„Mere, dega Alytaus futbolas. Ar šito gaisro negesinsim?“

Šis incidentas kiek prigesino organizuotųjų „Dainavos“ sirgalių „Dzūkų tankų“ protestą, kuriuo sezoną jie baigė ir pernai. Sekmadienio rungtynių metu fanai iškėlė plakatą su užrašu: „Mere, dega Alytaus futbolas. Ar šito gaisro negesinsim?“. Stadione simboliškai buvo „uždegtos“ padangos, kurios, pasak Alytaus futbolo mylėtojų, buvo skirtos „kadaise ir sukūrė politinę karjerą dabartiniam „gaisrininkui“.

„Dainavos“ sirgalių „Dzūkų tankų“ laiškas:

Dar po praėjusio sezono fiasko išsakėme viską, kas gulėjo ant širdies. Viešai įvardijome įsisenėjusias klubo problemas, žaidėjų komplektacijos spragas, vadovybės darbo trūkumus ir veiksmus, kurių tikimės iš miesto valdžios. Po sezono, pradėjus derinti leidimą grafičiui stadione, užsimezgė dialogas su savivaldybės administracija bei Nerijaus Cesiulio komanda. Galiausiai įvyko ir gyvas susitikimas su miesto meru. Pirmasis susitikimas nuteikė optimistiškai – miesto vadovas pritarė mūsų pozicijai, išgirdome pažadų dėl taip reikalingos naujos futbolo infrastruktūros, aptarėme klubo dalininkų klausimą ir būtinus žingsnius siekiant užtikrinti ilgalaikį bei skaidrų klubo finansavimą.

2026 metų sezonas artėjo gana optimistinėmis nuotaikomis. Savivaldybė mus informavo, kad atsirado žmogus, norintis rimtai investuoti į „Dainavą“. Esą tai stiprus, geros reputacijos alytiškis verslininkas, galintis klubui skirti solidžią finansinę injekciją ir pritraukti daugiau verslo žmonių. Tiesa, kol derybos neįgavo konkretaus pavidalo, jis nenorėjo atskleisti savo tapatybės. Tuo metu mums tai atrodė visiškai normalu. Deja, po kurio laiko derybos įstrigo. Miesto atstovų teigimu, dėl esamų klubo vadovų nenoro bendradarbiauti. Į tai reagavome nedelsdami – jau po pirmųjų rungtynių Galinėje su vienu iš klubo vadovų turėjome griežtą pokalbį. Vis dėlto abiejų pusių versijos taip smarkiai skyrėsi, kad net objektyvią tiesą kažkur per vidurį rasti buvo sunku.

Nenorėdami stoti nei miesto, nei dalininkų pusėn, į derybas aktyviau įsitraukėme ir patys. Tačiau, gavus išsamią informaciją apie „Dainavos“ finansinę padėtį, investuotojo entuziazmas greitai išblėso. Derybos galutinai nutrūko. Taip ir nesužinojome, ar reikalingos investicijos naujajam investuotojui pasirodė per didelės, ar derybos tebuvo būdas miestui išsiaiškinti tikrąją klubo finansinę būklę. Supratę, kad klubo vadovybėje artimiausiu metu pokyčių nebus, šio klausimo daugiau nebekėlėme. Savo energiją nukreipėme ten, kur viskas priklauso nuo mūsų – kokybiškam palaikymui visur ir visada, choreografijoms, pirotechnikos pasirodymams ir grafičiams mieste.

Vis dėlto nemalonus poskonis liko. Juk naujajam investuotojui meras žadėjo tiek didesnį, tiek ilgalaikį „Dainavos“ finansavimą. Be to, savivaldybės komunikacijoje nuolat minimas investuotojas labiau priminė pačios savivaldybės sumanymą, o ne savarankišką verslininko norą prisidėti prie klubo. Trūko užsidegimo ar nuoširdaus noro perimti klubą ir jį ištraukti iš dabartinės situacijos. Vietoj konkrečios vizijos, aiškių įsipareigojimų ir realių veiksmų – nesibaigiančios kalbos ir migloti pažadai. Visa tai vis labiau primena ne realų bandymą gelbėti „Dainavą“, o paprasčiausią laiko vilkinimą, kol klubas galiausiai pats užsilenks.

Dar vienas cirkas prasidėjo vasarą. Savivaldybei skirstant papildomo finansavimo lėšas, „Dainava“ apie galimybę teikti paraišką sužinojo likus vos parai iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Paraišką pateikti pavyko, tačiau apgailėtinai atrodo tai, kad visą birželį „Dainavos“ rungtynėse lankėsi įvairūs savivaldybės administracijos ir tarybos atstovai, bet nė vienam jų nekilo mintis informuoti klubą apie tokią galimybę. Ypač žinant, kad visame mieste tėra šešios organizacijos, galinčios pretenduoti į aukšto meistriškumo sporto finansavimą. Apie šią galimybę „Dainava“ sužinojo tik diskutuojant dėl stadiono vejos atnaujinimo. Ir velniai žino, ar ši informacija apskritai nebuvo išsprūdusi netyčia. Dar didesnis cirkas prasidėjo skirstant lėšas. Tuomet ir kilo klausimas, ar „Dainavos“ apskritai buvo norima tarp pretendentų į finansavimą. Naujasis krepšinio klubas susižėrė ketvirtį milijono eurų, o „Dainavai“ buvo skirta vos 10 tūkstančių.

Ir tai nepaisant to, kad dar sezono pradžioje vykusių derybų metu savivaldybė puikiai žinojo klubo finansinę padėtį bei savininkų poziciją – finansinė našta tampa per didelė, todėl pagrindinės „Dainavos“ pasitraukimas į II lygą (kur žaidžia jos dubleriai) kitą sezoną yra labai realus scenarijus (red. past.: patikslintais duomenimis, galimas net klubo veiklos stabdymas). Mūsų kantrybė galutinai išseko sezono pabaigoje, kai vienas miesto atstovų prieš „Dainavos“ rungtynes pranešė, kad reikalai pagaliau artėja prie pabaigos. Esą svarstomi du galimi klubo dalininkų sudėties variantai. Abu jie mums atrodė migloti, tačiau buvo tikinama, kad viskas juda galutinio susitarimo link. Išgirdę šią naujieną paskambinome „Dainavos“ vadovams. Paaiškėjo, kad apie tokius variantus jie apskritai girdi pirmą kartą. Situacija primena šių dienų geopolitinę situaciją, kai 2 šalys derasi dėl trečiosios ateities, jai to net nežinant.

Ties čia mūsų kantrybė ir išseko. Po kitų „Dainavos“ rungtynių suorganizavome neoficialų klubo, miesto atstovų ir mūsų susitikimą, kuriame be jokių užuolankų išsakėme savo nuomonę apie susidariusią situaciją. Sunku žodžiais apsakyti, kiek loginių spragų išgirdome iš miesto atstovų. Pagrindinė iš jų – meras, panašu, vis dar neįtikėtinai įsižeidęs dėl to, kad vienam klubo savininkų priklausanti akademija laimėjo bylą prieš miestą. Mūsų akimis, Cesiulis elgiasi tarsi pats būtų įstatymas. Net kai teismas pripažįsta miestą buvus neteisų, teisus, jo įsitikinimu, vis tiek lieka tik jis vienas. O miesto nenoras vienodai finansuoti visus Alytaus vaikus tampa pagrindine priežastimi bausti vyrų futbolą. Po šio susitikimo pavyko greitai suorganizuoti ir susitikimą su meru. 

Supratę, kad miestas tikrai nespręs visų futbolo problemų, atėjome su vienu reikalavimu – aiškia trejų metų finansavimo tvarka, kol kas net nesileidžiant į diskusijas dėl konkrečių sumų. Juk galiausiai pats miestas parodys, kokio lygio reprezentacinės komandos nori. Tačiau aiški finansavimo tvarka suteiktų klubui tvirtą pagrindą. Ir visiškai nesvarbu, ar klubą valdytų dabartiniai savininkai, ar „potencialūs“ investuotojai – tokia sistema privalo būti. Juolab kad miesto biudžetas planuojamas trejiems metams į priekį, tad jokio raketų mokslo čia nereikia.

Vis dėlto oficialus susitikimas su miestu – tiksliau, su miesto valdovu ir „gaisrų gesintoju“ Nerijumi – virto absoliučiu fiasko. Nors buvome sutarę kalbėti išskirtinai apie vyrų futbolą, prie akademijos teismo bylos buvo grįžtama vėl ir vėl. Finansavimo tvarkos klausimas buvo nukreipiamas į šalį vos pasitaikius progai, o kai kurių klausimų apskritai vengta. Nepaisant to, meras dėjosi mus išgirdęs ir supratęs. Tikino, kad su tarybos nariais aptars galimus problemos sprendimo būdus. Tačiau praėjo daugiau nei mėnuo – jokios aiškios komunikacijos, tik blankūs pažadai, kad viskas juda į priekį...
Daugiau skaitykite...

Situaciją, mūsų akimis, išdėstėme iki galo. Visos problemos įvardytos.

Permainos klube yra būtinos, todėl dabartiniai klubo dalininkai pasirengę perleisti savo dalis, jei naujieji investuotojai perimtų klubo skolas. Rimas Kantaravičius yra atviras deryboms dėl „Dainavos“ akademijos pardavimo. Negana to, žinome, kad šiokio tokio susidomėjimo klubu yra ir iš kitų verslininkų. Taigi nėra taip, kad apskritai nebūtų žmonių, norinčių svarstyti galimybę prisidėti prie „Dainavos“ ateities. Tačiau tam reikia ne naujų kliūčių ir užkulisinių susitarimų, o aiškių sąlygų, kuriomis klubas galėtų veikti. Jei niekas nesikeis, klubas bus priverstas trauktis į žemesnę lygą. Tad gana demonstruoti ego ir ožius – laikas pradėti dirbti dėl Alytaus futbolo. Darbais, o ne pažadais.

Ir pabaigai – kodėl visa tai rašome? 

Alytaus sportas praktiškai sugriautas. Klubų finansavimas toks tragiškas, kad dauguma jų tiesiog egzistuoja, o ne siekia sportinių aukštumų. Akademijos priverstos kovoti su savivaldybe teismuose, nes atrodo, kad šiame mieste svarbūs tik savivaldybei pavaldžių įstaigų vaikai. Neturime nei strategijos, nei aiškios krypties. Net ir taip giriami tinklinio vicečempionai treniruojasi Kaune, nes iš esmės tai – Kauno komanda, žaidžianti Alytaus vardu. Todėl keliame pirmą ir svarbiausią reikalavimą – aiškią, skaidrią trejų metų Alytaus sporto finansavimo tvarką. Tvarką, kuri būtų atskirta nuo politikų įtakos. Tokią tvarką socialdemokratai praėjusioje kadencijoje priėmė sukandę dantis. Tačiau, užsitikrinę 70 proc. vietų miesto taryboje, patys iškart ją panaikino. Juk nebereikėjo su niekuo skaitytis.

O kaip dėl rinkimų? Alytiškiai, būtent jūs renkatės, kas jums atstovaus ir kas ateityje vadovaus miestui. Kol kas nematome aiškios krypties, kas galėtų tapti naująja miesto valdžia. Tačiau puikiai matome, kad dabartinė valdžia kupina manipuliacijų, melo ir neištesėtų pažadų. Tad, mere, jau aštuntus jūsų valdymo metus dega tas pats Alytaus futbolo gaisras. Gal pagaliau padėkime ego į šalį ir jį užgesinkime?