Alytaus miesto savivaldybė pirmoji planuoja įgyvendinti „žaliojo koridoriaus” sistemą (0)
– Pernai Lietuvoje išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3 tūkst. 12 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 – vaikams. Daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25–44 metų grupėje. Daugiausia (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS. Gal Jums žinoma Alytaus situacija ir šiemečiai duomenys?
– Iš tiesų Alytuje Raudonojo Kryžiaus draugijos patalpose veikiantis „Pasitikėjimo“ kabinetas padeda greitaisiais testais Alytaus miesto gyventojams sužinoti savo statusą – ar nesergame hepatitu C ir ŽIV. Kiekvienais metais sergančiųjų ŽIV aptikdavome po 2–4 atvejus.
Šių metų lapkričio mėnesį vykdėme intensyvesnį testavimą dėl šių susirgimų, orientuodamiesi į mieste gyvenančius rizikos grupės asmenis. Iš 140 tirtųjų dėl ŽIV, teigiami buvo 14, o iš 96 tirtųjų dėl hepatito C, teigiamų atvejų rasta 32. Taigi skaičiai nedžiugina, o veikiau priešingai – kelia nerimą.
– Koks procentas iš sužinojusiųjų, kad serga ŽIV arba hepatitais, paprastai kreipiasi į medikus?
– Didžiausia problema ir yra ta, kad 10–20 procentų sergančiųjų šiomis ligomis pasiekia gydymo įstaigas ir pradeda gydymo procesą. Kita dalis tų, kurie pradėjo vartoti vaistus, po tam tikro laiko, dėl mažos motyvacijos, žalingų įpročių ar asocialaus gyvenimo, nutraukia gydymą. Taigi pastarieji vėl tampa „pavojingi“, gali užkrėsti savo artimuosius ar draugus, be to, nusilpus jų organizmui, gali susirgti tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė ir panašiai.
Žinoma, yra ir kitų priežasčių, kodėl užsikrėtę ŽIV ar hepatitu asmenys nesikreipia į gydymo įstaigas. Ne paslaptis, kad „Pasitikėjimo“ kabinete tenka sutikti žmonių, neturinčių asmens dokumentų, neprisirašiusių prie jokios gydymo įstaigos, neturinčių šeimos gydytojo.
Kita kategorija žmonių, dėl mūsų visuomenėje susiklosčiusio neigiamo požiūrio į šiomis ligomis sergančius asmenis, vengia viešai pripažinti diagnozę ir bando nuslėpti savo sveikatos problemas.
Tą galime pastebėti šiais metais Lietuvoje atliktame ir lapkričio 21 dieną pristatytame ŽIV paveiktų asmenų stigmos tyrime, kai 58 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų dėl ligos jaučiasi beverčiai, 55 proc. jaučia gėdą, 53 proc. – kaltę, 14 proc. nurodė, kad dėl ligos nusprendė atsiskirti nuo šeimos, o 13 proc. nesikreipė dėl darbo.
Beveik pusė respondentų (46 proc.), dalyvavusių ŽIV stigmos indekso tyrime, gydymą pradėjo vėlai, tai yra daugiau nei po dvejų metų nuo diagnozės nustatymo.
– Kas daroma, kad šie asmenys būtų kuo greičiau integruojami į gydymo sistemą?
– Šiais metais penkių savivaldybių teritorijose, dalyvaujant gydymo ir socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, pradėta kurti ŽIV paveiktųjų integracijos į gydymą sistema. Trumpiau tariant, siekiama sukurti aplinką, kurioje neliktų barjerų ar „slenksčių“ sergantiesiems gauti efektyvias gydymo paslaugas.
Kitaip ši integracijos į gydymą sistema dar vadinama „žaliojo koridoriaus“ sistema, kur iki minimumo sutrumpinamas patekimo pas gydytoją periodas ir sergantis asmuo bei jo artimieji per socialinį darbuotoją ar koordinatorių gauna visas reikalingas ne tik gydymo, bet ir socialinio pobūdžio paslaugas.
Galime pasidžiaugti, kad Alytaus savivaldybė yra pirmoji, kuri kitais metais planuoja įgyvendinti šią sistemą, dėl kurios mūsų mieste būtų užkertamas kelias ŽIV plitimui ir būtų ugdomas civilizuotas visuomenės požiūris į šios problemos sprendimo kelius.
– Alytus, turintis pataisos namus, yra potencialios epidemijos zona. Kokių išskirtinių priemonių imamasi ŽIV plitimui joje suvaldyti?
– Alytaus pataisos namuose, lyginant su kitomis įkalinimo įstaigomis, kali daugiausia ŽIV ir hepatitu užsikrėtusių asmenų. Su šia įstaiga bendradarbiaujame jau ne vienerius metus. Šiais metais pradėjome vykdyti šviečiamojo pobūdžio projektą, kai tenka susitikti su įkalintaisiais ir kalbėtis apie užkrečiamųjų ligų prevenciją, gydymo galimybes bei informuoti apie nevyriausybinių organizacijų laisvėje teikiamas paslaugas ŽIV sergantiesiems ir jų šeimos nariams.
Džiugu, kad į šiuos susitikimus atvyksta Lietuvoje gerai žinomi gydytojai infektologai, kurie konsultuoja, drąsina ir dažnai ragina užsikrėtusiuosius kuo greičiau pradėti gydymą ir rūpintis ne tik savo, bet ir šeimos narių bei visos visuomenės sveikata. Juk besigydantis asmuo ne tik padeda sau, bet ir nebeužkrečia aplinkinių.
Gruodžio mėnesį kartu su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ Alytaus pataisos namuose vykdysime testavimą, kurio metu nuteistiesiems bus sudarytos sąlygos pasitikrinti dėl šių užkrečiamųjų ligų.
– Kada, atsiradus nerimui dėl galimų susirgimų, žmogus galėtų kreiptis į „Pasitikėjimo“ kabinetą ir kokia tvarka?
– „Pasitikėjimo“ kabinetas gruodžio mėnesį vykdys „Pasitikrink-sužinok-pasidalink“ akciją, kurios metu Alytaus gyventojai kviečiami anonimiškai pasitikrinti savo statusą dėl ŽIV ir hepatito C. Mums galima skambinti telefonu (8-315) 51 548 ir susitarti dėl laiko. Primename, kad testas yra anonimiškas ir trunka 1–3 min.
Publikacija parengta vykdant Visuomenės sveikatos stiprinimo programos
projektą – publikacijų ciklas „Gyvenk sveikai“, kuris finansuojamas iš Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos stiprinimo rėmimo
specialiosios programos 2018 metų priemonėms skirtų lėšų
Komentarai
Palikite savo komentarą