Ser­gan­tys ŽIV gy­ve­na il­gą ir vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, bet yra bū­ti­na są­ly­ga – rei­kia gy­dy­tis

ZIV
Susirgus ŽIV, gydymas jau skiriamas visiems iškart ir yra nemokamas.
Aly­taus že­mo slenks­čio ir so­cia­li­nių li­gų ano­ni­mi­nio kon­sul­ta­vi­mo ka­bi­ne­te „Pa­si­ti­kė­ji­mas“ dir­ban­ti Al­do­na Tu­raus­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, jog ser­gant ŽIV, ta­čiau var­to­jant tam skir­tus vais­tus, ga­li­ma gy­ven­ti ko­ky­biš­ką ir vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. ŽIV pa­cien­tai ga­li gy­ven­ti tiek pat il­gai, kiek ir svei­ki žmo­nės, bet li­gą rei­kia gy­dy­ti – ki­tos iš­ei­ties nė­ra.

ŽIV ne­re­tai pri­ly­gi­na­ma AIDS, to­dėl vi­suo­me­nė­je vis dar sklan­do nuo­mo­nė, kad li­ga yra mir­ti­na. Al­do­na sa­ko, kad kai ku­rie „Pa­si­ti­kė­ji­mo“ ka­bi­ne­to lan­ky­to­jai vis dar at­ei­na su bai­me ir iš­gir­dę tei­gia­mą ŽIV diag­no­zę klau­sia: „Ar aš mir­siu?“. Į šį klau­si­mą spe­cia­lis­tė tu­ri vie­na­reikš­mį at­sa­ky­mą – tik­rai ne, tai ne­bė­ra mir­ti­na li­ga.

ŽIV yra vi­ru­si­nė li­ga, nai­ki­nan­ti žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą, ku­ri svei­ką as­me­nį sau­go nuo ki­tų vi­ru­sų. AIDS – pas­ku­ti­nė ŽIV li­gos sta­di­ja, pa­si­reiš­kian­ti įvai­rio­mis in­fek­ci­jo­mis, na­vi­kais ir ki­to­mis li­go­mis. Ta­čiau tai nė­ra tas pats ir ŽIV in­fek­ci­ja jau yra vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja­ma da­bar ski­ria­mais vais­tais.

„Da­bar ŽIV gy­dy­mas yra ski­ria­mas iš­kart po diag­no­zės. An­ti­ret­ro­vi­ru­si­niai vais­tai nu­slo­pi­na ŽIV vi­ru­są, to­dėl, ypač pra­dė­jus juos var­to­ti anks­ti, vi­sos žmo­gaus imu­ni­te­to gy­ny­bi­nės jė­gos lie­ka to­kios pat kaip ir svei­ko žmo­gaus, tu­rin­čio at­spa­ru­mą ki­toms in­fek­ci­joms. Įro­dy­ta, kad pri­tai­kius an­ti­ret­ro­vi­ru­si­nius vais­tus ir gy­dy­mą pra­dė­jus iš­kart, nau­da yra daug di­des­nė, ne­pa­gei­dau­ja­mų po­vei­kių ir ki­tų ri­zi­kų taip pat su­ma­žė­ja. To­dėl pa­ti ŽIV in­fek­ci­ja tik­rai nė­ra nuosp­ren­dis ir ja sergančių, tačiau besigydančių pacientų išgyve­namu­mas yra toks pat, kaip ir kitų sveikų žmonių“,– pa­tvir­ti­na VU San­ta­ros kli­ni­kų in­fek­ci­nių li­gų cen­tro gy­dy­to­ja pro­fe­so­rė Rai­mon­da Ma­tu­lio­ny­tė.

 Tik in­for­ma­ci­jos sto­ka ir mi­tai truk­do pa­siek­ti gy­dy­mą

Aly­taus „Pa­si­ti­kė­ji­mo“ ka­bi­ne­to dar­buo­to­ja Al­do­na sa­ko, kad su­si­du­ria ir su ki­to­mis bai­mė­mis bei mi­tais, ku­rie truk­do ŽIV pa­cien­tams gy­ven­ti ko­ky­biš­ką gy­ve­ni­mą.

„Jau­čia­me in­for­ma­ci­jos trū­ku­mą, iš to ir ky­la įvai­rūs mi­tai. Pa­vyz­džiui, kai ku­rie pa­cien­tai ven­gia pra­dė­ti gy­dy­tis, kol dar tu­ri svei­ka­tos ir jaučiasi gerai – jiems at­ro­do, kad bū­tent vais­tai pa­blo­gins si­tu­a­ci­ją. Jie ne­ti­ki vais­tų efek­ty­vu­mu, nes gir­dė­jo ne­igia­mų at­si­lie­pi­mų iš ki­tų ser­gan­čių pa­žįs­ta­mų. Ta­čiau rem­tis ki­tų pa­tir­ti­mi ne­rei­kė­tų – juk ne­ži­no­me ap­lin­ky­bių, ku­rio­mis ki­ti žmo­nės gy­dė­si“, – kal­ba spe­cia­lis­tė.

Al­do­na pri­me­na, kad kiek­vie­nam žmo­gui vais­tai yra pa­ren­ka­mi in­di­vi­du­a­liai ir gy­dy­mas ko­re­guo­ja­mas pa­gal tai, kaip or­ga­niz­mas juos pri­ima. Ta­čiau kaip ir su bet ko­kia ki­ta li­ga, ne­si­gy­dant ateis mo­men­tas, kai ji pa­ū­mės, o kom­pli­ka­ci­jas jau ga­li bū­ti sun­ku su­val­dy­ti. To­dėl, kad bū­tų leng­viau ŽIV su­kon­tro­liuo­ti, gy­dy­mą rei­kė­tų pra­dė­ti kaip įma­no­ma anks­čiau.

„Yra su­kur­tos vi­sos są­ly­gos su­val­dy­ti šią li­gą, tad kam lauk­ti? Nors taip pat yra at­ve­jų, kai žmo­nės no­ri gy­dy­tis, ta­čiau dėl sa­vo fi­nan­si­nės si­tu­a­ci­jos bi­jo kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gas. Ma­to­me, kaip žmo­nės drą­siau krei­pia­si dėl gy­dy­mo su­ži­no­ję, jog jis yra vi­siš­kai kom­pen­suo­jamas vals­ty­bės. La­bai no­riu tai pa­brėž­ti, nes dau­ge­lis dar ne­ži­no – su­sir­gus ŽIV, gy­dy­mas jau ski­ria­mas vi­siems iš­kart ir yra ne­mo­ka­mas“, – sa­ko Al­do­na.

Gy­dant ŽIV in­fek­ci­ją, pa­cien­tai kon­tro­liuo­ja sa­vo gy­ve­ni­mą

„Pasitikėjimo“ kabineto dar­buotoja sako pastebinti, kad bendras požiūris į ŽIV pamažu keičiasi. Seniau pasitikrinti dėl ŽIV žmonės ateidavo jau sutemus, slėpdamiesi po gobtuvais, tamsiais drabužiais. Jie ateidavo kitų veiklų metu, kad išliktų nepastebimi.

„Ne­bė­ra to­kios bai­mės, su ko­kia su­si­dur­da­vo­me anks­čiau. Pa­cien­tai nebe­si­slaps­to ir nebe­si­sten­gia iš­tirp­ti mi­nio­je, nes dau­gu­ma vis­gi jau tu­ri pa­kan­ka­mai ži­nių apie li­gą ir at­ei­na su­ži­no­ti apie tolimesnę gydymo eigą. Da­bar žmo­nės no­ri kon­tro­liuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mus ir pa­tys spręs­ti, kiek įta­kos ši li­ga“, – sa­ko Al­do­na.

Pa­sak konsultantės, no­rint at­si­spir­ti ir pra­dė­ti nau­ją gy­ve­ni­mą, pir­ma­sis gy­dy­mo žings­nis daž­niau­siai bū­na ko­va su ža­lin­gais įpro­čiais.

„Žino­ma, įveik­ti pri­klau­so­my­bę yra sun­ku, ta­čiau tai rei­kia iš­spręs­ti, no­rint su­val­dy­ti ŽIV. Švirkš­čia­mų­jų nar­ko­ti­kų var­to­to­jams siū­lo­me me­ta­do­no pro­gra­mą, ku­ri yra vyk­do­ma Aly­taus po­li­kli­ni­ko­je. Pir­miau­sia mes pa­de­da­me iš­spręs­ti mū­sų ka­bi­ne­to lan­ky­to­jų bui­ti­nes ir so­cia­li­nes pro­ble­mas. Ir tik ta­da pa­de­da­me jam pa­siek­ti gy­dy­mo įstai­gą, ku­rio­je jam bus pa­skir­tas  gy­dy­mas nuo ŽIV.

Ir taip po tru­pu­tį, kai įvei­kia­ma pri­klau­so­my­bė ir svei­ka­ta ge­rė­ja, at­ei­na lai­kas ir žmo­gus ran­da dar­bą, at­si­ran­da pa­ja­mos, grįž­ta pa­si­ti­kė­ji­mas iš ap­lin­ki­nių. Be­si­gy­dan­tis žmo­gus ne­be­ga­li už­krės­ti ki­tų, jo nė­ra ko bi­jo­ti, o įvei­kus ir pri­klau­so­my­bę, ži­nau ne vie­ną pa­vyz­dį, kai pa­cien­tai grįž­ta į sa­vo šei­mas, ku­rias bu­vo dėl to pra­ra­dę. Jie pa­tys ma­to po­ky­tį ir su­pran­ta, kad ne­be­no­ri grįž­ti į pra­ei­tį. Tai­gi ŽIV in­fek­ci­ja nė kiek ne­truk­do bū­ti vi­sa­ver­čiu vi­suo­me­nės na­riu, tu­rė­ti dar­bą, kur­ti šei­mą. Ta­čiau yra bū­ti­na są­ly­ga – ke­lias į vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą yra tik gy­dan­tis“, – ti­ki­na Al­do­na.

Kai ku­riems la­bai svar­bu so­cia­li­nė pa­gal­ba

„Pa­si­ti­kė­ji­mo“ ka­bi­ne­to Aly­tu­je dar­buo­to­ja taip pat pa­brė­žia so­cia­li­nės pa­gal­bos svar­bą. Ji sa­ko, kad yra daug ŽIV pa­cien­tų, ku­riems prieš gy­dy­mą ar jo me­tu rei­kia pa­dė­ti su­si­do­ro­ti su ki­to­mis pro­ble­mo­mis.

„Sa­vo že­mo slenks­čio ka­bi­ne­te mes ne tik kon­sul­tuo­ja­me, kaip gy­ven­ti su ŽIV, bet ir pa­de­da­me įveik­ti sun­ku­mus kas­die­nia­me gy­ve­ni­me – nuo pa­gal­bos su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus iki pa­ra­mos mais­tu. Jei žmo­gus duo­da lei­di­mą, ben­dra­dar­biau­ja­me su šei­mos na­riais. Su­sir­gus ŽIV daug kam pa­si­tai­ko sun­kių psi­cho­lo­gi­nių mo­men­tų, to­dėl rei­kia kuo dau­giau pa­lai­ky­mo iš ša­lies. Pa­cien­tams la­bai svar­bus ir ben­dra­vi­mas su ki­tais tas pa­čias pro­ble­mas tu­rin­čiais žmo­nė­mis. Mes tu­ri­me to­kią gru­pę, kur pa­cien­tai kar­tu va­žiuo­ja į gy­dy­mo įstai­gas, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi ir pro­ble­mų spren­di­mais, vie­ni ki­tus pa­lai­ko“, – pa­sa­ko­ja Al­do­na.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, toks pa­lai­ky­mas la­bai pa­de­da pa­žiū­rė­ti į gy­ve­ni­mą po­zi­ty­viau. Net vie­nas žmo­gus ar po­kal­bis ga­li iš es­mės pa­keis­ti vi­są si­tu­a­ci­ją, ku­ri gal­būt at­ro­do ne­be­pa­tai­so­ma. Al­do­na pa­sa­ko­ja, kad kar­tą at­ėjo žmo­gus, ku­riam nu­sta­tė ŽIV. Jis ke­ti­no gy­dy­tis, bet li­ga jau bu­vo pa­žen­gu­si, o kol bu­vo at­lie­ka­mi ty­ri­mai, jis pra­dė­jo tik­rai blo­gai jaus­tis. Po dar ke­lių ap­si­lan­ky­mų pas gy­dy­to­jus, jam įta­rė on­ko­lo­gi­nę li­gą ir tai bu­vo pas­ku­ti­nis la­šas, žmo­gus pra­ra­do vi­sas vil­tis ir pa­lū­žo.

„Jis nu­spren­dė nie­ko ne­be­da­ry­ti ir ne­be­iti pas gy­dy­to­jus. Ta­čiau šiuo kri­ti­niu mo­men­tu so­cia­li­niai dar­buo­to­jai jį mo­ty­va­vo ir įti­ki­no dar bent kar­tą nu­va­žiuo­ti pas in­fek­to­lo­gą, ku­ris, pa­ma­tęs žmo­gaus bū­se­ną, sku­biai nu­siun­tė pas spe­cia­lis­tus dėl on­ko­lo­gi­nės li­gos. Pa­si­ro­dė, kad tai bu­vo ei­li­nė są­na­rio pro­ble­ma, ku­rią su­tvar­kė ir blo­ga sa­vi­jau­ta bai­gė­si. O juk rei­kė­jo tik mū­sų dar­buo­to­jų at­kak­lu­mo ir to pas­ku­ti­nio vi­zi­to pas gy­dy­to­ją, kad žmo­gui grįž­tų vil­tis ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mas. Da­bar jis var­to­ja vais­tus nuo ŽIV, pui­kiai jau­čia­si, yra su sa­vo šei­ma ir aš ma­tau, kad vis­kas jau bus ge­rai. Vi­siems bent jau iš pra­džių rei­kia pa­gal­bos, kad kaž­kas mo­ty­vuo­tų, pa­ra­gin­tų ir pa­lai­ky­tų – to­dėl ir sten­gia­mės, kiek tik ga­li­me“, – sa­ko Al­do­na.

Gel­bė­to­jai be slenks­čių

„Gel­bė­to­jai be slenks­čių“ – tai so­cia­li­nė ini­cia­ty­va ŽIV pa­cien­tams ir jų ar­ti­mie­siems. Ja sie­kia­ma in­for­muo­ti bei pa­dė­ti gau­ti so­cia­li­nes ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, ir taip ma­žin­ti su ŽIV in­fek­ci­ja su­si­ju­sią stig­mą bei so­cia­li­nę at­skir­tį Lie­tu­vo­je.

Dėl gy­dy­mo rei­kė­tų kreip­tis į Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nę, ad­re­su Li­go­ni­nės g. 12, Aly­tus. Gy­dy­to­jos in­fek­to­lo­gės dar­bo lai­kas – 13.00–16.40 val.

Dėl ano­ni­mi­nės so­cia­li­nės pa­gal­bos ir tiks­li­nės in­for­ma­ci­jos apie ŽIV in­fek­ci­ją ga­li­ma kreip­tis į že­mo slenks­čio ka­bi­ne­tą „Pa­si­ti­kė­ji­mas“, ad­re­su Li­go­ni­nės g. 3, Aly­tus. At­vyk­ti ga­li­ma dar­bo die­no­mis (10–12 val. ir 13–15 val.), o dėl vi­zi­to su­si­tar­ti tel. (8 315) 51 548.

Že­mo slenks­čio ka­bi­ne­to dar­buo­to­jos ga­li:

* Su­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie li­gą ir gy­dy­mo ver­tę,

* Kon­sul­tuo­ti svei­ka­tos, li­gų pre­ven­ci­jos ir žaiz­dų prie­žiū­ros klau­si­mais,

* Grei­tai­siais te­stais ano­ni­miš­kai iš­tir­ti dėl ŽIV, he­pa­ti­to B ir C vi­ru­sų,

* Pa­dė­ti už­si­re­gist­ruo­ti rei­ka­lin­go­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir su­si­tvar­ky­ti as­me­ni­nius do­ku­men­tus,

* Tar­pi­nin­kau­ti su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­mis ir spe­cia­lis­tais, pa­ly­dė­ti pas gy­dy­to­jus,

* Su­teik­ti so­cia­li­nę ir psi­cho­lo­gi­nę pa­ra­mą,

* Pa­gal in­di­vi­du­a­lius po­rei­kius pa­dė­ti ki­tais klau­si­mais.

So­cia­li­nė ini­cia­ty­va vyk­do­ma ben­dra­dar­biau­jant su ŽIV sri­ty­je dir­ban­čio­mis ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, že­mo slenks­čio ka­bi­ne­tais ir svei­ka­tos prie­žiū­ros ben­dro­ve „Gla­xoS­mit­hKli­ne Lie­tu­va“.

Dėl as­me­ni­nės me­di­ci­ni­nės kon­sul­ta­ci­jos pra­šo­me kreip­tis į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą.

CL Nr. NP-LT-HVU-PRSR-190005, pa­ren­gi­mo da­ta: 2019 11 20 © 2019 GSK įmo­nių gru­pė ar­ba li­cen­ci­jos tu­rė­to­jas.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.