Pu­nios ši­las – ga­li­my­bė Min­dau­go Sur­vi­los „Sen­gi­rę” tu­rė­ti re­a­ly­bė­je?

Ko­dėl ky­la ne­su­si­kal­bė­ji­mas?

„Lie­tu­vos žmo­nės sto­jo gin­ti La­ba­no­ro gi­rios ir pa­rei­ka­la­vo už­draus­ti ten kir­ti­mus, o vie­tos gy­ven­to­jai Pu­nios ši­le ne­no­ri re­zer­va­to sta­tu­so ir kad kir­ti­mai bū­tų už­draus­ti. Kaž­koks nesu­si­pra­ti­mas! To­dėl ir at­va­žia­vau pa­žiū­rė­ti, kas iš tik­rų­jų čia vyks­ta“, – aiš­ki­na Pu­nios ši­le ap­si­lan­kęs iš La­ba­no­ro ki­lęs miš­ki­nin­kas, bio­lo­gas ir ge­o­lo­gas An­dre­jus Gai­da­ma­vi­čius, dir­ban­tis ap­lin­kos mi­nist­ro K.Na­vic­ko vi­suo­me­ni­niu pa­ta­rė­ju ir kon­sul­tuo­jan­tis mi­nist­rą dėl ply­nų kir­ti­mų ma­ži­ni­mo bei ap­lin­kai pa­lan­kes­nių miš­kų nau­do­ji­mo prie­mo­nių sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se.

Su­si­ti­ki­me Aly­taus mies­to te­at­re jis pa­si­da­li­jo įspū­džiais po dis­ku­si­jos Pa­ne­mu­nin­kų kai­me su vie­tos gy­ven­to­jais: „Trūks­ta su­si­kal­bė­ji­mo. Ne­no­riu nie­ko kal­tin­ti, ta­čiau ma­tau ir są­mo­nin­go klai­di­ni­mo.“

Gam­ti­nin­ko ma­ny­mu, kon­flik­to prie­žas­tis yra skir­tin­gas ži­nių apie miš­ką ly­gis. Kas vie­niems sen­gi­rė ir na­tū­ra­li gam­tos eko­sis­te­ma, ki­tiems – ap­leis­tas miš­kas, be­si­šau­kian­tis šei­mi­nin­ko ran­kos, vė­jais lei­džia­ma nau­da ir ken­kė­jų vei­syk­la.

Jei so­viet­me­čius bu­vo tei­gia­ma, kad nu­griu­vęs me­dis miš­ke yra ne­tvar­ka ir jį rei­kia ša­lin­ti, tai da­bar po­žiū­ris pa­si­kei­tęs. „Gam­to­je rei­ka­lin­gi na­tū­ra­lūs pro­ce­sai. Iš tręš­tan­čių ne­gy­vų me­džių miš­kas pa­si­trę­šia. Ža­vi­mės au­ga­lo­tais Pu­nios ši­lo ąžuo­lais, bet ar su­si­mąs­to­me, kad ne­bū­tų na­tū­ra­laus gam­tos pro­ce­so – ne­bū­tų ir jų“, – tei­gia A.Gai­da­ma­vi­čius.

At­sa­ky­da­mas į vie­tos gy­ven­to­jų nuo­gąs­ta­vi­mus, kad re­zer­va­te plin­ta ken­kė­jai, gam­ti­nin­kas tai pa­nei­gia: miš­ko svei­ka­tą le­mia jo bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė, ku­ri tur­tin­ges­nė yra ta­me miš­ke, kur žmo­gus sa­vo veik­la gam­tai ne­truk­do.

Pu­nios ši­le A.Gai­da­ma­vi­čius ma­to ga­li­my­bę M.Sur­vi­los do­ku­men­ti­nio fil­mo „Sen­gi­rė“, ką tik nu­sky­nu­sio eu­ro­pi­nius lau­rus, pa­sa­ką pa­vers­ti re­a­ly­be. Jei ma­tė­te šį fil­mą, gal­būt bus įdo­mus toks fak­tas, kad jo vaiz­dai yra su­ran­kio­ti ir su­lip­dy­ti iš įvai­rių Lie­tu­vos miš­kų, nes sen­gi­rės kaip to­kios jau ne­be­tu­ri­me, o pa­čiuo­se gra­žiau­siuo­se miš­ko kad­ruo­se ek­ra­ne šmėkš­čio­ja čia pat esan­tys kir­ti­mai.

Įžvel­gia „miš­ko pra­žu­dy­mą iš mei­lės jam“

Pu­nios ši­las – iš­skir­ti­nės bo­ta­ni­nės ver­tės miš­kas, iš­sau­go­jęs pir­mykš­čių Lie­tu­vos gi­rių bruo­žus, iš tri­jų pu­sių ap­juos­tas 19 ki­lo­met­rų il­gio Ne­mu­no kil­pos, vie­nas ver­tin­giau­sių to­kių ob­jek­tų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je. Ši­le au­ga aukš­čiau­sios Lie­tu­vos pu­šys ir eg­lės, alė­ja iš­si­ri­kia­vę Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių var­dais pa­va­din­ti ąžuo­lai, ran­da­ma daug sau­go­mų au­ga­lų ir gy­vū­nų rū­šių.

Dis­ku­si­jos dėl Pu­nios ši­lo už­vi­rė pra­ėju­sią žie­mą. 2017 me­tų lap­kri­tį VSTT di­rek­to­rius Al­ber­tas Sta­nis­lo­vai­tis pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko, ku­rio te­ri­to­ri­jo­je yra Pu­nios ši­las, pla­na­vi­mo sche­mos ko­rek­tū­ros.

To­kiu bū­du Ne­mu­no kil­po­je esan­ti Pu­nios re­zer­va­to te­ri­to­ri­ja nuo 400 hek­ta­rų pa­di­dė­tų iki maž­daug 2 tūkst. hek­ta­rų – vi­sam ši­lui su­teik­tas lan­ko­mo re­gu­liuo­ja­mo re­zer­va­to sta­tu­sas. Tie­sa, įsta­ty­mas šiuo me­tu to­kio sta­tu­so ne­apib­rė­žia, tai­gi pir­miau­sia rei­kia keis­ti įsta­ty­mus – tai pa­tvir­ti­no ir ap­lin­kos mi­nist­ras K.Na­vic­kas.

„Pro­jek­tas tu­rė­jo bū­ti ren­gia­mas at­sa­kin­giau, pa­si­telk­ti eks­per­tai, kad tai ne­tap­tų miš­ko pra­žu­dy­mu „iš mei­lės jam“. Taip, rei­kia prie­žiū­ros, kad Pu­nios ši­le ne­bū­tų ker­ta­mi svei­ki me­džiai, bet mums ne­rei­kia miš­ko-ko­lo­ni­jos, ku­ris bū­tų už­da­ry­tas lan­ky­to­jams“, – įsi­ti­ki­nęs Aly­taus ra­jo­no pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos drau­gi­jos „Mū­sų Dzū­ki­ja“ va­do­vas Ka­zi­mie­ras Sven­tic­kas. Pa­sak jo, vie­ti­nė ben­druo­me­nė yra pa­si­ruo­šu­si prie to­kio kir­ti­mų mo­ni­to­rin­go pri­si­dė­ti, ta­čiau pra­šo pa­lik­ti Pu­nios ši­lo sta­tu­są to­kį, koks yra da­bar.

K.Sven­tic­kas tei­gia, kad, pa­skel­bus Pu­nios ši­lą re­zer­va­tu, rei­kė­tų su­si­tai­ky­ti su tuo, kad vi­sas ši­las pa­ma­žu virs­tų di­džiu­liu ša­bakš­ty­nu, ko­kia da­bar, jo ma­ny­mu, yra ta­pu­si ši­le esan­ti re­zer­va­to te­ri­to­ri­ja. „Miš­ki­nin­kai pa­sa­ko­ja, kad iš jos yra iš­pli­tę ne­ma­žai įvai­rių miš­ko ken­kė­jų. Jei vi­sas ši­las bus pa­vers­tas re­zer­va­tu, ja­me ne­bus ga­li­ma jo­kia ūki­nė veik­la, įskai­tant ir miš­ko prie­žiū­rą, tai ne­aiš­ku, kuo ši­las virs per ke­lis de­šimt­me­čius“, – svars­to jis.

Be­lo­ve­žo gi­rios stumb­ro uo­de­ga ir Pu­nios ši­lo gi­lės

Gam­ti­nin­kas A.Gai­da­ma­vi­čius spė­ja, kad vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mas dis­ku­si­jo­je dėl Pu­nios ši­lo iš da­lies ki­lo to­dėl, kad įsta­ty­mai iki šiol la­bai griež­tai api­brė­žė gam­ti­nio re­zer­va­to sta­tu­są ir žmo­nėms dar sun­ku su­vok­ti, kad nau­ja ka­te­go­ri­ja pa­dė­tų ne tik iš­sau­go­ti bran­dų miš­ką, bet ir at­ver­tų jį lan­ky­to­jams.

Ke­le­tą pro­ble­mų dėl su­ma­ny­mo vi­są Pu­nios ši­lo te­ri­to­ri­ją pa­skelb­ti re­zer­va­tu įžvel­gia ir Aly­taus ra­jo­no me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas. Vi­sų pir­ma, jam „ne­pa­ti­ko įžan­ga“, kai trū­ko in­for­ma­ci­jos apie pa­tį pro­jek­tą. Me­ras sa­ko esan­tis už tai, kad ši­las ne­bū­tų ker­ta­mas, ta­čiau jis taip pat vie­na­reikš­miš­kai pa­si­sa­ko už jo at­vi­ru­mą vie­tos gy­ven­to­jams ir tu­ris­tams. Juo­lab pra­de­da­mas tvar­ky­ti Pu­nios pi­lia­kal­nis, ti­ki­ma­si, kad jį su­tvar­kius dar pa­gau­sės at­vyks­tan­čių tu­ris­tų.

„No­ri­me, kad jie ne tik ap­žiū­rė­tų pi­lia­kal­nį, bet ir pa­si­vaikš­čio­tų po Pu­nios ši­le esan­čią Ku­ni­gaikš­čių alė­ją, ap­lan­ky­tų par­ti­za­nų bun­ke­rį, ki­tus ob­jek­tus. To­dėl ne­no­rė­tu­me, kad bū­tų truk­do­ma tu­ris­tams pa­tek­ti į Pu­nios ši­lą“, – sa­ko A.Vrub­liaus­kas.

Mi­nist­ras K.Na­vic­kas pa­brė­žia, kad spren­di­mas dėl Pu­nios ši­lo pa­skel­bi­mo re­zer­va­tu dar nė­ra pri­im­tas, o kom­pro­mi­są ga­li­ma ras­ti vi­sa­da, jei tik kal­bie­si. „Jei ši­lo te­ri­to­ri­ja tap­tų re­zer­va­tu, bū­tų ri­bo­ja­mi tik kir­ti­mai, o gry­bau­ti ir uo­gau­ti – lei­džia­ma“, – už­tik­ri­no mi­nist­ras Pa­ne­mu­nin­kų kai­me jo lau­ku­sius vie­tos gy­ven­to­jus ir vi­są Lie­tu­vą, kal­bė­da­mas tie­sio­giai LRT ete­ry­je. Su­si­do­mė­ji­mas Pu­nios ši­lo at­ei­ti­mi ir dis­ku­si­jo­mis dėl jo šiuo me­tu – di­džiu­lis, ypač pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kių La­ba­no­ro gi­rio­je, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se įtrau­ku­sių dau­gy­bę žmo­nių, fo­ne.

„Vie­na pu­sė vi­suo­me­nės sa­ko griež­tą „ne“ kir­ti­mams La­ba­no­ro gi­rio­je, ki­ti, kaip šian­dien gir­di­me, ra­gi­na leis­ti kir­ti­mus Pu­nios ši­le. Po­li­ti­ka ir yra šių prie­šin­gų nuo­mo­nių su­ba­lan­sa­vi­mas. Siek­si­me, kad įsta­ty­me at­si­ras­tų są­vo­ka „miš­ko re­zer­va­tas“, ku­ris leis­tų su­si­for­muo­ti bran­daus miš­ko eko­sis­te­mai. Be­lo­ve­žo gi­rios pa­vyz­dys ro­do, kad vis­kas įma­no­ma. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Pu­nios ši­lo ver­tė nuo to, kad jis vi­sas bū­tų pa­skelb­tas re­zer­va­tu, tik pa­di­dė­tų“, – sa­kė mi­nist­ras.

Ir kvie­tė pa­si­žiū­rė­ti, kaip kai­my­nai len­kai su­ge­ba tu­ris­tams par­duo­ti stumb­ro, ku­rio Be­lo­ve­žo gi­rio­se gal net ir nė­ra, uo­de­gą, tai­gi aly­tiš­kiams jau lai­kas bū­tų gal­vo­ti apie Pu­nios ši­lo gi­les – pa­pras­čiau ta­riant, kvies­ti ste­bė­ti gy­vos M.Sur­vi­los sen­gi­rės.