia ge­rai.“

Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja tvir­ti­no, kad šiuo me­tu dar la­bai daug tė­vų į švie­ti­mo įstai­gas at­ne­šė ra­šy­ti­nius pra­šy­mus pri­im­ti vai­kus, o juos į sis­te­mą už­re­gist­ra­vo įstai­gos, tad šian­dien bū­tų sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek tė­vų nau­do­jo­si sis­te­ma, tam reik­tų at­lik­ti skai­čia­vi­mą.

„Svar­bu pa­ma­ty­ti įstai­gą“

„Pir­mus me­tus vei­kia sis­te­ma, tad ne­pa­ju­tom nei gė­rio, nei blo­gio. Klau­si­mas, ar tė­vai at­si­sa­kys ra­šy­ti­nių pra­šy­mų. Bū­si­mų mo­ki­nių tė­vams svar­bu pa­ma­ty­ti įstai­gą. Bū­si­mi mo­ki­niai at­ei­na ir su tė­vais, ir su se­ne­liais, ap­žiū­ri mo­kyk­lą. Di­džio­ji da­lis pra­šy­mų pri­im­ti mo­ky­tis pas mus pa­teik­ta raš­tu, pa­ste­bi­me, kad pa­teik­da­mi to­kius pra­šy­mus tė­vai jau­čia­si kaž­kaip stip­riau. O mes to­kius pra­šy­mus su­ve­dė­me į sis­te­mą“, – pa­sa­ko­jo Šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Lo­re­ta Šer­nie­nė.

Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui, lai­ki­nai ei­nan­čios di­rek­to­riaus pa­rei­gas Re­na­tos Ro­ma­no­vie­nės pa­ste­bė­ji­mu, elek­tro­ni­nės pra­šy­mų pri­ėmi­mo sis­te­mos mi­nu­sas, kad ne vi­si bū­si­mų mo­ki­nių tė­vai ži­no­jo apie to­kią sis­te­mą: „Ma­nau, kad iš sa­vi­val­dy­bės trū­ko vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos apie nuo ba­lan­džio vei­kian­čią sis­te­mą. Ji pa­leng­vin­tų mums dar­bą, jei vi­si tė­vai per ją re­gist­ruo­tų pra­šy­mus. Da­bar dau­gu­ma pra­šy­mų bu­vo po­pie­ri­niai, to­kia su­si­klos­čiu­si tra­di­ci­ja.“

Da­bar­ti­nė sis­te­ma, pa­sak R.Ro­ma­no­vie­nės, ne­skirs­to mo­ki­nių pa­gal kla­ses, gal­būt pa­ti sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų vyk­dy­ti cen­tra­li­zuo­tą mo­ki­nių pri­ėmi­mą ir įstai­goms at­siųs­ti jau su­kom­plek­tuo­tas kla­ses, ta­da ne­bū­tų tar­pu­sa­vy­je kir­ši­na­mos mo­kyk­los: „Pa­sa­ky­ti vidz­gi­rie­čiui, kad jam teks ei­ti mo­ky­tis į Pu­ti­nus, nes mū­sų gim­na­zi­jo­je nė­ra vie­tų, bū­tų tra­ge­di­ja. Tai yra ma­žo mies­to pro­ble­ma ir ją tu­ri­me ži­no­ti.“

Dar kri­tiš­kiau apie elek­tro­ni­nę pra­šy­mų pri­ėmi­mo sis­te­mą kal­bė­jo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las, pa­reikš­da­mas, kad ji kol kas nie­ko ge­ro ne­da­vė, nes dau­gu­ma tė­vų ra­šė pra­šy­mus raš­tu, o gim­na­zi­ja tik vyk­dė duo­me­nų su­ve­di­mą: „Mes dir­bom dėl sis­te­mos, o ne mums dir­bo sis­te­ma. Pa­gal mū­sų mies­to ap­im­tis ji ne­efek­ty­vi, nes tė­vai ir ne­mo­ka, ir ne­no­ri ja nau­do­tis. Gal to­kia sis­te­ma dau­giau ak­tu­a­li po­li­ti­kams.“

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pavaduotojos Lai­mos Vin­cės Kir­kliaus­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, elek­tro­ni­nis pra­šy­mų pri­ėmi­mas į švie­ti­mo įstai­gas tu­rė­tų bū­ti ge­ras da­ly­kas, ta­čiau, kiek jai ten­ka ben­drau­ti su įstai­gų va­do­vais, šie skun­džia­si jos ne­to­bu­lu­mu, pa­vyz­džiui, to­je sis­te­mo­je yra ne­at­si­da­ran­čių lan­gų, ji ne­įtrau­kia tė­vų pra­šy­mų, jei vie­nas iš tė­vų de­kla­ra­vęs gy­ve­na­mą­ją vie­tą Aly­tu­je, o ki­tas – Aly­taus ra­jo­ne, sis­te­ma per daug at­sklei­džia tė­vų as­me­ni­nių duo­me­nų, kai mo­ki­niai re­gist­ruo­ja­mi į ki­tas ug­dy­mo įstai­gas: „Da­bar spe­cia­lis­tai dir­ba, kad iš­ryš­kin­tų sis­te­mos klai­das. Vai­kų pri­ėmi­mas į švie­ti­mo įstai­gas pra­si­dė­jo nuo sau­sio pra­džios, sis­te­ma pra­dė­jo veik­ti pa­va­sa­rį, to­dėl gal ne­rei­kia ste­bė­tis, kad tė­vai dar ne­la­bai ja nau­do­ja­si, kad ima ryš­kė­ti kai ku­rie ne­to­bu­lu­mai.“

Vil­niu­je nė­ra po­pie­ri­nių pra­šy­mų

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je elek­tro­ni­nių pra­šy­mų pri­ėmi­mo į švie­ti­mo įstai­gas sis­te­ma yra nau­jo­vė. Ar ji pa­si­tei­sins, ar ją įsi­gy­jant mies­to biu­dže­to pi­ni­gai ne­bu­vo iš­leis­ti vel­tui, šian­dien dar ne­aiš­ku.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jos R.Ali­šaus­kie­nės tei­gi­mu, jos kri­ti­kuo­ti dar ne­reik­tų sku­bė­ti, o tuo la­biau at­si­sa­ky­ti, pa­ste­bė­tus trū­ku­mus ben­dru su­ta­ri­mu rei­kės tai­sy­ti: „Su­pran­ta­me, kad tė­vams sun­ku pri­pras­ti prie nau­jos pra­šy­mų pa­tei­ki­mo sis­te­mos, bet jiems pa­dė­ti tu­ri ir pa­čios švie­ti­mo įstai­gos. Juk mū­sų sa­vi­val­dy­bė nė­ra pir­mo­ji, įdie­gu­si to­kią sis­te­mą. Ją tu­ri ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se ji sėk­min­gai vei­kia.“

Vie­na pir­mų­jų ša­ly­je elek­tro­ni­nę pra­šy­mų pri­ėmi­mo sis­te­mą į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas ir mo­kyk­las ėmė tai­ky­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Čia vei­kia dvi sis­te­mos – maž­daug prieš de­šimt­me­tį pra­dė­ta kur­ti pri­ėmi­mo į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas sis­te­ma ir tre­jus me­tus vei­kian­ti elek­tro­ni­nė pra­šy­mų pri­ėmi­mo į mo­kyk­las sis­te­ma.

Kaip sa­kė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja švie­ti­mo klau­si­mais Ali­na Ko­va­lev­ska­ja, prieš įdie­giant to­kias sis­te­mas svar­bu pri­im­ti ati­tin­ka­mą tvar­ką, nu­ma­tan­čią pra­šy­mų pri­ėmi­mą per elek­tro­ni­nes sis­te­mas: „Kai pra­dė­jo veik­ti šios sis­te­mos, ne­be­li­ko jo­kių po­pie­ri­nių pra­šy­mų. Pri­ėmi­mas į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas vyks­ta cen­tra­li­zuo­tai, o į mo­kyk­las to­kiu bū­du vyk­do­mas pra­šy­mų pri­ėmi­mas. Jei tė­vai ne­tu­ri ga­li­my­bės nau­do­tis kom­piu­te­riais, tai ga­li pa­da­ry­ti pa­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je ir švie­ti­mo įstai­go­je. Nau­jo­vių tik­rai ne­rei­kia bi­jo­ti, tik jas bū­ti­na to­bu­lin­ti, nor­ma­lu, kad iš pra­džių ga­li bū­ti įvai­rių ne­sklan­du­mų.“

A.Ko­va­lev­ska­jos tvir­ti­ni­mu, be­veik po kiek­vie­no pri­ėmi­mo bū­na to­bu­li­ni­mų, dau­ge­liu at­ve­jų jie at­lie­ka­mi at­si­žvel­giant į tė­vų ar­ba spe­cia­lis­tų pa­sta­bas.

Jei Aly­tu­je įdie­gus elek­tro­ni­nę pra­šy­mų pri­ėmi­mo į švie­ti­mo įstai­gas sis­te­mą bū­tų iš kar­to at­si­sa­ky­ta ra­šy­ti­nių pra­šy­mų, ne­abe­jo­ti­na, kad bū­tų ki­lęs tė­vų pa­si­pik­ti­ni­mas ir jį bū­tų tu­rė­ju­si at­lai­ky­ti sa­vi­val­dy­bė bei pa­čios švie­ti­mo įstai­gos. To­dėl nie­ko nuo­sta­baus, kad įstai­gos, re­gist­ruo­da­mos po­pie­ri­nius pra­šy­mus sis­te­mo­je, bent kol kas pri­vers­tos jai dirb­ti. Kiek il­gai tai truks, var­gu ar kaž­kas ga­li prog­no­zuo­ti.