Rūkas virš Manheteno

Aišku, tai juodas humoras ir visai nesinori matuotis pasiekimais su žmogumi, kurį, jau po mirties, lydi tokia tamsa. Bet kuo toliau, tuo labiau viešumon lenda kraują stingdantys įrodymai. Todėl šiomis dienomis ir sakau visiems: mielieji, tai ne skandalas. Tai prekyba žmonėmis ir tikrų tikriausias nusikaltimas.

Patį Jeffrey Epstein esu sutikusi keletą kartų, nes jį nuolat buvo galima matyti aukštuomenės ir verslo elito susitikimuose. 

Dažniausiai ne vieną, su kompanija – toks neryškus, nei prabanga, nei manieromis neišsiskiriantis pilkas žmogelis su nerealiu matematiniu talentu, kurio taip reikia beveik kas antram Wall Street magnatui. Taip jį ir žinojome. Jis visada statė ant kortos ir beveik visada matematiškai buvo teisus, spręsdamas finansų keliones į milijardines dolerių talpyklas turtingųjų versluose. Nori investuoti – skambini Jeffrey. Nori apskaičiuoti rizikas – lauki eilėje prie kabineto pačiame Manheteno centre.

Jis nevarė siaubo, neturėjo rando veide. Net dirbant Niujorko madų savaitėse jis stovėdavo šiek tiek nuošalyje – be proto žemiškas ir mandagus. Turbūt tai ir yra baisiausia, kai supranti, kad blogis gali atrodyti labai normalus. Kad žmogus, apraizgęs tokį voratinklį su tūkstančiais failų, gali atrodyti priimtinas ir savas. Toks savas, kad net kraują stingdo ta rami jo laikysena.

Aišku, tarp elito visada sklido kalbos, kad jis visur ir viską filmuoja. Turbūt turi tokį hobį – taip visi galvojo. Nes nesimatė monstro, viskas buvo paprastai suvokiama. Jis skaičiavo, puikiai suprato savo padėtį ir numatė pasekmes. Todėl ir filmavo. Todėl registravo ir dėliojo matematiškai tiksliai į savo failus viską – nuo elektroninių laiškų iki suvenyrų čekių. Tačiau tai jo neapsaugojo. Jo strategija nepasiteisino. Burbulas sprogo ir viskas pasipylė į viešumą.

Dabar visi semia šūsnis dokumentų – su pavardėmis, nusikaltimo dalyviais ir, kaip bebūtų gaila, aukomis. Aukomis, kurios, patekusios į jo voratinklį, jau niekaip negalėjo išsisukti. Ir tai jau ne tik nusikaltimas – tai šimtų tūkstančių žmonių tragedijos. Vieni pardavė sielas velniui. Kiti naktimis nemiega iš baimės būti išviešinti. O daug daug aukų turbūt jau niekada neturės tos ramybės, kurią iš jų atėmė visiems laikams.

Ir tas cunamis neapsiribojo nei Manhetenu, nei Amerika. Jis atsirito ir iki Lietuvos. Net būdami taip toli, nebegalime apsimesti, kad tai „ne mūsų reikalas“. Purvas neturi sienų, o sistemos, kurios leidžia prekiauti žmonėmis, veikia globaliai. Todėl ir mums teks valytis – mintyse, institucijose, tylėjimuose, kuriuos per ilgai laikėme patogiais. Atstumas neapsaugo nuo atsakomybės.

Niujorkas jau nebe tas. Purvo cunamis aptaškė visus – ir elitą, ir verslo ryklius. Tarsi atėmė tikėjimą, kad gyvenimas yra kažkas daugiau nei pinigai, kuriais galima pirkti sielas. Viskas kartu su Manhetenu paniro į rūką ir, velniai žino, kaip ilgai jis dar neišsisklaidys.

Kas tas Epsteinas ir jo skandalas?

Sausio pabaigoje pasaulį sudrebino daugiau nei 3 mln. 500 tūkst. failų su seksualiniais Jeffrey Edward Epstein ir jo aplinkos nusikaltimais susijusi byla, kurios dokumentuose minimi ir Europos Sąjungos (ES), o taip pat Lietuvos piliečiai. 

Su šiuo multimilijonieriumi susiję dokumentai, tūkstančiai vaizdo įrašų ir gerokai daugiau nei 100 tūkst. nuotraukų. Nors šie duomenys buvo paviešinti JAV institucijų sprendimu ir pagal JAV teisę, tapo viešai prieinami, pasak mūsų šalies teisininkų, nereiškia, jog jie gali būti nevaržomai naudojami Europoje, nes Lietuvoje ir kitose ES valstybėse privalo atitikti europinėje teisėje nustatytus duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimus. Šių ribų nesilaikymas gali lemti teisinę atsakomybę.

J. E. Epsteino dokumentų viešinimas JAV buvo grindžiamas ne įprasta praktika, o specialiu 2025 m. lapkritį JAV Kongreso priimtu „Epstein Files Transparency Act“. Šiuo įstatymu JAV Teisingumo departamentas ir generalinis prokuroras buvo įpareigoti per 30 dienų paviešinti visus neįslaptintus dokumentus, susijusius su J. E. Epstein byla. Šis įstatymas ypatingas tuo, kad, viešinant bylos duomenis, buvo uždrausta nuslėpti informaciją dėl reputacinių ar politinių priežasčių. Jei dokumentuose minimi teisėsaugos pareigūnai, politikai ar žymūs verslininkai, jų vardai negalėjo būti paslėpti vien dėl to, kad tai gali sukelti reputacines rizikas ar žalą. Kartu įstatymas numatė ir aiškias ribas: turi likti paslėpti aukų duomenys, nepilnamečių seksualinio išnaudojimo medžiaga, informacija, galinti pakenkti vykstantiems tyrimams ar nacionaliniam saugumui. Ne visi tokie duomenys buvo tinkamai įslaptinti, o dalis anksčiau paviešintos informacijos JAV Teisingumo departamento jau buvo pašalinta. Viešai prieinama informacija taip pat patvirtina, kad nukentėjusiųjų advokatai JAV jau kreipėsi į teismus, prašydami įpareigoti pašalinti viešai paskelbtus, su Epsteino byla susijusius, dokumentus. Jų teigimu, dokumentuose padaryta tūkstančiai redagavimo klaidų, dėl kurių buvo atskleista aukų tapatybė ir kita itin jautri informacija.

Dokumentuose yra ir įrašų apie Lietuvą, o vienas jų – apie Kapčiamiestį ir Dorothy Leivers knygą „The Jews of Kopcheve“ („Kopčevės žydai“), o taip pat tai, kad Epsteinas susirašinėjimuose prisipažino esąs litvakas (iš Lietuvos kilęs žydas). J. E. Epsteinas gimė 1953 m., mirė kalėjime 2019 m. , būdamas 66-erių, nesulaukęs apkaltinamųjų nuosprendžių.