Švel­nus žo­dis – tai lyg pa­va­sa­rio die­na

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (3)
2019 Balandis 25
nuotrauka
Aldon Kudzienė.
Tą liu­di­ja sla­viš­ka pa­tar­lė. Šis sa­vait­ga­lis tar­si dvi­gu­bas, gam­ta so­čiai at­sei­kė­jo pa­va­sa­rio, reik ma­ny­ti, ir kiek­vie­nas mes kaž­kam pa­sa­kė­me švel­nių žo­džių. Jų dau­giau iš­sa­ky­ti ne­tru­kus ra­sis pro­ga – Mo­ti­nos die­na. Dar įsi­terps Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų, įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą, Gais­rų ser­gė­to­jų die­nos. O šian­dien – dar­žų, ar­ba šv. Mor­kaus die­na. Nuo se­no lie­tu­viai pir­miau­sia į su­ar­tą dir­vą tra­di­ciš­kai sė­da­vo mor­kas. Mor­kų lys­vių ga­le įbes­da­vo kuo­lą, nes bu­vo ti­ki­ma, kad tuo­met mor­kos augs tie­sios ir di­de­lės. Ki­tų dar­bų lie­tu­viai tą die­ną veng­da­vo: kad le­dai va­sa­rą ja­vų ne­iš­ka­po­tų bei kur­miai lau­kų ne­su­vers­tų.

Liau­dy­je gy­va sak­mė apie šv. Mor­kų, ku­rio­je tei­gia­ma, kad vie­ną kar­tą Mer­ge­lė Ma­ri­ja si­jo­jo mil­tus ir iš jos sie­tą pa­vo­gęs vel­nias. Ma­ri­ja siun­tu­si Mor­kų sie­to grą­žin­ti. Mor­kus su­si­pe­šęs su vel­niais, o sie­tą švys­te­lė­jęs iki dan­gaus. Iš čia ki­lo po­sa­kis: „Dau­žo­si kaip Mor­kus po pek­lą vel­nius bai­dy­da­mas.“ Da­bar tas sie­tas švie­čia nak­čia. Tai žvaigž­dy­nas, liau­diš­kai va­di­na­mas Sie­ty­nu. Juo pa­si­gė­rė­ki­me nak­ti­mis, o da­bar per­žvel­ki­me dar­ži­nin­ko ak­tu­a­li­jas.

Tur­gu­je vis pla­tes­ni gė­lių ir dar­žo­vių dai­gų ki­li­mai

„Ir švie­siap­lau­kė mo­te­ris iš to­lo ar­ti­nas ke­liu – auk­si­nė jos gal­va tai su­lieps­no­ja, tai už­gęs­ta sau­lėj – ji ran­koj ne­ša puokš­tę mė­ly­nų ma­žų gė­lių. Stai­ga su­sto­ja ji. Pri­si­den­gia akis. Ją šau­kė? Ak taip! Ji ma­to, kaip per ly­gu­mas klam­piu ke­liu žmo­gus at­ei­na: vė­jas tar­šo rū­bus jam ir plau­kus, ir aky­se jo at­si­spin­di skren­dan­tis pa­va­sa­rio dan­gus!“ – to­kius gy­dy­to­jo ir po­eto Edu­ar­do Se­le­lio­nio žo­džius ber­da­ma, ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną į kie­mą įžen­gė ma­no bi­čiu­lė Ma­ri­jo­na. Jos am­žiaus mo­te­rys mo­ka džiaug­tis ir sa­vi­mi, ir pa­va­sa­riu.

„Ko to­kia su­rū­gu­si lyg de­vy­nios pėt­ny­čios? Džiau­kis to­kio­mis gra­žio­mis šil­to­mis Ve­ly­ko­mis. Re­tai jos to­kios sau­lė­tos bū­na. Va, tik su lie­me­nai­te at­ėjau ir gel­to­nų­jų plu­kių šlap­mokš­niuo­se pri­sky­niau tau, gė­rė­kis“, – iš­tie­sia jau leips­tan­čias.

„Kad, Ma­ri­jon, net ne­si­no­ri klau­sy­ti ta­vo gie­da­mų di­ti­ram­bų pa­va­sa­riui, tų per­dė­tų pa­gy­rų. Blo­gas, la­bai blo­gas ir šis pa­va­sa­ris žem­dir­biui. Ža­dė­to lie­taus ne­su­lau­kėm, že­mė į pe­le­nus pa­vir­tu­si, ūki­nin­kai net sa­vų lau­kų ar­ti dar ne­iš­va­žia­vę, bi­jo iš­džio­vin­ti pas­ku­ti­nę drėg­mę. Ryt Jur­gi­nės, o ža­lu­ma ko­kia? Ką iš­gin­ti į lau­kus gy­vu­lė­liai kram­snos, jei vi­sa iš­džiū­vę?“

Bet ma­no pa­sta­bos Ma­ri­jo­nos op­ti­miz­mo ne­par­klup­do. „O va­kar to­kia­me škva­le bu­vau, kad oi oi oi. Taip džiūkš­te­lė­jo lie­tu­tis su griaus­ti­niu, kru­ša, vi­sa aki­mirks­niu le­dais nu­si­klo­jo, bet grei­tai jie iš­tir­po, lau­kai su­ža­lia­vo, pa­ki­lo au­ga­li­ja. Pas gi­mi­nes lan­kiau­si užu Sei­ri­jų, už ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų nuo sa­vų na­mų. Ma­niau, kad grį­žu­si ra­siu van­dens ba­las, o čia dul­ka“, – jau rim­tai kal­ba bi­čiu­lė. Dar ir jos že­mė ne­pa­ruoš­ta so­di­ni­mui.

Tei­giu, kad toj pu­sėj Ve­ly­kų prieš­pie­tį griaus­ti­nį dun­dant gir­dė­jau ir aš. Bet jei šian­die­nos orą įver­tin­tu­me E.Se­le­lio­nio žo­džiais, tai tik sau­lė – karš­ta kaip spi­ri­tas ir svai­gi­nan­ti kaip vy­nas.

Bet ir to­kiu me­tu dar­ži­nin­ka­vi­mas vyks­ta, tur­gų pre­kių pa­siū­la jau vi­sai ki­to­kia, ra­do­si gė­lių ir dar­žo­vių dai­gų pa­le­tė. Pla­tus naš­lai­čių ke­re­lių pa­si­rin­ki­mas – mė­lyn­žie­džiai, gel­ton­žie­džiai, rus­vi, bal­ti, tam­sūs, dvi­spal­viai, tri­spal­viai, gar­ba­no­ti, svy­ran­tys, di­džia­žie­džiai ir smul­kia­žie­džiai, bet vi­sų kai­na to­kia pa­ti: ke­re­lis – 50–60 eu­ro cen­tų.

Anks­ty­vų­jų po­mi­do­rų dai­gų kai­na – vie­nas eu­ras. Tiek pat kai­nuo­ja pa­pri­kų, agur­kų dai­gas. Gal nu­si­de­rė­tum dau­giau pirk­da­mas. Anks­ty­vų­jų ko­pūs­tų, ku­riuos mū­sų se­no­liai ir ra­so­da, ir pa­so­da va­di­no, ir ku­riuos jau drą­siai ga­li­ma so­din­ti lys­vė­je, dai­gas – 25 eu­ro cen­tai.

Tie­sa, Jot­vin­gių tur­gu­je vie­na par­da­vė­ja tu­rė­jo net ke­tu­rių rū­šių svo­gū­nų so­di­nu­kų. Šva­rūs, smul­kūs, bet ir kai­na lik šiol ne­ma­ty­ta – ki­log­ra­mas 4,8 eu­ro, už daug di­des­nius pra­šė apie tri­jų eu­rų. Ne vie­na pir­kė­ja tei­gė, kad lai­ko tu­rint rei­kia par­duo­tu­vė­se pa­si­žval­gy­ti, ten da­bar pa­si­ro­dė kai­nuo­jan­čių­jų iki 2 eu­rų.

Švie­žių agur­kų ki­log­ra­mas – 2,5 eu­ro, po­mi­do­rai – iki dvie­jų eu­rų. Bul­vių ki­log­ra­mas – apie 50 eu­ro cen­tų, mor­kos 20 cen­tų bran­ges­nės.

Pir­kė­jai bū­ria­vo­si prie pre­kiau­to­jų viš­tai­tė­mis. Už tuoj dė­sian­čias pra­šė iki še­šių eu­rų, ža­dė­jo grei­tai at­vež­ti ke­lių die­nų an­čiu­kų. „No­riu pirk­ti, nes jau tik vie­na an­tai­tė te­li­ku­si. Man taip jų kiau­ši­niai pa­tin­ka, bet žmo­niš­kai ir ne­pri­si­kir­tau. Ėmė dė­ti to­kius ma­žu­čius, kad put­pe­lių di­des­ni“, – guo­dė­si vie­nas se­nio­kas ir ap­gai­les­ta­vo, kad la­pės jam tik vie­ną iš bū­re­lio pa­li­ko. La­pių ir va­na­gų nuos­to­lių pa­ti­ria kiek­vie­nas viš­te­les au­gi­nan­tis.

„O aš sa­kiau ir sa­ky­siu, kad žmo­nės pa­tys viš­te­les la­pėms į nas­rus su­ki­ša, kai pa­lai­das po lau­kus iš­lei­džia. Kas ki­ta va­na­gai, ku­rie ir tin­klus įvei­kia. Du liz­dai mū­sų miš­ku­ty­je yra, bet nuos­to­liai gam­tai di­džiu­liai. Va­kar per­ėjau iš ru­dens ne­už­ar­tą ku­ku­rū­zų lau­ką, pus­šim­tį su­skai­čiau su­dras­ky­tų paukš­čių lie­ka­nų. Dau­giau­sia at­rin­kau an­te­lių, kėkš­tų, ba­lan­džių, ki­rų, net šar­kų plunks­nų. Lau­kas di­de­lis ir ply­nas, varg­še­liai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pa­si­slėp­ti“, – net aša­rą at­bu­la ran­ka nu­si­šluos­to gar­baus am­žiaus kai­mo mo­te­ris, taip jai gai­la lau­ki­nių paukš­čių.

O dėl ma­žu­čių su­au­gu­sių viš­tų kiau­ši­nių net su­si­juo­kiau, nes vie­na ma­no pa­šne­ko­vė dar prieš Ve­ly­kas pa­ro­dė svo­gū­nų lukš­tais nu­da­žy­tų ma­žy­čių kiau­ši­nu­kų krep­še­lį. Pa­klau­siau, kas gi to­kius ma­žu­čius de­da? Ati­ta­rė, kad jie yra kaž­ku­rios iš di­do­ko so­de be­si­kaps­čiu­sių viš­tų pul­ko. Tei­gė, kad tur­būt dvi to­kius ma­žu­čius de­da, nes vie­ni tam­ses­ni, o ki­ti – švie­sūs.

Kiau­ši­nu­kai – be try­nio, dėl sa­vo ma­žu­mo aš­tuo­nias­de­šimt­me­tį per­žen­gu­si mo­te­ris jų ne­įsten­gia nu­lup­ti, tad kau­pia.

Ką iš paukš­ti­nin­kų klau­siau, nė vie­nas ne­ži­no­jo, kaip pa­aiš­kin­ti to­kį kiau­ši­nių nu­kly­di­mą nuo nor­mos. Jei kas ži­no­te, pa­si­da­ly­ki­te sa­vo ži­nio­mis.

Jei dir­vą ge­rai įlie­si­te, sa­vų sa­lo­tų tu­rė­si­te

Jei tu­ri­te kan­try­bės ir ga­li­my­bę lie­ti dar­žus, jau drą­siai ga­li­te į grun­tą sė­ti la­pi­nes sa­lo­tas, jos ne­bi­jo vė­ses­nio oro. Jei kas dvi sa­vai­tes sė­si­te, nuo­lat tu­rė­si­te ne­ap­kar­tu­sių, švel­naus sko­nio. Bet vi­dur­va­sa­rį bū­ti­na da­ry­ti per­trau­ką, nes dar­žo­vėms ne­pa­tin­ka karš­tis. Se­ni žmo­nės tei­gia ir yra tei­sūs, kad agur­kai ir sa­lo­tos ap­kars­ta, jei jiems drėg­mės stin­ga.

Kaip tik da­bar lai­kas į su­drė­kin­tą že­mę ber­ti agur­kles. Jau­ni la­pe­liai at­stos agur­kus iki tol, kol lys­vė­se jie ims de­rė­ti.

Dau­ge­liui pa­tin­ka graž­gars­tės. Jos tin­ka ir karš­tiems pa­tie­ka­lams. Kaip ir sa­lo­tas, jas re­ko­men­duo­ja­ma sė­ti su per­trau­ko­mis, tik prie ko­pūs­tų jos ne­tin­ka, nes abi dar­žo­ves mėgs­ta tie pa­tys dar­žo ken­kė­jai.

Jei kra­pų, pet­ra­žo­lių ne­su­val­go­te jau­nų, šal­dy­ki­te. Tik tą da­ry­ti rei­kės šva­riai, kad pas­kui lik­tų net ne­at­šil­džius į pa­tie­ka­lą įmes­ti. Ap­skri­tai ga­li­ma pa­si­ruoš­ti anks­ty­vų­jų dar­žo­vių rin­ki­nu­kų ir juos už­si­šal­dy­ti troš­ki­niams, sriu­boms.

Braš­kių au­gin­to­jai pa­ta­ria šių uo­gų so­di­ni­mą pli­ko­mis šak­ni­mis ati­dė­ti, nes da­bar ga­li­ma so­din­ti braš­kes, ku­rios iš­pi­kuo­tos ru­de­nį. Ir per­kel­ti į nuo­la­ti­nes vie­tas jas rei­kia su že­mės gu­mu­lu, tai dar šią va­sa­rą su­lauk­si­te der­liaus. Gal pa­vyks pri­gy­dy­ti ir ne­pi­kuo­tas, bet der­liaus šie­met to­kios ne­su­no­kins.

Tarp pir­ma­me­čių braš­kių ga­li­ma sė­ti anks­ty­vų­jų dar­žo­vių – sa­lo­tų, ri­di­kų, kra­pų. Tin­ka ir čes­na­kai, jie daug vie­tos ne­už­ima.

„Mor­kas ir bu­ro­kė­lius anks­čiau so­din­da­vo už­ku­ka­vus ge­gu­tei, bet da­bar vi­si sku­ba, so­di­na kuo anks­čiau. Ir Sta­nis­lo­vi­nių ne­lau­kia, svo­gū­nus kai­šio­ja į že­mę dar ba­lan­dį. Aš pa­ta­riu, jei­gu ku­ri šei­mi­nin­kė ne­pa­so­di­no ma­žų dau­gia­gal­vių iš ru­dens, pri­lie­ti ko­kį kam­pu­tį ir kuo anks­čiau juos pa­so­din­ti, kol vi­sai ne­su­džiū­vo. Ma­žos sėk­los ne­rei­kė­tų bai­min­tis, kar­tais iš jos ir la­bai di­de­li už­au­ga.

Jei­gu no­ri­te anks­čiau su­lauk­ti cu­ki­ni­jų ar pa­ti­so­nų der­liaus, da­bar jų pa­so­din­ki­te į puo­de­lius ir pa­li­ki­te šilt­na­my­je. Kai at­eis tin­ka­mas lai­kas, per­kel­si­te į dir­vą. Ga­li­ma įlie­jus pa­so­din­ti į dir­vą ir įvai­rių ko­pūs­ti­nių dar­žo­vių. Kai iš­digs, plas­ti­ki­nį bu­te­lį per­pjau­ki­te ir už­den­ki­te. Tik ne­pa­mirš­ki­te pa­da­ry­ti an­ge­lių. Po to­kia ap­sau­ga ne­nu­šals ir stir­nos ne­nu­grauš“, – vi­suo­met pa­ta­ri­mų ne­pri­trūks­ta dar­ži­nin­kė Vio­le­ta Gy­lie­nė.

Du pro­cen­tai – zui­kio aša­ros

Bai­gia­si lai­kas, kai ga­lė­jo­me de­kla­ruo­ti iš­mo­kas, su­sig­rą­žin­ti per­mo­kas ir per­ves­ti du pro­cen­tus tiems, kam juos skir­ti ga­li­me.

„Aš jau de­šimt me­tų su sa­va­no­riais laks­tau ir pra­šau dir­ban­čių žmo­nių, kad jie mums per­ves­tų tuos du pro­cen­tus. Ži­nau, kad ma­žiau­siai tris­de­šimt jų mums per­ve­da, bet ban­ke nu­gu­lu­si su­ma nie­ka­da ne­vir­ši­ja 300 eu­rų. Dar ban­kas už są­skai­tos ap­tar­na­vi­mą kas­met nu­si­rė­žia per 50 eu­rų, tad dvie­jų die­nų ke­lio­nei prie jū­ros nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­si­rink­ti pi­ni­gė­lių, ten­ki­na­mės vie­nos die­nos iš­vy­ka. O pa­ga­liau, kai iš­si­aiš­ki­no­me, kiek eu­rų per me­tus su­da­ro tie 2 pro­cen­tai nuo mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo pa­ja­mų mo­kes­čio, šie­met lie­žu­vis sun­kiai ki­lo šios pa­ra­mos pra­šy­ti. Tik zui­kio aša­ros. Nu­ta­rė­me ge­riau steig­ti ko­o­pe­ra­ty­vą ir už­si­im­ti pel­nin­ges­ne veik­la, kad už­si­dirb­tu­me pi­ni­gų va­sa­ros iš­vy­koms“, – pa­sa­ko­ja ak­ty­vi Aly­taus mies­to vi­suo­me­ni­nin­kė.

Ta­po įdo­mu, kiek tų pi­ni­gų vi­suo­me­ni­nei or­ga­ni­za­ci­jai ga­li nu­by­rė­ti nuo mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą už­dir­ban­čio dar­buo­to­jo. Pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me Aly­taus re­gio­no bu­hal­te­rių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės Jū­ra­tės Pet­raus­kie­nės.

„Ban­dy­siu pa­aiš­kin­ti: jei­gu žmo­gus už­dir­ba mi­ni­mu­mą, tai yra 555 eu­rus per mė­ne­sį, jis su­mo­ka 51 eu­rą kiek­vie­ną mė­ne­sį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Va­di­na­si, per me­tus ji­sai su­mo­ka 51 eu­rą x 12 mė­ne­sių = 612 eu­rų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Jei­gu klau­sia­te apie 2 proc. pa­ra­mą, tai Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja per­ves­tų 12 eu­rų skir­tos dvie­jų pro­cen­tų pa­ra­mos. Tik skirs­ty­da­mi pa­ra­mos pro­cen­tą, at­kreip­ki­te dė­me­sį į su­mą, tu­rė­tų bū­ti ne ma­žiau kaip 3 eu­rai (tai yra skirs­ty­ti ga­li­ma po 0,5 proc. (612 eu­rų x 0,5 proc. = 3,06 eu­ro) vie­nam pa­ra­mos ga­vė­jui).

To­kie ma­no pa­mąs­ty­mai. (Čia no­ri­si pri­min­ti, kad anks­tes­niais me­tais mi­ni­mu­mas bu­vo ma­žes­nis, tad ir 2 pro­cen­tai pa­ra­mos su­da­rė ma­žes­nę su­mą – A.K.)

Ne vi­sai, ko ge­ro, bus taip me­tams pa­si­bai­gus, nes vals­ty­bė jau pri­ėmė pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą, ku­riuo su­ma­ži­no pa­ra­mos dy­dį. To­dėl ki­tais me­tais jau per­ves ma­žiau: (51 Eur / mėn x 12) x 1,2 proc. = 7,34 eu­ro.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ša, kad gruo­džio 11 die­ną bu­vo pri­im­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 34 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XI­II-1325 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas Nr. XI­II-1705 (to­liau – GPMĮ pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas).

GPMĮ pa­kei­ti­mo įsta­ty­mu pa­keis­ti pa­ra­mos ga­vė­jams ir po­li­ti­nėms par­ti­joms 2020 me­tais per­ves­ti­ni pa­ja­mų mo­kes­čio da­lių dy­džiai. Nu­sta­ty­ta, kad pa­gal nuo­la­ti­nių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui pa­teik­tus pra­šy­mus nuo 2019 me­tų ir vė­les­niais me­tais jų gau­tų pa­ja­mų tu­ri bū­ti per­ve­da­mos pa­ja­mų mo­kes­čio su­mos, ati­tin­kan­čios:

  • iki 1,2 pro­cen­tų pa­ja­mų mo­kesčio – as­me­nims (iš­sky­rus pro­fe­si­nes są­jun­gas ar­ba pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mus), pa­gal LPĮ tu­rin­tiems tei­sę gau­ti pa­ra­mą;
  • iki 0,6 pro­cen­to – po­li­ti­nėms par­ti­joms, ku­rios yra įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka įre­gist­ruo­tos Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re, ati­tin­ka įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus dėl po­li­ti­nės par­ti­jos na­rių skaičiaus ir ku­rioms nė­ra pra­dė­ta per­tvar­ky­mo ar­ba lik­vi­da­vi­mo pro­ce­dū­ra;
  • iki 0,6 pro­cen­to – pro­fe­si­nėms są­jun­goms ar­ba pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mams, pa­gal LPĮ tu­rin­tiems tei­sę gau­ti pa­ra­mą“, – to­kių nau­jau­sių ži­nių pa­tei­kė ak­ty­vi se­mi­na­rų ir da­ly­ki­nių kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­ci­jos na­riams ren­gė­ja Aly­taus ap­skri­ties bu­hal­te­rių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė J.Pet­raus­kie­nė.

Rei­kia at­lik­ti nuo­dug­nią bi­čių šei­mų ap­žiū­rą

Su­si­kau­pė skai­ty­to­jų klau­si­mų apie bi­tes. Ba­lan­dis – tik­ras bi­čių pa­va­sa­rio mė­nuo. Jų šei­mo­se bū­na jau po ke­lis ko­rius pe­rų. Bi­tės pra­de­da neš­ti žie­da­dul­kes, van­de­nį, nek­ta­rą.

Oras jau at­ši­lęs, tad svar­bu pa­si­rū­pin­ti avi­liais: ati­da­ry­ti, kad jie ge­rai iš­si­vė­din­tų. Bū­ti­na įsi­ti­kin­ti, ar bi­tėms ne­trūks­ta mais­to. Ši žie­ma bu­vo ne itin šal­ta, to­dėl da­lis bi­čių šei­mų anks­ti pra­dė­jo au­gin­ti pe­rus, to­dėl joms ga­li trūk­ti mais­to me­džia­gų, ku­rios ga­ran­tuo­tų sėk­min­gą dau­gi­ni­mo­si pro­ce­są.

Kai tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­lo iki +15 °C, rei­kia at­lik­ti nuo­dug­nią bi­čių šei­mų ap­žiū­rą. Pir­miau­sia pa­tik­ri­na­mos mais­to at­sar­gos – jų tu­rė­tų bū­ti apie 6–8 kg, jei yra ma­žiau, bū­ti­na pa­pil­dy­ti.

Da­lis bi­čių šei­mų per žie­mą su­nau­do­ja ne­daug mais­to, to­dėl pa­va­sa­ri­nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu ga­li­ma ras­ti prie pe­rų, iš abie­jų pu­sių, po 3–4 ko­rius pil­nus me­daus.

„Iš prak­ti­kos ži­no­ma, kad to­kia šei­ma vys­ty­sis pras­tai, nes pil­ni me­daus ko­riai at­šal­do liz­dą. Su­si­dū­rus su to­kia si­tu­a­ci­ja, pa­tar­ti­na iš abie­jų liz­do pu­sių pa­lik­ti po po­rą ko­rių, o at­lie­ka­mus ko­rius ati­duo­ti toms bi­čių šei­moms, ku­rioms trūks­ta mais­to. Pa­si­tai­ko, kad kai ku­rie bi­ti­nin­kai pa­va­sa­ri­nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu ko­riuo­se ata­kiuo­ja me­dų. To da­ry­ti jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma, nes bi­čių šei­mos vis dar sil­pnos, to­dėl esant šal­tes­niems orams dar ne­ge­ba su­tvar­ky­ti ko­rių. Ta­da me­dus pra­rūgs­ta ir ima var­vė­ti ant avi­lio dug­no. Vi­si mi­nė­ti dar­bai tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi pa­gal fe­no­lo­gi­nį ka­len­do­rių, ne anks­čiau nei kle­vų žy­dė­ji­mo pra­džia. Pa­va­sa­rį svar­bu ne­pa­mirš­ti iš­va­ly­ti bi­čių šei­mų liz­dų, šiukš­les rei­kia su­de­gin­ti. Jei bi­ty­ne yra mi­ru­sių bi­čių šei­mų, avi­lių la­kos tu­ri bū­ti už­da­ro­mos, ko­riai iš­ima­mi, avi­liai iš­va­lo­mi ir dez­in­fe­kuo­ja­mi.

Re­ko­men­duo­ja­ma pa­tik­rin­ti bi­čių šei­mų er­kė­tu­mą, esant po­rei­kiui, bi­tes ga­li­ma gy­dy­ti eko­lo­giš­kais vais­tais. Rei­kia pa­si­rū­pin­ti ir bi­čių gir­dyk­lų įren­gi­mu. Svar­bu, kad jo­se bi­tėms ne­pri­trūk­tų van­dens. Jau lai­kas bi­ty­nuo­se pa­sė­ti me­din­gų­jų au­ga­lų – fa­ce­li­jų, bar­kū­nų, ožia­rū­čių, es­par­ce­tų ir ki­tų“, – iš sa­vo prak­ti­kos pa­ta­ria bi­ti­nin­kas Kos­tas.

O svei­ka­ti­ni­mo spe­cia­lis­tai ne­si­liau­ja kal­bė­ję apie kiaul­pie­nes ir jų pa­va­sa­ri­nę nau­dą. Ir ko­kių tik vi­ta­mi­nų nė­ra jų la­puo­se, gau­su ka­lio, ge­le­žies, net fos­fo­ro, jo­do. Šak­nų už­pi­las su­ak­ty­vi­na ke­pe­nų ir ka­sos fer­men­tų veik­lą, ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­ju­je. Tai vie­na iš ge­riau­sių šla­pi­mą va­ran­čių prie­mo­nių. Var­to­jant kiaul­pie­nes ka­lio pra­ra­di­mas yra kom­pen­suo­ja­mas, nes ji pa­ti yra ir ka­lio šal­ti­nis. Kiaul­pie­nė­se yra le­ci­ti­no, ku­ris pa­lai­ko sme­ge­nų funk­ci­ją ir su­lė­ti­na Alz­hei­me­rio li­gos vys­ty­mą­si, su­si­da­ry­mą sme­ge­ny­se. Le­ci­ti­nas pa­lai­ko ge­rą ke­pe­nų funk­ci­ją, o jo kiaul­pie­nė­se iš tik­rų­jų gau­su.

To­dėl ge­rą va­lan­dą lanks­čiau­si po pie­vą, kol dieg­lys į tar­pu­juos­tį ne­įsi­su­ko. Slen­ku na­mų link ir bal­ba­tuo­ju:

Jau bi­jau at­si­sėst ant krei­vai pa­sta­ty­tos kė­dės.

Jau bi­jau nu­si­rist nuo sli­džių ir už­grioz­din­tų laip­tų.

Jau gra­žu­mo ir pro­to, ži­nau, per vė­lu man pri­dėt,

o atimt – per anks­ti.

Ir ži­no­ti – ar bū­siu, ar baig­ta“, – nė ne­pa­jun­tu, kad ir aš kaip Ma­ri­jo­na sau de­kla­muo­ju. Šį kar­tą Ele­ną Mez­gi­nai­tę.

    Komentaras

    Greitas atsiliepimas iš meilės
    Meilės žaizdos skauda tiek, kad dažnai nespėjame pamiršti. Taigi meilėje geriau būti saugiam nei gailėtis. bet nelaimė netrukdo, štai keli galingo meistro Dr Ilekhojie sprendimai padės jums surasti šypseną iškilus meilės problemoms, sugrįžus prieraišumui, traukai ir kitiems ...
    meilužės ir meilės ritualų grąžinimas pagrindiniam marabout dr. Ilekhojie
    * Mylimojo sugrįžimas
    * Veiksmingas suartėjimas
    * Raudonoji magija, Baltoji magija, Juodoji magija meilei
    * Burtas dėl prarastos meilės grąžinimo
    * Vidutinis Maraboutas, sutik meilę
    * Mage specialistas meilėje
    * Meilės susižavėjimas, desenvoutement
    * Meilės grąžinimas greitai ir nedelsiant
    * Ritualas, kad kažkas gailėtųsi atlikęs poelgį ar argumentą

    NB: Pagrindinio marabouto dr. Ilekhojie meilės ir meilės ritualai gali būti atliekami nuotoliniu būdu arba
    pamainomis

    Pagrindinis kontaktinis asmuo dr. Ilekhojie
    Tel / „WhatsApp“: +2348147400259
    El. Paštas: (gethelp05@gmail.com)

    Komentaras

    Esu labai laiminga, kad dr. Ilekhojie man padėjo sugrąžinti sielos draugę. Esu įsitikinęs, kad yra daug moterų, tokių kaip aš, kurios padarė viską, kas įmanoma, kad susigrąžintų savo vyrus. Aš atėjau čia pasakyti kiekvienai moteriai, kad nežiūrėtų daugiau, nes čia yra atsakymas. Aš visiškai manau, jei būtų buvę kokie penki rašybos raštai, pavyzdžiui, dr. Ilekhojie, pasaulis būtų buvęs geras. Aš ir mano vyras buvome atskirti 4 metams ir aš negalėjau susitvarkyti gyvenimo be jo. Aš pasinaudojau viskuo, kad jį susigrąžintum, bet aš nedirbau, kol perskaičiau daugybę liudijimų apie burtininką, vadinamą dr. Ilekhojie, ir apie tai, kaip jos darbas veiksmingas. yra. Iškart susisiekiau su ja ir ėmiausi žingsnių, kurių ji manęs paprašė, ir po 4 dienų mano buvęs skambino prašydamas atleidimo, kad jis nieko nenori, bet kad mane visam laikui grąžintų. Esu laiminga, kad radau gydytoją Ilekhojie. Tikiuosi, kad jums ji taip pat bus labai naudinga. Reikia pagalbos? „WhatsApp“ dr. Ilekhojie telefonu +2348147400259 ARBA el. Paštas: gethelp05@gmail.com

    Komentaras

    Sveiki,
    Rašau jums pranešti, kad mes siūlome asmeninės paskolos su 2% palūkanų norma. Mes galime suteikti jums paskolos pirkti traktorių ar žemės, kad jūs galite padaryti, žemės ūkio, prekybos ar kitų dalykų, jūs norite daryti. Susisiekti su mumis tiesiogiai elektroniniu paštu: sduplens@gmail.com
    Whatsapp : +33 7 56 88 17 68
    Nuoširdžiausi linkėjimai

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.