Savivaldybių gerovės indeksas: kur atsidūrė Alytaus apskrities savivaldybės? (1)
Indeksą sudaro penki komponentai
VPAI savivaldybių gerovės indeksą 2018 sudarė vadovaudamasis penkiais komponentais – socialinio, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, kokybiško švietimo ir demografijos.
Kaip nurodoma skelbiamame indekse, socialinio saugumo komponentu nustatoma socialinės gerovės situacija savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes – vyrų ir moterų užimtumo santykį ir socialinės paramos aprėptį.
Fizinio saugumo komponentą sudaro saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika ir aplinkos taršos rodikliai.
Gyvybingos ekonomikos komponentu vertinti rodikliai, atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir jų augimą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 16–65 metų gyventojų užimtumo lygis.
Kokybiško švietimo komponentu vertinti švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, vaikų dalyvavimo neformaliajame švietime – rodikliai bei švietimo rezultatai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro tais pačiais metais bendrojo lavinimo mokyklas baigusių abiturientų skaičiaus, lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminų rezultatai.
Demografinį komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 14 metų) ir neto migracijos rodikliai, parodantys, kiek padaugėjo ar sumažėjo gyventojų savivaldybėse, tai apima išorinę ir vidinę migraciją.
Pagal kiekvieną komponentą savivaldybės, rengiant jų gerovės indeksą, buvo vertinamos 0–10 balų intervale.
Kaip pagal komponentus rikiuojasi savivaldybės
Pagal socialinio saugumo komponentą tarp 60 šalies savivaldybių lyderiauja Vilniaus miesto savivaldybė, surinkusi 8,2 balo, bei Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybės su 8,1 balo.
Paskutinėje vietoje atsidūrė Kalvarijos savivaldybė su 2 balais.
Penkios Alytaus apskrities savivaldybės pagal šį komponentą tarp šalies savivaldybių atrodo taip: 12-oje vietoje yra Druskininkų savivaldybė (6,7 balo, tiek pat gavo dar viena savivaldybė), 18-oje vietoje – Alytaus miesto savivaldybė (6,2 balo, tiek pat gavo dar viena savivaldybė), 37-oje vietoje – Alytaus rajono savivaldybė (4,6 balo, tiek pat gavo dar viena savivaldybė), 40-oje vietoje – Varėnos rajono savivaldybė (4,5 balo, tiek pat gavo dar dvi savivaldybės) ir 59-oje vietoje – Lazdijų rajono savivaldybė (2,5 balo).
Vertintas fizinio saugumo komponentas, kaip ir socialinio saugumo, 1-oje vietoje paliko Vilniaus miesto savivaldybę (7 balai), 2-oje vietoje – Šiaulių miesto savivaldybė (6,9 balo).
Pagal šį komponentą Alytaus apskrities savivaldybės tarp šalies savivaldybių surikiuotos taip: 3-ioje vietoje – Druskininkų savivaldybė (6,7 balo, tiek pat balų surinko dar dvi savivaldybės), 6-oje vietoje – Alytaus miesto savivaldybė (6,4 balo, tiek pat balų skirta dar vienai savivaldybei), 39-oje vietoje – Varėnos rajono savivaldybė (5,2 balo, tokį įvertinimą gavo dvi savivaldybės), 57-oje vietoje – Lazdijų rajono savivaldybė (4,4 balo, tokį įvertinimą gavo dar viena savivaldybė), paskutinėje, 60-oje, vietoje – Alytaus rajono savivaldybė (3,9 balo).
Gyvybingos ekonomikos komponentas 1-oje vietoje išlaikė Vilniaus miesto savivaldybę (9,4 balo), po jos rikiuojasi Neringos savivaldybė (6,7 balo).
Šis komponentas Alytaus apskrities savivaldybes tarp šalies savivaldybių į aukščiausias vietas – 13-ą ir 14-ą – pastatė Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybes (3,4 balo, tiek pat gavo dar viena savivaldybė). 45-oje vietoje – Alytaus rajono savivaldybė (1,5 balo, tiek pat gavo dar dvi savivaldybės), 52-oje vietoje – Varėnos rajono savivaldybė (1,2 balo, tokį pat įvertinimą gavo dar dvi savivaldybės), 54-oje vietoje – Lazdijų rajono savivaldybė (1,1 balo, tiek pat gavo dar viena savivaldybė).
Pagal gyvybingos ekonomikos komponentą paskutinėje vietoje – Zarasų rajono savivaldybė (0,3 balo).
Kokybiško švietimo komponentas pirmose pozicijose surikiavo Vilniaus miesto (8,7 balo) ir Kauno miesto savivaldybes (8,6 balo).
Alytaus apskrityje pagal šį komponentą pirmauja Alytaus miesto savivaldybė, tarp 60 šalies savivaldybių užėmusi 5-ą vietą (6,3 balo). Druskininkų savivaldybė – 8-oje vietoje (5,9 balo), Lazdijų rajono savivaldybė – 34-oje vietoje (4,5 balo), Varėnos rajono savivaldybė – 40-oje vietoje (4,2 balo, dar tiek pat gavo šešios savivaldybės), Alytaus rajono savivaldybė – 58-oje vietoje (3 balai).
Pagal kokybiško švietimo komponentą tarp šalies savivaldybių paskutinėje vietoje – Neringos savivaldybė (2,1 balo).
Pagal demografinį komponentą pastaroji savivaldybė yra 1-oje vietoje (9,8 balo). Alytaus apskrities savivaldybės pagal šį komponentą šalies savivaldybių mastu surikiuotos taip: 35-oje ir 36-oje pozicijose yra Alytaus rajono ir miesto savivaldybės (3,7 balo, tiek pat gavusios dar dvi savivaldybės), 44-oje vietoje – Druskininkų savivaldybė (3,2 balo), 53-ioje ir 54-oje vietose – Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybės (2,5 balo, tokiu pat balu įvertintos dar dvi savivaldybės).
Prasčiausia padėtis pagal demografinį komponentą – Anykščių rajono savivaldybėje (1 balas).
Pirmauja Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybės
Vadovaujantis penkiais vertintais komponentais sudarytas bendras 60 savivaldybių gerovės indeksas 2018.
Pirmose pozicijose – Vilniaus miesto savivaldybė (8,1 balo), Kauno miesto savivaldybė (6,7 balo), Neringos savivaldybė (6,6 balo) ir Klaipėdos miesto savivaldybė (6,4 balo).
Tarp Alytaus apskrities savivaldybių pirmauja Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybės (15-a ir 16-a vietos, po 5,2 balo, tiek pat yra gavusi dar viena savivaldybė), 47-oje vietoje – Varėnos rajono savivaldybė (3,5 balo, tokiu balu yra įvertintos dar keturios savivaldybės), 54-oje vietoje – Alytaus rajono savivaldybė (3,3 balo, taip pat įvertintos dar dvi savivaldybės) ir 59-oje vietoje – Lazdijų rajono savivaldybė (3 balai, tiek pat balų surinkusi dar viena savivaldybė).
Savivaldybių gerovės indekse paskutinėje vietoje atsidūrė Zarasų rajono savivaldybė (2,9 balo).
Kaip sakė šio indekso rengimo vadovas mokslų daktaras Gintaras Šumskas, pateikiant indeksą balai buvo suapvalinti, kai kurių savivaldybių jie skyrėsi šimtosiomis dalimis, o vietos savivaldybėms pagal vertintus komponentus ir sudarant bendrą indeksą paskirtos atsižvelgiant į surinktą didžiausią balą: „Mes labai stengiamės pabrėžti, jog tai nėra reitingas, siekiantis sudėlioti vietas ir išsiaiškinti „laimėtoją“. Stengiamės akcentuoti gerovės netolygumus ir taip išprovokuoti diskusiją dėl regioninės politikos netolygumų. Centrinės valdžios dėmesys ir realūs savivaldą stiprinantys žingsniai ne tik rinkimų retorikoje tikrai galėtų didžiuosius skirtumus gerokai sumažinti.“
Savivaldybių gerovės indekso parengimą rėmė Atviros Lietuvos fondas. VPAI yra susikūręs 2016-ųjų rudenį kaip įvairių sričių politikos ekspertų sambūris. Pernai šis institutas užregistruotas kaip viešoji įstaiga, remiama tarptautinių ir nacionalinių donorų.
Kaip merai vertina savivaldybių gerovės indeksą
Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus teigimu, iš vienos pusės malonu, kad savivaldybė yra ne paskutinėse vietose, iš kitos pusės tokį indeksą vertiname rezervuotai, apie tai kalbėjome ir Savivaldybių asociacijoje, nes kai kurie parametrai priklauso nuo valstybės politikos.
„Aš pirmą kartą išgirdau apie indeksą parengusį institutą, gal tai mano problema. Mums žinomi Laisvosios rinkos instituto rengiami savivaldybių indeksai, juos analizuojame. Manau, gerovės indeksas nelabai objektyvus. Pavyzdžiui, mūsų savivaldybės saugumo, taršos rodikliai. Kiek girdžiu policijos ataskaitose, mūsų savivaldybėje pakankamai saugu, nėra pramonės, kokia gali būti tarša. Maloniau, kai aukštesnis rezultatas, dar analizuosime ir dabar paskelbtus“, – sakė Alytaus rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos vienas iš viceprezidentų Algirdas Vrubliauskas.
Lazdijų rajono meras Artūras Margelis prisipažino dar neanalizavęs savivaldybių gerovės indekso, taip pat nežinantis, koks yra tai paskelbęs institutas.
„Tai nėra visus duomenis, esminius dalykus apimantis indeksas. Džiugu, kad, palyginti su Alytaus ir Lazdijų rajonais, esame geresnėje situacijoje. Liūdina, kad Dzūkijos savivaldybės negali konkuruoti su ekonomiškai stipresnėmis savivaldybėmis, sunku konkuruoti ir su Alytaus miesto bei Druskininkų savivaldybėmis. Mus į apačią tempia demografinis komponentas, – pagal plotą esame didžiausia savivaldybė šalyje ir viena rečiausiai gyvenamų. Su centrinės valdžios pagalba mes turėtume gyvybingą ekonomiką, tačiau ji mus mato kaip turizmo teritoriją, nelinkusi padėti dėl investicijų siekiant pagerinti ekonominę situaciją. Šis vertinimas nenustebino, matau savivaldybės silpnąsias ir stipriąsias puses“, – savivaldybių gerovės indeksą komentavo Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Su Druskininkų savivaldybės meru, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Ričardu Malinausku susisiekti nepavyko, jis yra išvykęs į komandiruotę. Tad savivaldybių gerovės indekso vertinimo sulaukėme iš minėtos asociacijos direktorės Romos Žakaitienės: „Gerai, kad atsirado toks tyrimas. Šis indeksas apima tuos komponentus, kurie atsiremia į viešąsias paslaugas, o savivaldybės yra į tai orientuotos. Indeksas parodo, kokia situacija yra Lietuvoje, kur turi pasitempti savivaldybės ir centrinė valdžia skirstant valstybės biudžeto lėšas toms funkcijoms, kurias atlieka savivaldybės. Visą preliminarų konsoliduotą ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetą sudaro 12 milijardų 490 milijonų eurų, savivaldybių savarankiškoms funkcijoms, kurių yra apie penkiasdešimt, pavyzdžiui, švietimo, kultūros įstaigų išlaikymas, atliekų tvarkymas, kelių ir gatvių priežiūra, tenka tik 13,5 procento, arba 1 milijardas 690 milijonų eurų. Iš šios sumos savivaldybės dar turi prisidėti vykdydamos europinius projektus. Dar jos gauna šiek tiek daugiau nei 1 milijardą eurų deleguotoms funkcijoms, pavyzdžiui, civilinei metrikacijai, civilinei saugai, bet šios lėšos ir turi būti naudojamos konkrečiu tikslu. Tad, kai aiškinama, kaip savivaldybės turi pasitempti, reikia įvertinti joms skiriamas lėšas“.
Šiandien jau aišku, kad šalies savivaldybės turės ne tik Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuo 2011-ųjų sudaromą indeksą, kurį naujausią numatoma paskelbti lapkričio 19-ąją, bet ir VPAI savivaldybių gerovės indeksą. Paskelbiant pastarąjį akcentuota, kad viešai prieinami oficialiosios statistikos duomenys ne tik garantuoja pirminės informacijos patikimumą, bet ir užtikrina indekso kūrimo tęstinumą.
Komentarai
Palikite savo komentarą
JOOO... 54 VIETA-„ČIA…
Komentaras
JOOO... 54 VIETA-„ČIA GYVENTI GERA" IŠ TIKRŲJŲ, AR NE, NEPAKEIČIAMASIS ALGIRDAI?