Liep­tu į or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ją ga­li tap­ti ir „ne­iš­gu­lė­to” gri­po kom­pli­ka­ci­jos

Saulė Pinkevičienė
2018 Spalis 25
donoryste
Žvakučių akcijos organizatorės, projekto „Neatlygintina donorystė 2018“ vadovė Meilė Platūkienė, jo savanorė, Putinų gimnazijos moksleivė Akvilė Juškauskaitė, skaitanti paskaitas apie transplantuotų žmonių patirtis, VO „Dalia“ vadovė Vida Bieliūnaitė bendravo su meru Vytautu Grigaravčiumi. Zitos Stankevičienės nuotr.
Šiuo me­tu or­ga­nų per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jų, ku­rios jiems yra vie­nin­te­lė vil­tis gy­ven­ti, lau­kia be­veik 400 li­go­nių, tarp jų ir 17 vai­kų. Spa­lio 19 die­ną Lie­tu­vo­je su­reng­ta žva­ku­čių ak­ci­ja, skir­ta Pa­sau­li­nei ir Eu­ro­pos or­ga­nų do­no­rys­tės die­nai pa­mi­nė­ti bei or­ga­nų do­no­rams pa­gerb­ti. Iš žva­ku­čių su­dė­lio­ta šir­dis nu­švi­to ir Aly­taus Ro­tu­šės aikš­tė­je. „Bet ku­ri pro­ga pa­kal­bė­ti apie do­no­rys­tę yra la­bai ge­ra, ra­gi­nu tai ap­tar­ti ir šei­mo­se, nes mes, Transp­lan­ta­ci­jos biu­ro dar­buo­to­jai ir me­di­kai, dar la­bai daž­nai su­si­du­ria­me su si­tu­a­ci­ja, kai ar­ti­mie­ji ap­gai­les­tau­ja, kad lai­ku ne­su­ži­no­jo mi­ru­sio­jo va­lios šiuo klau­si­mu. Daž­nai to­kiu at­ve­ju gir­di­me at­sa­ky­mą „ne“, nors ga­lė­tų bū­ti iš­gel­bė­ta net ke­le­tas gy­vy­bių“, – sa­ko Lie­tu­vos transp­lan­ta­ci­jos biu­ro ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė Ra­sa Pe­kars­kie­nė.

Dau­giau­sia lau­kia inks­to

Vil­niu­je už­deg­tos 1 tūkst. 607 žva­ke­lės – ly­giai tiek, kiek per 48 me­tus Lie­tu­vo­je bu­vo or­ga­nų do­no­rų.

Šiuo me­tu Aly­tu­je gy­ve­na pu­sė šim­to žmo­nių, ku­riems yra at­lik­ta or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ja, 10 lau­kia ope­ra­ci­jos, o 40-de­šim­čiai at­lie­ka­ma dia­li­zės pro­ce­dū­ra (krau­jo va­ly­mas, lei­džian­tis su­lauk­ti inks­tų per­so­di­ni­mo).

Inks­tas – tas or­ga­nas, ku­rio lau­kia dau­giau­sia žmo­nių – net 162 įvai­riuo­se ša­lies mies­tuo­se. Ta­čiau ir šan­sų jį gau­ti yra dau­giau, nes iš vie­no do­no­ro po vie­ną inks­tą ga­li gau­ti du re­ci­pien­tai. Taip pat ga­li bū­ti per­so­din­tas gy­vo do­no­ro inks­tas, ta­čiau tiek mū­sų ša­ly­je, tiek vi­so­je Eu­ro­po­je jį ga­li­ma do­va­no­ti tik ar­ti­mam žmo­gui. To­kiu bū­du sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią at­ly­gio rei­ka­la­vi­mui ir pre­ky­bai or­ga­nais.

„Ne­le­ga­li or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ja yra ne­ga­li­ma dėl la­bai aiš­kių są­sa­jų tarp do­no­ro ir re­ci­pien­to spe­cia­lia­me re­gist­re, bet mi­tas apie tai vis dar ga­jus, to­kių klau­si­mų ypač daž­nai su­lau­kia­me 13–14 me­tų pa­aug­lių au­di­to­ri­jo­se, kai lan­ko­mės su pa­skai­to­mis mo­kyk­lo­se“, – pa­ste­bi Transp­lan­ta­ci­jos biu­ro at­sto­vė.

 

Do­no­rai pa­ruo­šia­mi ir Aly­tu­je

Or­ga­nų do­no­rys­tė – itin jaut­ri te­ma, su­si­ju­si su ne­tek­ti­mis, to­dėl kal­bė­ti apie tai gar­siai nė­ra drą­su, o mi­tų gy­vuo­ja dau­gy­bė. Pa­vyz­džiui, kad do­no­ru ga­li tap­ti tik tam tik­ro am­žiaus žmo­gus. Šiuo me­tu vy­riau­sias do­no­ras Lie­tu­vo­je yra 83-ejų me­tų vy­ras, jau­niau­sias – 6 die­nų kū­di­kis.

Ar žmo­gus ga­li bū­ti do­no­ru, pri­klau­so nuo jo svei­ka­tos būk­lės. Tarp prie­žas­čių, ko­dėl or­ga­nai ne­tin­ka transp­lan­ta­ci­jai, var­di­ja­mi nar­ko­ti­kai ir net on­ko­lo­gi­nis su­sir­gi­mas. Lie­tu­vo­je per me­tus mirš­ta 40 tūkst. žmo­nių, ta­čiau tik ne­di­de­lei da­liai jų – 120-čiai – kon­sta­tuo­ja­ma sme­ge­nų mir­tis, o or­ga­nų gy­vy­bė yra pa­lai­ko­ma apa­ra­tū­ra re­a­ni­ma­ci­jo­je – ki­taip sa­kant, jie ga­li tap­ti do­no­rais.

„Tur­būt ne­dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja­me, koks ne­leng­vas ko­man­di­nis dar­bas pra­si­de­da tą mi­nu­tę, kai kon­sta­tuo­ja­ma sme­ge­nų mir­tis. Vi­sų pir­ma, vals­ty­bi­nia­me re­gist­re yra pa­tik­ri­na­ma, ar žmo­gus tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lę. Jei taip, or­ga­nai ga­li bū­ti pra­de­da­mi tir­ti ir ruo­šia­mi per­so­di­ni­mui. Jei ne, le­mia­mą žo­dį ten­ka tar­ti ar­ti­mie­siems, o gy­dy­to­jų lau­kia sun­ki už­duo­tis. Ne­tek­tį iš­gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, ku­rie ne­re­tai net ne­su­si­mąs­tė apie do­no­rys­tę, rei­kia pa­aiš­kin­ti dau­gy­bę sub­ti­lių da­ly­kų. Dau­ge­lis pa­sa­ko „ne“ vien dėl to, kad ne­ži­no mi­ru­sio­jo va­lios“, – ap­gai­les­tau­ja R.Pe­kars­kie­nė.

Jei ar­ti­mie­ji su­tin­ka, do­no­ro or­ga­nai tu­ri bū­ti kuo sku­biau ga­be­na­mi į Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­ros kli­ni­kas ar­ba Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kas – šio­se įstai­go­se at­lie­ka­mos su­dė­tin­giau­sios transp­lan­ta­ci­jos ope­ra­ci­jos. Ypač jaut­rus or­ga­nas yra šir­dis – iki tol, kol pra­dės plak­ti ki­to­je krū­ti­nė­je, tu­ri pra­ei­ti ne dau­giau kaip 5 va­lan­dos. To­dėl į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­ma ir po­li­ci­ja, ir sraig­tas­par­niai. Be­je, Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė – taip pat va­di­na­mo­ji „do­no­ri­nė“. Čia ret­kar­čiais yra pa­ruo­šia­mas do­no­ras, pa­im­ti or­ga­nų at­vyks­ta me­di­kų bri­ga­dos iš kli­ni­kų.

 

Ne­ži­no kam, bet min­ty­se dė­ko­ja

Prie žva­ku­tė­mis nu­švi­tu­sios šir­dies Ro­tu­šės aikš­tė­je bu­vo ga­li­ma su­tik­ti aly­tiš­kę Vi­dą Bie­liū­nai­tę. Ener­gi­jos ir at­kak­lu­mo vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Da­lia“, vie­ni­jan­čios li­go­nius, su­si­ju­sius su or­ga­nų per­so­di­ni­mu, va­do­vei ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ir dau­ge­lis svei­kų­jų. 30 me­tų pa­ti­rian­ti dia­li­zės pro­ce­dū­ras, ji sklei­džia ži­nią apie do­no­rys­tę ir džiau­gia­si šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mu pro­jek­tu „Ne­at­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė 2018“. Pro­jek­to va­do­vė – eti­kos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Mei­lė Pla­tū­kie­nė, ku­ri drau­ge su Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos gim­na­zis­tais gi­li­na­si į su­dė­tin­gas krau­jo ir or­ga­nų do­no­rys­tės te­mas. Pa­si­ro­do, jos ga­li bū­ti la­bai ak­tu­a­lios ne tik pa­aug­liams, jau­ni­mui, bet net ir pra­di­nu­kams – te­rei­kia iš­ma­niai pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją.

Žva­ke­lių or­ga­nų do­no­rams Ro­tu­šės aikš­tė­je taip pat įžie­bė gim­na­zis­tai, pro­jek­to me­tu su­ži­nan­tys daug ak­tu­a­lios in­for­ma­ci­jos. Pa­vyz­džiui, kad se­zo­ni­nį gri­pą yra bū­ti­na „iš­gu­lė­ti“, nes šios klas­tin­gos li­gos kom­pli­ka­ci­jos – vie­na daž­niau­sių prie­žas­čių, ko­dėl pri­rei­kia įvai­rių or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos.

Prie ak­ci­jos pri­si­jun­gė ir tie­sio­giai su do­no­rys­te su­si­dū­rę aly­tiš­kiai, ku­rie čia pat da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi. Prieš pen­ke­rius me­tus sū­nui inks­tą ati­da­vu­si ma­ma džiau­gia­si, kad šian­dien jis jau­čia­si ge­rai, gy­ve­na ak­ty­viai. Ji pa­ti sa­vo spren­di­mo ne­su­reikš­mi­na ir ne­įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­lė­jo bū­ti ki­taip. „Į li­go­ni­nę va­žia­vo­me tar­si į ko­kį ba­lių, sma­giai ir su vil­ti­mi, tik la­bai jau daug ty­ri­mų rei­kė­jo at­lik­ti“, – pri­si­me­na. Jos sū­nui inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas iš­si­vys­tė po gel­de­lių už­de­gi­mo, iki tol vai­ki­nas bu­vo vi­siš­kai svei­kas.

Jau tre­jus me­tus do­no­ro inks­tas lei­džia be dia­li­zių gy­ven­ti ki­tam aly­tiš­kiui, šią ne­ma­lo­nią pro­ce­dū­rą jis pa­ty­rė aš­tuo­nis mė­ne­sius. Pas­kui at­si­ra­do do­no­ras, bet žmo­gus iki šiol nie­ko ne­ži­no apie jį. „Iš pra­džių ban­džiau do­ku­men­tuo­se akies kraš­te­liu pa­žiū­rė­ti, bet pas­kui pa­gal­vo­jau, kad gal taip ir ge­riau, kaip įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja – ne­ži­no­ti. Min­ty­se vis pa­dė­ko­ju, ir šian­dien at­ėjau žva­ku­tės už­deg­ti“, – pa­sa­ko­jo aly­tiš­kis.

 

Gy­vas stip­ry­bės pa­vyz­dys

Taip Transp­lan­ta­ci­jos biu­ro at­sto­vė R.Pe­kars­kie­nė pa­va­di­no Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­jos 1 kla­sės moks­lei­vę Ak­vi­lę Juš­kaus­kai­tę. Mer­gi­nai prieš 5 me­tus yra transp­lan­tuo­tas inks­tas, ji mie­lai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi su ben­dra­am­žiais, mo­kyk­lo­se skai­to pa­skai­tas, ku­rios or­ga­ni­zuo­ja­mos pro­jek­to „Ne­at­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė 2018“ me­tu.

Ak­vi­lė su­sir­go bū­da­ma vos aš­tuo­nių mė­ne­sių, iki tol jai te­ko ne kar­tą gy­dy­tis an­ti­bio­ti­kais, nes bu­vo lin­ku­si į bron­chi­tus ir plau­čių už­de­gi­mus. Vė­liau me­di­kai spė­jo, kad bū­tent vais­tai pa­ken­kė vai­ko or­ga­niz­mui. Nuo 10 me­tų mer­gai­tei te­ko kęs­ti dia­li­zes. „Ne­ga­lė­jau lan­ky­ti bū­re­lių, nors la­bai no­rė­jau, nes tie­siog trū­ko jė­gų. Kas an­trą die­ną po pa­mo­kų te­ko dia­li­zuo­tis, pro­ce­dū­ra truk­da­vo 4 va­lan­das, ma­ne la­bai py­ki­no“, – pri­si­me­na Ak­vi­lė. Už­tat su­ži­no­ju­si, kad at­si­ra­do do­no­ro inks­tas, mer­gi­na nė se­kun­dės ne­su­abe­jo­jo – or­ga­nas jai tiks. Taip ir bu­vo. Šian­dien Ak­vi­lė sėk­min­gai mo­ko­si gim­na­zi­jo­je, yra la­bai dė­kin­ga už pa­lai­ky­mą ma­mai ir tė­tei, o val­gy­ti jai ne­ga­li­ma vie­nin­te­lio mais­to – greipf­ru­to.

„Te­ko lan­ky­tis Bar­se­lo­no­je ir ste­bė­ti, kaip ten at­lie­ka­mos inks­tų dia­li­zės. La­bai nu­ste­bau, kad ne­ma­ty­ti jau­nų vei­dų. Pa­si­ro­do, Is­pa­ni­jo­je yra at­virkš­ti­nė sis­te­ma nei pas mus – jei ne­pa­reiš­kei prieš­ta­ra­vi­mo, tai ir esi ap­si­spren­dęs tap­ti do­no­ru po mir­ties“, – pa­ste­bi V.Bie­liū­nai­tė. Lie­tu­vo­je tam bū­ti­na už­pil­dy­ti do­no­ro kor­te­lę (tai ga­li­ma pa­da­ry­ti ir in­ter­ne­tu), tai pa­da­ry­ti ga­li as­me­nys nuo 18 me­tų.

Lie­tu­vo­je su do­no­rų or­ga­nais šiuo me­tu gy­ve­na apie tūks­tan­tis žmo­nių, ta­čiau ne­su­lau­kę transp­lan­ta­ci­jos kas­met nu­mirš­ta Du­se­tų dy­džio mies­te­lis.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.