Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai Aly­tu­je: ke­ly­je „nuo eg­lu­tės iki ket­vir­to aukš­to” pa­si­tai­ko ir nuo­puo­lių, ir sėk­mės is­to­ri­jų

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
Komentarai (0)
2019 Rugpjūtis 16
nuotrauka
Nakvynės namų ir juose įsikūrusių Savarankiško gyvenimo namų direktorius Artūras Galakvoščius bei socialinė darbuotoja Ieva Šeškutė džiaugiasi matydami, kaip keičiasi čia gyvenančių įpročiai. Nuotraukoje – su Savarankiško gyvenimo namų gyventojais. Zenono ŠILINSKO nuotr.
Prieš me­tus Aly­tu­je du­ris at­vė­rė Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai. Jie įsi­kū­rė Ulo­nų gat­vė­je 14B, pa­lė­pė­je, po tuo pa­čiu sto­gu kaip ir Nak­vy­nės na­mai. Prie­globs­tį juo­se šiuo me­tu ra­do 19 as­me­nų. Tai – dau­giau­sia nuo­la­ti­niai Nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jai, ne­be­pik­tnau­džiau­jan­tys al­ko­ho­liu, bet lai­ki­nai ne­tu­rin­tys gy­ve­na­mo­jo plo­to, lau­kian­tys so­cia­li­nio būs­to ir iš­ga­lin­tys su­mo­kė­ti ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. „Džiau­gia­mės, kad vis­kas pa­vy­ko, jau­čia­me, kad pa­slau­ga tik­rai rei­ka­lin­ga. Prieš me­tus įreng­tų pa­tal­pų sie­nos at­ro­do tar­si prieš sa­vai­tę re­mon­tuo­tos, nors dau­ge­lis prog­no­za­vo, kad per me­tus čia nie­ko ne­liks. Gy­ven­to­jai ži­no, kad, įren­giant jiems būs­tą, iš­leis­ta daug pi­ni­gų, ir sten­gia­si ne­pa­ves­ti per­so­na­lo. Vis dėl­to tiks­las toks, kad vi­si mū­sų pa­slau­gos ga­vė­jai grei­čiau pa­lik­tų šias sie­nas ir sėk­min­gai grįž­tų į vi­suo­me­nę bei gy­ven­tų sa­va­ran­kiš­kai, o jų sėk­mės is­to­ri­jas pa­kar­to­tų ki­ti“, – sa­ko Nak­vy­nės na­mų di­rek­to­rius Ar­tū­ras Ga­lak­voš­čius.

 

Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai įreng­ti pa­kė­lus šim­ta­me­čio ca­ri­nio pa­sta­to Ulo­nų gat­vė­je sto­gą ir ka­pi­ta­liai re­no­va­vus per 600 kv. m plo­to pa­lė­pę. Nau­jais bal­dais ap­sta­ty­ti būs­tai – vien­vie­čiai ir dvi­vie­čiai kam­ba­riai su vir­tu­vė­lėms. Per me­tus dėl ap­gy­ven­di­ni­mo juo­se krei­pė­si 29 as­me­nys. 

Pa­slau­ga skir­ta aly­tiš­kiams, ta­čiau jau­čia­mas ir Aly­taus ra­jo­no bei ap­lin­ki­nių ra­jo­nų gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mas.

„Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai yra pa­ska­ti­ni­mas keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių. Vi­si ži­no, kad, jei­gu elg­sis ne­tin­ka­mai, bus grą­žin­ti į blo­ges­nes są­ly­gas“, – aiš­ki­na Aly­taus nak­vy­nės na­mų di­rek­to­rius.

Mo­ty­va­ci­jos sto­ko­jan­tys grįž­ta aukš­tu ar dviem že­miau – į Nak­vy­nės na­mus. Per me­tus to­kių bū­ta pen­kių. Tai dar vie­nas pa­ska­ti­ni­mas keis­tis, nes at­ei­ty­je nu­si­žen­gę as­me­nys vėl ga­li teik­ti pra­šy­mą ap­gy­ven­di­ni­mui Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­muo­se.

So­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ie­va Šeš­ku­tė sa­ko, kad per me­tus tei­gia­mi po­ky­čiai ste­bi­mi 7 gy­ven­to­jų  as­me­ni­nė­je ap­lin­ko­je: jie ar­ba at­si­sa­kė pri­klau­so­my­bių, ar­ba de­da pa­stan­gas. Po pli­ka sta­tis­ti­ka sly­pi skir­tin­gos ir dra­ma­tiš­kos gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos. Dvie­jų pri­klau­so­my­bių sa­ko at­si­kra­tęs  Ri­man­tas, ku­riam to­kios gy­ve­ni­mo są­ly­gos – sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mas.

„Nuo eg­lu­tės iki ket­vir­to aukš­to“ – taip sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią api­bū­di­na jis. „Ket­vir­tas aukš­tas“ – tai vie­ta, kur įsi­kū­rę Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai, o per­kel­ti­ne pras­me tai reiš­kia grį­ži­mą į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą.

Nuo pat įstei­gi­mo šiuo­se na­muo­se gy­ve­na Da­nu­tė, ste­bi­nan­ti kam­ba­rio in­ter­je­ru, ku­rį įsi­ren­gė pa­ti. Me­di­niai bal­dai – se­no­viš­ki, kaip ir in­dų ser­vi­zai, skulp­tū­rė­lės, ant pa­lan­gės žy­di re­tas au­ga­las, va­di­na­mo­ji dy­ku­mos ro­žė – ade­niu­mas.

Da­nu­tė ne­mėgs­ta kal­bė­ti apie pra­ei­tį ir bū­ti va­di­na­ma „ge­ruo­ju pa­vyz­džiu“. Pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio ji at­si­kra­tė be spe­cia­lis­tų pa­gal­bos – vien va­lios pa­stan­go­mis, pa­dė­jo tai pa­da­ry­ti ir gy­ve­ni­mo drau­gui. Jie­du kar­tu gy­ve­na Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­muo­se. Mo­te­ris dir­ba, nors tu­ri ne­įga­lu­mą. Anks­čiau gy­ve­ni­mo bū­das ją bu­vo nu­ve­dęs į Nak­vy­nės na­mų že­mu­ti­nius aukš­­tus.  

Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mų gy­ven­to­jai at­vi­rau­ja, kad jau­čia­si čia kaip na­muo­se, ta­čiau ir di­rek­to­rius A.Ga­lak­voš­čius su jais at­vi­ras: „Iš tik­rų­jų tu­rė­čiau vi­siems pa­lin­kė­ti, kad jū­sų kuo grei­čiau ne­lik­tų šiuo­se na­muo­se – mū­sų tiks­las yra pa­dė­ti jums grįž­ti į vi­suo­me­nę ir gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai. Jei rei­kės, mes vi­sa­da teik­si­me pa­gal­bą ir at­ei­ty­je.“

Per me­tus iš Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mų iš­si­kė­lė trys as­me­nys, du – į so­cia­li­nį būs­tą, o vie­nas su­da­rė nuo­mos su­tar­tį su pri­va­čiu as­me­niu.

„Vi­si mes, čia gy­ve­nan­tys, esa­me dau­giau ar ma­žiau gy­ve­ni­mo nu­skriaus­ti, ta­čiau jau­čia­mės rei­ka­lin­gi, ne­rei­kia nie­ko bi­jo­ti, jau­čia­si ši­lu­ma ben­dra­vi­me. Val­džia su mu­mis gra­žiai el­gia­si. Man gy­ve­ni­mas čia pri­me­na vai­kys­tę glo­bos na­muo­se, in­ter­na­te“, – sa­ko Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mų gy­ven­to­ja Ana.

A.Ga­lak­voš­čius taip pat pa­ste­bi tvir­tė­jan­čią gy­ven­to­jų ben­druo­me­nę, ku­ri sku­ba vie­ni ki­tiems į pa­gal­bą. Pa­vyz­džiui, taip nu­ti­ko, kai vie­na gy­ven­to­ja grį­žo at­gal su­muš­ta su­gy­ven­ti­nio – jos ne­pa­li­ko li­ki­mo va­liai, įti­ki­no nu­trauk­ti ry­šius su smur­tau­to­ju.

Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mų gy­ven­to­jai do­mi­si įvai­rio­mis veik­lo­mis, o Aly­tu­je gy­vuo­jan­čios įstai­gos jiems ge­ra­no­riš­kai pa­de­da. „Ačiū“ jie sa­ko Jau­ni­mo cen­trui, ku­rio ke­ra­mi­kos už­si­ė­mi­mus lan­kė, Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jui, Mu­zi­kos mo­kyk­lai, pa­kvie­tu­siai į Jau­ni­mo sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sva­jo­nė“ kon­cer­tą.

Pui­kiai pie­šian­tis gy­ven­to­jas Ri­man­tas pa­si­džiau­gia, kad ne tik mo­ko­si, bet ne­tru­kus mo­kys ir ki­tus  – ves dai­lės už­si­ė­mi­mus Se­ne­lių dar­že­lio lan­ky­to­joms. Jo ma­ny­mu, gy­ve­ni­mas Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­muo­se, be ki­ta ko, pa­ke­lia ir sa­vi­ver­tę. „Net val­diš­kuo­se na­muo­se į mus pra­dė­jo ki­taip žiū­rė­ti,“ – įsi­ti­ki­nęs Ri­man­tas.

Vi­si sa­va­ran­kiš­kų na­mų gy­ven­to­jai mo­ka ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, pri­klau­so­mai nuo gy­ve­na­mo­jo plo­to, ir iki 30 eu­rų mo­kes­tį už so­cia­li­nes pa­slau­gas. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­dė­lis šiuo me­tu – lė­šos so­cia­li­nio dar­buo­to­jo eta­tui iš­lai­ky­ti. Ka­dan­gi dar­buo­to­jai rei­ka­lin­gi iš­ti­są pa­rą, šį dar­bą at­lie­ka Nak­vy­nės na­mų per­so­na­las, ta­čiau ket­vir­tas aukš­tas pro­ble­mų ke­lia tik­rai ne­daug.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.