Sun­kiems li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems pa­gal­bos ran­ką iš­ties sie­lo­va­di­nin­kė

Ri­ta KRU­ŠINS­KAI­TĖ
Komentarai (9)
2019 Balandis 12
Jū­ra­tė Liu­bo­mirs­kai­tė                            
Jū­ra­tė Liu­bo­mirs­kai­tė: „Teik­ti sie­lo­va­dos pa­slau­gas – ma­no pa­šau­ki­mas.“                              Zi­tos STAN­KE­VI­ČIE­NĖS nuotr.
Sun­kiai ser­gan­tys aly­tiš­kiai ir jų ar­ti­mie­ji su­lau­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­gal­bos. Iš su­tau­py­tų so­cia­li­nės pa­ra­mos lė­šų jiems pra­dė­tos ne­mo­ka­mai teik­ti sie­lo­va­dos pa­slau­gos.

Sie­lo­va­da – dva­si­nė pa­gal­ba, skir­ta sun­kiems li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems pa­dė­ti įveik­ti ti­kė­ji­mo ir eg­zis­ten­ci­nes kri­zes, ki­tus su li­ga bei slau­gy­mu su­si­ju­sius sun­ku­mus.

Kad to­kios pa­slau­gos rei­ka­lin­gos, įsi­ti­kin­ta pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je trum­pą lai­ką jas tei­kiant Aly­taus po­li­kli­ni­kos pa­cien­tams. „Kiek dau­giau nei per mė­ne­sį sie­lo­va­dos pa­slau­go­mis bu­vo pa­si­nau­do­ta 105 kar­tus. Žmo­nės to­kių pa­slau­gų no­rė­jo ir jo­mis nau­do­jo­si“, – tei­gė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Ak­vi­lė Vo­ve­rie­nė

At­si­žvel­gu­si į tai, šie­met vie­šų­jų pir­ki­mų tvar­ka sie­lo­va­dos pa­slau­gas sa­vi­val­dy­bė nu­pir­ko me­tams. Vie­nam li­go­niui ar jo ar­ti­ma­jam bus ski­ria­ma 10 va­lan­dų, ku­rias bus ga­li­ma pa­nau­do­ti pa­gal po­rei­kį – vi­sas ar da­lį jų. Sie­lo­va­di­nin­kui už vie­ną kon­sul­ta­ci­ją sa­vi­val­dy­bė mo­kės 16,50 eu­ro iki mo­kes­čių.

„Ski­riant sie­lo­va­di­nin­ko pa­slau­gas bus at­si­žvel­gia­ma į du pa­grin­di­nius kri­te­ri­jus – li­go­nis ar jo ar­ti­ma­sis tu­ri bū­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jas ir žmo­gui tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas spe­cia­lu­sis nuo­la­ti­nis slau­gos po­rei­kis. Pa­slau­ga orien­tuo­ta į pa­čius sun­kiau­sius li­go­nius, bet jei gy­dy­to­jas duos siun­ti­mą, kad kon­kre­čiam li­go­niui ar jo ar­ti­ma­jam rei­kia to­kių pa­slau­gų, steng­si­mės žiū­rė­ti lanks­čiai“, – sa­kė A.Vo­ve­rie­nė.

Di­plo­muo­ta spe­cia­lis­tė

Sie­lo­va­di­nin­ko pa­slau­gas teiks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te So­cia­li­nių ir hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­te dva­si­nio kon­sul­ta­vi­mo ir asis­ten­to spe­cia­ly­bę įgi­ju­si, dva­si­nio kon­sul­tan­to ma­gist­ro stu­di­jas bai­gian­ti Jū­ra­tė Liu­bo­mirs­kai­tė.

„Vi­są gy­ve­ni­mą ma­ne Die­vas ruo­šė šiai tar­nys­tei. Jau se­niai mel­džiuo­si už žmo­nes. Tai tik­riau­siai ma­no pa­šau­ki­mas. Šis dar­bas ne­at­sie­ja­mai su­si­lie­jęs su ma­no gy­ve­ni­mu, tar­si ne jis, o aš bū­čiau jo da­lis.

Po sie­lo­va­di­nių kon­sul­ta­ci­jų jau­čiuo­si ne­blo­gai, jei pa­si­tai­ko sun­kes­nis at­ve­jis, va­ka­re ei­nu į mi­šias ir vis­ką ati­duo­du Die­vui. Pa­pra­šau, kad jis tą žmo­gų pa­glo­bo­tų ir jam pa­dė­tų“, – at­vi­ra­vo „Gy­vo­jo van­dens“ ben­druo­me­nei pri­klau­san­ti J.Liu­bo­mirs­kai­tė.

Sie­lo­va­di­nin­kės tei­gi­mu, la­bai daž­nai at­ėjus pa­gal­bos teik­ti li­go­niui, pa­aiš­kė­ja, kad jo ar­ti­mie­siems taip pat rei­kia, gal net la­biau nei jam, tik žmo­nės ty­liai ne­ša sa­vo naš­tą.

Sie­lo­va­di­nin­kei ypač džiu­gu, kad mies­to val­džia su­pra­to, jog žmo­gus vien­ti­sa bū­ty­bė, ku­rią su­da­ro kū­nas ir dva­sia, kad pa­gal­bos rei­kia abiem. „Man ne­te­ko gir­dė­ti, kad ša­ly­je ku­ri nors ki­ta sa­vi­val­dy­bė bū­tų nu­pir­ku­si sie­lo­va­di­nin­ko pa­slau­gas, hos­pi­sai – ki­tas rei­ka­las“, – džiau­gė­si sie­lo­va­di­nin­kė.

Su­tei­kia ra­my­bės ir vil­ties

„Sie­lo­va­da – tai dva­si­nė pa­gal­ba, spren­džiant sun­kius eg­zis­ten­ci­nius klau­si­mus. Ji su­si­ju­si su mal­da, Die­vu ir ti­kė­ji­mu. Žmo­gui ky­la daug klau­si­mų, jis no­ri ras­ti at­sa­ky­mą, ko­kia jo kan­čios, jo gy­ve­ni­mo pras­mė. To­kiais at­ve­jais pa­de­da ben­dra mal­da, Šven­to­jo Raš­to ir dva­si­nės li­te­ra­tū­ros skai­ty­mas, bu­vi­mas kar­tu ir ty­la“, – aiš­ki­no J.Liu­bo­mirs­kai­tė.

Anot jos, la­bai svar­bu nu­ra­min­ti žmo­gų, kad jo gy­ve­ni­mas ne­bu­vo be­pras­mis, jei nie­ko reikš­min­go ne­pa­vy­ko nu­veik­ti. Sie­lo­va­di­nin­kė pa­de­da su­pras­ti, jog ne nuo to žmo­gaus gy­ve­ni­mo pras­mė pri­klau­so. Kar­tais žmo­gus gal­vo­ja, kad jei kaž­ka­da nu­si­dė­jo, tai li­ga yra baus­mė už pa­da­ry­tą nuo­dė­mę. Die­vas nė­ra są­skai­tų su­ve­di­nė­to­jas. Li­ga ne­bū­ti­nai yra blo­gis, sie­lo­va­da pa­de­da tai su­pras­ti ir pri­im­ti spren­di­mus, su­tei­kian­čius ra­my­bės, vil­ties, svei­ka­tos pa­ge­rė­ji­mą.

„La­bai svar­bi sak­ra­men­ti­nė pa­gal­ba. Li­go­nių sak­ra­men­tas anks­čiau bu­vo lai­ko­mas kaip pas­ku­ti­nis pa­te­pi­mas, su­tei­kia­mas prieš mir­tį, to­dėl kar­tais jo pri­ven­gia­ma. Ta­čiau to­kio pas­ku­ti­nio pa­te­pi­mo nė­ra. Pa­aiš­ki­nus, kad yra gy­vy­bės ir svei­ka­tos sak­ra­men­tas, ne pas­ku­ti­nis pa­te­pi­mas, po­žiū­ris pa­si­kei­čia ir pa­kvie­čia­mas dva­si­nin­kas. Li­go­nių sak­ra­men­tas vie­nais at­ve­jais gy­vy­bę iš­gelbs­ti, ki­tais kan­čią pa­leng­vi­na“, – aiš­ki­no J.Liu­bo­mirs­kai­tė.

Jū­ra­tė Liu­bo­mirs­kai­tė: „Teik­ti sie­lo­va­dos pa­slau­gas – ma­no pa­šau­ki­mas.“                              Zi­tos STAN­KE­VI­ČIE­NĖS nuotr.

    Ne veltui sakoma,kam neskauda,tas nedejuoja.Sužinojau apie sielovadininkę iš vienos ligonės.Ji nevaikšto jau 6 metai,liga paguldė į lovą,net negalvojo jog taip atsitiks.Moteris visą gyvenimą buvo optimistė,gera,kol vaikščiojo su kaimynais juokaudavo,pasikalbėdavo ant prie laiptinės esančio suolelio.Jauna liko našlė.Bėgo gyvenimas ,sunkiai dirbo reikėjo dukras užauginti.Bėgant gyvenimui ligų daugėjo iki ligos paguldė ant lovos visam laikui.Dukros geros,prieš išeinant į darbą sutvarko,maistą paduoda,prausia-viską daro nuoširdžiai,o užaugusi anūkė,tai labai myli močiutę,ji taip pat labai daug padeda.Bet šeimos,dirbti reikia.Telefonu paskambinu pasikalbu ir gulinti dar pajuokauti moka.Vieną kartą paskambino tokia laiminga.Ji papasakojo,kad buvo sielovadininkė,kaip jai gera liko po jos apsilankymo.Sako-tokio gero žmogaus kaip sielovadininkė nebuvo sutikusi,jos kalbasi,meldžiasi,ji atvirai viską pasisako jai apie save,kas jai sunku ant krūtinės,dėl ko išgyvena.Tokio laimingo balso labai senai nebuvau girdėjusi.Ji labai laukia jos,kada ateis ir po kiekvieno atėjimo ligonė tarsi jėgų džiaugsmui,gyvenimui įgauna,tampa labai laiminga,gulėjimas-negalia tapo kokybiškesnis žymiai kai ateidinėja sielovadininkė.Kažkas rašo kunigas gali ateiti,dubliuojasi-ne nesidubliuoja,ji švelniai moka kalbėti ir rankas ,veidą paglosto,o švelni kalba taip raminančiai veikia,sugeba tiesiog įeiti į ligonės padėtį,supranta vienatvės dienas,kol iš darbų grįžta artimieji.Ji pataria,išklauso labai atidžiai,jos kartu meldžiasi,jokiu būdu nevargina ligoninės,ji kaip angelas Dievo siųstas.Taip pasakoja man mano pažįstama su visiška negalia.Tiesiog sunku aprašyti kokia tai reikalinga specialybė.Daug neįgalių,vienišų,jei yra kas sugeba tokiems ligoniams sukelti labai teigiamas emocijas-džiaukitės visi. Nežino tie kurie burnoja gali atgulti visam laikui ir jiems sielovadininkė taps kaip iš dangaus atsiųstas angelas-to nelinkiu,bet ką gali žinoti...Geriau kokių nors nomenklatūrininkų pareigas naikinti,o sielovadininkių turi būti tiek,kad patenkintų visų poreikius,kad su negalia turėtų savo kaip angelus profesionalius darbuotojus.Pagarba šiai daug maldų, džiaugsmo,ramybės suteikiančiai sielovadininkei.

    Tamsta girdėjote, kad skambina varpai, bet nežinote kur ir kitus klaidinate. Jūsų pateiktas posakis (turbūt turėjęs pasirodyti juokingu) išties skamba taip: Kai žmogus kalbasi su Dievu, tai vadinasi malda, o kai Dievas pradeda kalbėti žmogui - šizofrenija.

    Ar ir vėl tęsiasi, kad už tarybos išimtinę kompetenciją priimt sprendimus ir atsakyt savivaldybės skyriaus valdininkai priima? Tai kam reikalingas meras ir taryba? Juk meras atskaitingas už savo ir savivaldybės veiklą tarybai ir bendruomenei. Taryba atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir bendruomenei. Ir klausimus teikt tarybai svarstymui gali teikt tarybos nariai ir savivaldybės administracijos direktorius bei savivaldybės kontrolierius. Kur savivaldybės administracijos direktorius pavaldus tarybai ir atskaitingas merui ir tarybai. Visuomenę tik informuoja. Tad reiškia šį klausimą svarstyt savivaldybės administracijos direktorius turėjo teikt merui. Kad tas teiktų tarybai svarstyt. Kur taryba svarstydama, o būtent taryba tvirtina projektų teikimą ir lėšų naudojimą, būt analizavę. ir visuomenei paaiškinę. Kodėl pav. bando kaip ir dubliuot dvasininkų funkcijas ir ko kitur nėra? Kaip galima sutaupyt nuo socialių jei ne.. kažkur kažką skriaudžiant? Dabar jei valdininkėliai, kurie atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui, o ne tarybai ir visuomenei priima už jų kompetencijas sprendimus, reiškia lėšų naudojimą organizuojasi kaip jiems paranku - tai vėl kaip be atsakomybės leidžiama kaip kam savivaldybėje ką nori daryt? Su savivaldybės resursais. Tik Alytuje tokie šposai gali vykt per savivaldą. Kur regis elementaraus suvokimo apie savivaldą ir kuo užsiimt pagal kompetencijas nesimato.. Už ką atsakomybė besibaigiančiai kadencijai. Kaip ir nauja dalimi iš tų pačių su panašiais šposais jau prasideda... Trumpiau tęsiasi tradicija. ne kaip uždirbt į miesto biudžetą, o kaip likučius išviliot...po įvairiomis schemutėmis.

    Pagrinde atsakomybė už savo rinktų į valdžią veiklos kokybę tenka bendruomenėms. Kurios pačioms ar gerėja gyvenimo sąlygos ar ne - ir atgal grįžta. Nes ten plūsta daugiau žmonių. Daugiau optimizmo ir iš esmės sveikesnė bendruomenė. Kur blogėja - mažėja gyventojų, likusių dalį uoliai puola ligos... Kurios visos dėl nervinių stresų. Kas Alytuj persismelkia per visas sritis ypač per savivaldą. Mažėjant gyventojų skaičiui sunkėja galimybės išlaikyt darbo vietas. Vienok per pirmą šių metų ketvirtį net 8 savivaldybėse pirmą kart padaugėjo gyventojų. Reiškia šiose savivaldybėse atsakingos bendruomenės su savo valdžiom pakoregavo lėšų srautus naudingai žmonėms. Alytaus jų tarpe nėra ir kol kas nešviečia. Dabar Alytuje tęsiasi tradicinė problema. Ar iš būsimų naujos tarybos 27 narių, kurie priėmus priesaiką įgįs įgaliojimus ir atsakomybę, kurie sugebės pagal savo išimtinę kompetenciją iškelt savivaldybės vystymo gaires žmonių labui. Ką jau sugebėjo 8 savivaldybės ir kur gyventojų daugėja. Ar sugebės kuris nors siūlyt tarybai tvirtint vystymo gaires, kad pasiekt gyventojų didėjimą. Ir įpareigot merą ir savivaldybės administracijos direktorių tai vykdyt. Nes savivaldybės administracijos direktorius tik pavaldus tarybai ir atskaitingas merui ir tarybai. Visuomenę gali tik informuot. Nes tai turintis sugebėt jau teikt ir naujas meras ypač formuojant koaliciją ir įvertinant jo didelę patirtį būnant tarybos nariu ir kur ne kartą jie tai turėjo analizuot ir sugebėt priimt sprendimus - to nesimato. Reiškia alytiškių bendruomenė per rinkimus vėl sujuokavo ir ant savo ...likimų. Nes jei rajono savivaldybė per savaitę po senos tarybos paskutinio posėdžio suformavus komandą, o miestas net per kelias savaites nesugeba aiškių gairių sudėliot - čia per lėti ir save nykinantys tempai ir kokybė. Nes tempai ir kokybė turi būt daug aukštesniam lygį... Nes konkurencingas gyvenimas atsiliekančių nelaukia....

    Prisimenu - labai seniai vienoje TV laidoje vienas profesorius medikas pasakė: Jeigu žmogus kalba poterius, tai jis meldžiasi, o jeigu žmogus kalbasi su Dievu, tai jau šizofrenija.

    Pildosi besibaigiančios kadencijos tarybos priimtos strategijos siekis - ne viršyt 4 procentų gyventojų mažėjimo. Kaip jau esamo 2 procento per daug. Kur kas dieną po 3 emigruoja dėl sunkėjančių Alytuje sąlygų išgyventi. Likusių tarpe daugėja sunkių ligonių... Kur vaikams emigravus nėra kam slaugyt ir prižiūrėt. Ir blogės. Kadangi Alytuje neatsakinga bendruomenė ir jų rinkta valdžia. Esmėj nemėgsta miesto intereso gynimo. Todėl ir blogėt... Kai tuo tarpu per šių metų pirmą ketvirtį net 8 savivaldybėse padaugėjo gyventojų. Kur valdžios sugebėjo dirbt žmonėms per ką iš emigracijų grįžinėja. Atsiranda kam prižiūrėt tėvus ir artimus. Didėja gyvenimo entuziazmas.... Taip sakant savo laimės per savivaldą kalviai.

    Iki šiol sielovados paslaugas atlikdavo kunigas, o dabar jau ir kažkokia moteriškė gali tai atlikti? Abejoju to nauda. Jei man reikėtų, vis tik norėčiau kalbėtis su kunigu.

    Štai tik neseniai žiniasklaida prieš kelis mėnesius rašė. Kad savivaldybė nepanaudojo 68 proc. iš ministerijos skirtų paramai lėšų. Tai didelės sumos. Būt laiku panaudoję kiek žmonėms jau padėję būtų, ypač kam to reikia. Dabar...sutaupė. Tai baisus žodis. Vadinasi nuo tam kam socialiai reikia, kažkur nuo jų..? Ir kaip didelis rūpestis.

    Pagal paskutinę statistiką per šių metų pirmą ketvirtį net 8 savivaldybėse padaugėjo gyventojų. Tarp jų ir didmiesčiuose keliuose. Bet Alytaus jų tarpe nėra. Kur Alytuje užsiiminėja kuo...? Jau paskaičius ir naujo mero interviu, kur jei ieško savivaldybės administracijos direktoriaus kaip aplink jau valdžios suformuotos ir į priekį eina... O čia už mero-tarybos išimtinę kompetenciją jei laukia, kol administracijos direktorius kuris tik informuot gyventojus gali pasakys ką su savivaldybe daryt - čia jau sielovadininkų per maža... Nes kas suvokia, tik depresuot ir.. Ypač kaip tarybos pasitvirtintoj strategijoj- siekis neviršyt 4 proc. gyventojų mažėjimo per metus kaip esamo 2 proc. jau per daug ir kitur gyventojų daugėja - čia ..? Tas pats kas gyvi po žeme kasasi likę...Kažin ar susimąsto alytiškiai, už ką taip Gamta gražina dar šioje žemėje? O juk pagal Gamtos dėsnius neteisybės NĖRA.

    Komentuoti

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai

Mi­nist­ras Au­re­li­jus Ve­ry­ga – apie „fe­jer­ver­kus” vie­šo­jo­je erd­vė­je ir bran­giau­sią tur­tą

Skaityti daugiau

Pa­rei­gin­gos sie­los mo­ters ge­dė­ji­mai

Skaityti daugiau