„Sim­ni­jos” pir­mi­nin­kė Vi­ta Jat­kaus­kie­nė: „Kri­ti­kai yra svar­bus va­rik­lis ak­ty­viems ir veik­liems”

nuotrauka
Simno seniūnijos bendruomenės visuomeninės organizacijos „Simnija“ vadovė Vita Jatkauskienė.
Sim­no ben­druo­me­nei „Sim­ni­ja“, įre­gist­ruo­tai 2003 me­tais, va­do­vau­ja Vi­ta Jat­kaus­kie­nė, Sim­no gim­na­zi­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui. „Ben­druo­me­nę kū­rė­me, nes, da­ly­vau­da­mi pro­jek­tuo­se no­rė­jo­me tuo­met dar vi­du­ri­nei mo­kyk­lai lai­mė­ti dau­giau kom­piu­te­rių. Nė ne­pa­ju­to­me, kai ben­druo­me­nė po tru­pu­tį įsi­trau­kė į kul­tū­ri­nę, spor­ti­nę veik­las“, – tei­gia ak­ty­vi vi­suo­me­ni­nin­kė. Jos su­bur­tos ben­druo­me­nės pa­reng­tas pro­jek­tas „Sim­nas – Lie­tu­vos ma­žo­ji kul­tū­ros sos­ti­nė“ šio mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius šie­met džiu­gi­no ne vie­nu ren­gi­niu. „Sim­ni­jos“ pir­mi­nin­kę V.Jat­kaus­kie­nę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Esa­te Sim­no se­niū­ni­jos ben­druo­me­nės „Sim­ni­ja“ pir­mi­nin­kė, jū­sų­ va­do­vau­ja­mai ben­dri­jai te­ko gar­bin­ga už­duo­tis su ku­ria, jau drą­siai ga­li­ma sa­ky­ti, at­sa­kin­gai su­si­do­ro­jo­te, te­ku­sius įpa­rei­go­ji­mus įvyk­dė­te. To­li sklin­da ai­das apie nuo­sta­bią Sim­no baž­ny­čios 500 me­tų ju­bi­lie­jaus šven­tę. O kaip Jūs ver­ti­na­te šį ren­gi­nį?

– Ma­nau, ren­gi­nys pa­vy­ko, nes per sa­vai­tę ne­gir­dė­jau nei vie­no ne­igia­mo at­si­lie­pi­mo. Va­di­na­si, įti­ko­me dau­ge­lio sko­niui.

– Ben­druo­me­nės ak­ty­vas tur­būt vi­są lai­ką gy­ve­no ti­kė­ji­mu, kad mes ga­li­me?

– Ben­druo­me­nės ak­ty­vas la­bai ma­žas, to­dėl no­riu pa­dė­ko­ti vi­soms Sim­no se­niū­ni­jos ben­druo­me­nėms, ypač pir­mi­nin­kėms, se­niū­nai­tėms ir se­niū­ni­jos dar­buo­to­jams. Ko­man­da dir­bo dar­niai. Ir, ži­no­ma, dė­ko­ju di­džiau­siai mū­sų rė­mė­jai fi­nan­si­niais, ir or­ga­ni­za­ci­niais klau­si­mais – Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

– Ar daž­nai šie­met te­ko gy­ven­ti Sim­no rit­mu?

– Pa­si­ta­ri­mų bū­ta ne­ma­žai ir se­niū­ni­jo­je, ir sa­vi­val­dy­bė­je, o kai sa­vai­tei iš­vy­kau prie jū­ros, tai la­bai dė­ko­jau tiems, kas iš­ra­do ir su­kū­rė mo­bi­lų te­le­fo­ną.

– Ar mėgs­ta­te tu­rė­ti ne tik pla­ną A, bet ir B, jei pir­ma­sis ne­pa­vyk­tų?

– Vi­sa­da at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie pa­de­da. Dar taip nė­ra bu­vę, kad lik­čiau vie­na. Tai­gi pla­nas A dau­giau ma­žiau pa­vyks­ta, o jei­gu ap­lin­ky­bės ne­pa­lan­kios (kal­bu apie CO­VID19), tai ne­pa­dės nei B, nei C pla­nai. Taip ne­įvy­ko ve­te­ra­nų fut­bo­lo var­žy­bos, TAU na­rių pa­sta­ty­tas spek­tak­lis dar lau­kia sa­vo prem­je­ros, jau­ni­mui skir­tas ren­gi­nys „Pa­va­sa­ri­nis šėl­smas“ taip pat ne­vy­ko.

– Ar tu­ri­te tai­syk­lių, ku­rios pa­de­da šei­mo­je, dar­be, ben­druo­me­nė­je?

– Ne­su di­de­lė tai­syk­lių mė­gė­ja. Tie­siog sten­giuo­si bū­ti punk­tu­a­li, dar­bą at­lik­ti kuo ge­riau. Ben­drau­ti mėgs­tu, gal­būt net per daug ple­pi esu.

– Ar jau­čia­tės at­li­ku­si ypa­tin­gą dar­bą? Kas bu­vo tik­ras iš­šū­kis, iš­ban­dy­mas?

– Už­pil­džiau pro­jek­to pa­raiš­ką, ku­rį lai­mė­ję ta­po­me vie­na iš de­šim­ties ma­žų­jų kul­tū­ros sos­ti­nių 2020 me­tais. Pil­dy­ti pa­raiš­ką pa­drą­si­no Aly­taus vie­tos veik­los gru­pės pir­mi­nin­kė Vi­da Vrub­liaus­kie­nė. Pro­jek­te da­ly­vau­ja daug žmo­nių iš Sim­no se­niū­ni­jos ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, tai­gi ne­su at­li­ku­si ypa­tin­go dar­bo, esu tik ma­žas sraig­te­lis di­de­lia­me me­cha­niz­me. Džiau­giuo­si tuo, kad nie­kur ne­stri­gau ir ki­tiems ne­truk­džiau.

– Po ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lu dar yra su­pla­nuo­ta ren­gi­nių, ko­kie jie?

– Spa­lio mė­ne­sį dar tu­rė­tų vyk­ti po­pie­tė sen­jo­rams „Kvie­čiu puo­de­lio ar­ba­tos“, ti­ki­mės mū­sų mie­li sen­jo­rai ak­ty­viai da­ly­vaus ir iš­sa­kys sa­vo min­tis apie pro­jek­tą, pa­teiks idė­jų at­ei­čiai. Ki­tas ren­gi­nys se­niū­ni­jos šven­tė „Ru­dens suk­ti­nis“. Šiuos ypa­tin­gai tu­ri­nin­gus me­tus už­baig­si­me Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­te ir su Sim­nu – Lie­tu­vos ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne at­si­svei­kin­si­me no­mi­na­ci­jų va­ka­re „Aly­taus ra­jo­no me­tų ge­riau­sie­ji“.

– Pla­nų to­li­mes­nei at­ei­čiai tur­būt ku­rį lai­ką ne­kur­si­te? O gal ir to­liau lai­ky­si­tės to­kio tem­po?

– Šiuo me­tu vyk­do­me dar du pro­jek­tus, tai nau­jų tik­rai ne­si­im­si­me.

– Šven­tė­je ak­ty­viai da­ly­va­vo ir Jū­sų gim­na­zis­tai. Tur­būt žmo­nių, lin­ku­sių į in­di­vi­du­a­liz­mą, Sim­ne ma­žai li­ko?

– Ma­nau, kiek­vie­no­je ben­druo­me­nė­je yra ak­ty­vių, veik­lių žmo­nių, yra ste­bė­to­jų ir yra tų, ku­rie tik kri­ti­kuo­ja. Vi­si jie la­bai rei­ka­lin­gi ben­druo­me­nei: kri­ti­kai, kad ir kiek mus pik­tin­tų, yra svar­bus va­rik­lis ak­ty­viems ir veik­liems. Dir­bu gim­na­zi­jo­je, tai­gi jos ben­druo­me­nė drau­ge su kul­tū­ros na­mais ir yra di­džiau­si pa­gal­bi­nin­kai.

– Ka­da ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis Jū­sų ben­druo­me­nė su­si­kū­rė?

– Sim­no se­niū­ni­jos ben­druo­me­nės vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Sim­ni­ja“ kaip aso­cia­ci­ja įre­gist­ruo­ta 2003 me­tais. Šiuo me­tu ben­druo­me­nė­je re­gist­ruo­ti 33 na­riai. Ben­druo­me­nę kū­rė­me, nes no­rė­jo­me per pro­jek­tus, tuo­met dar vi­du­ri­nei mo­kyk­lai, lai­mė­ti kuo dau­giau kom­piu­te­rių. Kom­piu­te­rių mo­kyk­la ga­vo iš sa­vi­val­dy­bės ir švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos, o ben­druo­me­nė po tru­pu­tį įsi­trau­kė į kul­tū­ri­nę, spor­ti­nę veik­las.

– Koks vy­rų vaid­muo ben­druo­me­nė­je?

– Vy­rų ne­tu­ri­me, o kai be jų ne­iš­si­ver­čia­me, krei­pia­mės į se­niū­ną Vla­dą Če­po­nį. Vi­si se­niū­nai, jų bu­vo trys, pa­dė­da­vo.

– Ką reiš­kia ge­ra ko­man­da? Kam šian­dien no­rė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti ačiū?

– Ge­ra ko­man­da – tai žmo­nės sie­kian­tys vie­no tiks­lo ir ne­bi­jan­tys iš­šū­kių. Ge­riau pa­klaus­ki­te, kam ne­no­rė­čiau. Pa­de­da la­bai daug žmo­nių. Vyk­dant ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­tą, no­rė­čiau pa­dė­ko­ti dar­bo gru­pei, į ku­rią įei­na me­ras, jo pa­va­duo­to­ja, ta­ry­bos na­riai, kle­bo­nas, Aly­taus ra­jo­no kul­tū­ros cen­tro, Sim­no kul­tū­ros na­mų ir se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai, Sim­no se­niū­nai­tės, mies­to įstai­gų va­do­vai.

Ži­no­ma, no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems Sim­no gy­ven­to­jams, pri­si­dė­ju­siems prie ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo, ir tiems, ku­rie ak­ty­viai juo­se da­ly­va­vo.

– Kas blo­giau – kai vis­ko per daug, ar per ma­žai?

– Ge­riau­sia vi­du­rys, ne vel­tui jis va­di­na­mas auk­si­niu.

– Jei rei­kė­tų pa­ra­šy­ti kny­gą apie Sim­ną, ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nę, nuo ko pra­dė­tu­mė­te?

– Pra­dė­čiau nuo pa­dė­kos. Vi­siems.

– Šven­tė­je vai­ši­no­te duo­na ir švie­žiu svies­tu. Kiek ži­nau, duo­nos ke­pė­jo­mis Jū­sų gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė ži­no­ma pla­čiai. Bet kad svies­tą muš­tu­mė­te, pir­mą kar­tą iš­gir­dau. Daug žmo­nių pa­gei­da­vo pa­ra­gau­ti na­mi­nio svies­to?

– Svies­to šiek tiek pri­trū­ko­me, jis bu­vo la­bai ska­nus. Jei­gu iš pra­džių gau­siai te­pė­me, tai vė­liau tik dėl kva­po pa­tep­da­vo­me. O tos ska­nios duo­nos ke­pė­ja yra Sim­no gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Pa­di­mans­kie­nė, ji ir svies­tu vai­ši­no.

– Sim­ne Jūs jau 36-erius me­tus. Kur bė­go vai­kys­tės me­tai?

– Esu par­ti­za­no ir trem­ti­nės vai­kas, gi­miau Ko­mi­jos res­pub­li­ko­je (Ru­si­ja), Uch­tos mies­te, pa­aug­lys­tė ir jau­nys­tė pra­bė­go Aly­tu­je, o pa­bai­gu­si stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te at­vy­kau į Sim­ną.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.