„Snaigė” skundžia teismo nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano (3)
Restruktūrizavimo byla iškelta pernykščio rugsėjo pradžioje
Kauno apygardos teismo nutartimi „Snaigei“ restruktūrizavimo byla iškelta pernykščio rugsėjo pradžioje ir nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti.
Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, restruktūrizavimas taikomas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms, siekiant atkurti jų mokumą ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas įmonę laikinai apsaugo nuo kreditorių, negalima areštuoti jos valdomo turto, kreditoriams jai iškelti bankroto bylą, yra sustabdomas palūkanų skaičiavimas.
Tuomet, kai „Snaigei“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, visi jos finansiniai įsipareigojimai siekė 20,7 mln. eurų. Iš šios sumos – per 10 mln. eurų paimtos paskolos, dar maždaug tiek pat – skolos lizingo bendrovėms, medžiagų tiekėjams ir kitiems kreditoriams.
Už 2021-uosius Alytaus šaldytuvų gamintojų bendrovė patyrė 2 mln. eurų grynojo nuostolio.
Šiemečio kovo pabaigoje Kauno apygardos teismui buvo pateiktas prašymas tvirtinti „Snaigės“ restruktūrizavimo planą.
Jame numatyta parduoti kai kuriuos įmonės pastatus, atsisakyti pavaldžios , toje pačioje vietoje kaip ir „Snaigė“ veikiančios bendrovės „Almecha“, kuri užsiima metalo gaminių gamyba bei gamybinių linijų remontu.
Numatoma gaminti ir parduoti daugiau profesionalios šaldymo įrangos, skirtos viešojo maitinimo bei prekybos įmonėms, šaldymo agregatų, medicininių šaldytuvų.
Planuota, kad restruktūrizavimo planas bus pradėtas vykdyti šių metų pradžioje ir baigtas per ketverius metus.
„Snaigė“ skaičiavo, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais jos grynasis pelnas turėtų būti apie 270 tūkst. eurų, o paskutiniaisiais – per 1 mln. eurų.
Kodėl nepatvirtintas restruktūrizavimo planas?
Balandžio 4-ąją Kauno apygardos teismas priėmė nutartį netvirtinti restruktūrizuojamos „Snaigės“ restruktūrizavimo plano.
Kaip praneša šis teismas, planui nepritarė kreditorės Lietuvos skolų valdymo bendrovės EDS INVEST ir EDS INVEST 3, priklausančios kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, grupei, taip pat Sodra.
Vienas iš pagrindinių nesutikimo su pateiktu tvirtinti restruktūrizavimo planu argumentų – numatytos kreditorių nuolaidos, atsisakant jų turimos antru etapu tenkinamos reikalavimo dalies. Tiek minėtos Lietuvos skolų valdymo bendrovės, tiek Sodra teigė, kad jie nėra sutikę atsisakyti jų turimos ir antru etapu tenkinamos finansinio reikalavimo dalies.
Tad teismas nusprendė, kad pateiktas tvirtinti „Snaigės“ restruktūrizavimo planas neatitinka jam nepritarusių kreditorių išreikštos valios bei įstatyminių reikalavimų. Pavyzdžiui, plane nėra tinkamai nurodyti įmonės kreditorių, paveikių kreditorių bei debitorių sąrašai, nurodoma informacija apie kreditorių pagalbą neatitinka tikrovės, nes nei Sodra, nei hipotekos kreditoriai niekada nėra sutikę su antru etapu tenkinamo finansinio reikalavimo dalies atsisakymu, nurodomos priemonės sunkumams įveikti nėra konkrečios ir realios , įmonė restruktūrizavimo proceso metu neketina padengti visų kreditorinių reikalavimų.
Be to teismas konstatavo, kad šaldytuvų gamintojų bendrovė įkeistą turtą planuoja naudoti veikloje ir parduoti tik restruktūrizavimo pabaigoje, dėl to pažeidžiami planui nepritarusių hipotekos kreditorių interesai. Taipogi konstatuota, kad restruktūrizavimo planui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė nei įmonės bankroto atveju, nes pastaruoju reikalavimai būtų dengiami pardavus įkeistą turtą.
„Hipotekinis kreditorius savanaudiškai formuoja nuomonę, kad nepavyks įgyvendinti plano“
Restruktūrizuojama „Snaigė“ informavo, kad Kauno apygardos teismo nutartį netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano skundžia Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Negaliu sutikti su tuo, kad gyvybinga, mokanti mokesčius ir atlyginimus, šešiasdešimtmetį skaičiuojanti įmonė gali būti pasmerkta uždarymui dėl hipotekinio kreditoriaus (EDS INVEST ir EDS INVEST 3 – A.M.) interesų. Be darbo liktų 350 „Snaigės“ darbuotojų, užsidarytų ar sunkumų patirtų ir tos bendrovės, kurios „Snaigei“ teikia prekes bei paslaugas“, – sakė Alytaus šaldytuvų gamintojų bendrovės generalinis direktorius M.Sologubas.
Jis pabrėžė, kad užsidarius „Snaigei“ nuostolių patirtų ir valstybė, – vietoj kasmet iš bendrovės gaunamų 2 mln. eurų mokesčių turėtų mokėti socialines išmokas be darbo likusiems žmonėms.
Bendras „Snaigės“ darbo užmokesčio fondas pernai sudarė 5 mln. 615 tūkst. eurų, o bendra priskaičiuotų įmokų suma Sodrai – 1 mln. 394 tūkst. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio bendrovė per metus – nuo pernykščio kovo 1-osios iki šiemečio kovo 28-osios – yra sumokėjusi 723 tūkst. eurų.
„Hipotetinis kreditorius savanaudiškai formuoja nuomonę, kad nepavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano“, – tvirtino M.Sologubas.
„Snaigės“ generalinis direktorius pažymėjo, kad net ir sudėtingiausiomis sąlygomis įmonės kuria naujus gaminius: rinkai pristatytas dvigubas šaldymo agregatas – monoblokas TWIN, efektyvus sandėliavimo patalpų šaldymui, 585 litrų talpos pramoninis šaldiklis CF70M, tokios pat talpos ir tokio pat pavadinimo pramoninis šaldytuvas su stiklo durimis, 350 litrų talpos šaldytuvo – vitrinos CD35DM juodos spalvos modifikacija.
Taipogi bendrovė papildė savo medicininių šaldytuvų liniją keliais svarbiais gaminiais: sukūrė MD40 šaldytuvo su metalinėmis durimis prototipą, parengė MD35 šaldytuvo spintą tolesniam vystymui.
M.Sologubo teigimu, visais šiais gaminiais susidomėjo ne tik esami klientai, bet ir keletas naujų: „Bendrovę palaiko ne tik įmonės nehipotetiniai kreditoriai, bet ir klientai. Vienas jų – pasaulinio lygio buitinės technikos gamintojas „Whirlpool“, neseniai su bendrove pasirašęs faktoringo (piniginių reikalavimų valdymo perdavimo – A.M.) sutartį.“
Ar „Snaige“ domisi investuotojai?
Šaldytuvų gamintojų bendrovės vadovo pasiteiravus, kas jai gresia, jei vis dėlto nebus patvirtintas restruktūrizavimo planas, M.Sologubas atsakė, jog tai anaiptol nereikš įmonės veiklos pabaigos: „Jeigu taip ir atsitiks, nenuleisime rankų, visomis teisinėmis priemonėmis stengsimės išsaugoti bendrovę. Apie bendrovės uždarymą galvoti nesinori. Šitiek žmonių liktų be darbo. Ne tik Alytuje, bet ir visame regione nėra tiek laisvų darbo vietų. Vidutinis „Snaigės“ darbuotojų amžius yra daugiau kaip 45 metai. Tai ne tas amžius, kuomet žmonės norėtų lengvai keisti gyvenamąją vietą. Todėl labai tikiuosi, kad restruktūrizavimo planas bus patvirtintas.“
Ar „Snaige“ šiuo metu domisi investuotojai? Bendrovės rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė to nei patvirtino, nei paneigė. Ji pareiškė, kad įmone neformaliai domisi įvairūs ūkio subjektai, ir ne tik Lietuvoje, tačiau teismo sprendimas netvirtinti restruktūrizavimo plano gali neigiamai paveikti jų ketinimus, investuotojai nori įsigyti ne teisinėse peripetijose paskendusią įmonę.
Nors 91,10 proc. „Snaigės“ akcijų valdo Kipro investicinė kompanija „Sekenora holdings limited“, tačiau ji siejama su netiesioginiu Rusijos komercinių šaldytuvų gamintojos „Polair“ valdymu.
Alytaus šaldytuvų gamintojų bendrovės vadovai ne kartą tarp laikinus finansinius sunkumus įmonei sukėlusių priežasčių – koronaviruso pandemijos iššauktą pasaulinį medžiagų ar žaliavų pabrangimą, užsitęsusį karą Ukrainoje, kur teko uždaryti antrinę įmonę, – yra įvardiję ir neigiamai įtakojusią pagrindinių akcininkų arba naudos gavėjų kilmės šalį. Pastarieji yra Rusijos piliečiai, o šios valstybės sukelto karo Ukrainoje fone tai tapo kertiniu trukdžiu „Snaigei“ gauti bet kokią finansinę paramą.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
konkurentai nereikalingi …
Komentaras
konkurentai nereikalingi ,galima parduot uzsieniciams uz 1 lita ar eura.
Palanku bors dabar į…
Komentaras
Palanku bors dabar į pustuštį Alytaus pramonės parką pritraukt rimtą strateginį investuotoją virš 20 ,milijonų eurų investicijų. Ką kitur padarę. Nes tūkstančiai alytiškių vyksta į didmiesčius, kur oresnius atlyginimus moka.. Dalis dirba įmonėse, kurių likimai neaiškūs, bet. Per vietos susireikšminusių intrigas per teismus slopinamos net ir savivaldybės iniciatyvos pilnaverčiai miesto labui įveiklint pustuščius aerodromo virš 100ha ant valstybės žemės, pramonės parką..Per ką pasmerkti Alytuj kaip bejėgiais vergais nykt. Paskui įvykius nykt..
Esmė tame, kad eiliniai…
Komentaras
Esmė tame, kad eiliniai dirbantieji ir dabar negali girtis sočiais atlyginimais, bet. Noris sukritikuot ir Prezidento nuomonę, kur lankantis Alytuj išreiškė per vietos atskirų politikų formuojamą neteisingą situaciją, kad. Į Alytaus, vienintelio per Lietuvą pramonės parką,negalima pritraukt rimto strateginio investuotojo. Kur kitur pritraukti ir sugeba mokėt orius atlyginimus dirbantiems. Alytuj realybėj profesinis mokymo centras kas met paruošia kokybiškų specialistų. Kurie, nenorėdami Alytuj dirbt už minimumus, vyksta ieškot darbų į didmiesčius,kur moka orius atlyginimus. Prie šio potencialo prisideda vietiniai, kur sukandę dantis dirba už minimumus ir prie progos darbintūs ten, kur oriau moka už darbą. Tad nepritrauktas strateginis investuotojas į Alytaus pustuštį pramonės parką, taip neišnaudot galimybių tik Alytuj sugeba. Bet, už šias iniciatyvas viešinant šias problemas, alytiškis atskirų er intrigas su teisėsauga visaip slopinamas, stabdomas. Net ir esanti valdžia, meras bijo viešai konkretint šią problemą. O neindentifikavus, ši problema ir nesprendžiama. Juo lab Alytus turi galingą miesto pramonės parko neišnaudotą potencialą, bet ir šalia į rajono pusę plėstis neišmatuojami plotai. Rimtų strateginių investuotojų ir dabar sočiai, tik Alytuj atskiri kaip atbuli. Piktybiniai miesto sėkmingam vystymui. Kur alytiškiai konkrečius žino.