Rū­šia­vi­mo cen­tras – vie­ta, ku­ri pa­de­da už­tik­rin­ti tvar­ką

Bū­na net taip, kad rū­šia­vi­mo cen­trų dar­buo­to­jams ten­ka re­gu­liuo­ti srau­tus ir ri­bo­ti į cen­tro te­ri­to­ri­ją įlei­džia­mų au­to­mo­bi­lių skai­čių. Tai da­ro­ma dėl pa­čių at­lie­kas at­ve­žu­sių as­me­nų sau­gu­mo, to­dėl to­kiais at­ve­jais la­bai pra­šo­me rū­šia­vi­mo cen­trų lan­ky­to­jų su­pra­tin­gu­mo ir kan­try­bės.

Pri­me­na­me, kad rū­šia­vi­mo cen­tras – tai ta vie­ta, kur at­lie­kos ne iš­me­ta­mos, o pir­miau­sia iš­rū­šiuo­ja­mos. Kaip jas rū­šiuo­ti, į ku­rį kon­tei­ne­rį dė­ti, vi­sa­da pa­tars cen­tro dar­buo­to­jas. Vis daž­niau vie­ni ki­tus kon­tro­liuo­ja ir at­lie­kas į rū­šia­vi­mo cen­trus at­ve­žę gy­ven­to­jai: jie vie­nas ki­tam ir pa­ta­ria, ir su­draus­mi­na, ir in­for­muo­ja cen­tro dar­buo­to­jus apie pa­ste­bė­tą ne­tin­ka­mą rū­šia­vi­mą.

Bir­že­lio pra­džio­je ARATC rū­šia­vi­mo cen­trų dar­buo­to­jai bu­vo su­si­rin­kę į mo­ky­mus, ku­riuo­se ap­tar­ti nau­jau­si at­lie­kų tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mai, kas­die­nė­je veik­lo­je iš­ky­lan­tys klau­si­mai, pro­ble­mi­nis kai ku­rių klien­tų el­ge­sys, dėl ku­rio kar­tais ten­ka kreip­tis ir į po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus.

Kaip pa­ste­bė­jo rū­šia­vi­mo cen­trų va­do­vai, dau­giau­sia ne­aiš­ku­mų gy­ven­to­jams ky­la dėl sta­ty­bi­nių ir teks­ti­lės at­lie­kų rū­šia­vi­mo. Nuo šiol į rū­šia­vi­mo cen­trus at­vež­tos teks­ti­lės at­lie­kos de­da­mos į tam skir­tus mai­šus ir su šiais mai­šais me­ta­mos į kon­tei­ne­rius. Tai da­ro­ma tam, kad su­rink­ta teks­ti­lė ne­su­šlap­tų, ne­iš­si­pur­vin­tų.

Į kon­tei­ne­rius iš­mes­tos teks­ti­lės at­lie­kos nė­ra skir­tos gy­ven­to­jams pa­si­im­ti. Gy­ven­to­jai ga­li im­ti tik daik­tus, dra­bu­žius bei ava­ly­nę, pa­lik­tus daik­tų mai­nų punk­tuo­se „Mai­nu­kas“. Lai­pio­ti po kon­tei­ne­rius ir ieš­ko­ti juo­se daik­tų pa­si­ė­mi­mui yra drau­džia­ma.

Ku­rie daik­tai jau iš­mes­ti­ni, o ku­rie dar ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir pa­lie­ka­mi „Mai­nu­ke“, tu­ri nu­spręs­ti pa­tys gy­ven­to­jai.

At­lie­kos rū­šia­vi­mo cen­truo­se iš gy­ven­to­jų pri­ima­mos ne­mo­ka­mai (iš­sky­rus šie­nai­nio plė­ve­lę, au­to­mo­bi­li­nį plas­ti­ką ir sun­kias­vo­rių au­to­mo­bi­lių bei že­mės ūkio tech­ni­kos pa­dan­gas) ir be­veik vi­sos – ne­ri­bo­tais kie­kiais.

Rū­šia­vi­mo cen­trų dar­buo­to­jai su­lau­kia ne­ma­žai pra­šy­mų, kad aikš­te­lė­se bū­tų tei­kia­ma ir mo­ka­ma as­bes­ti­nio ši­fe­rio su­rin­ki­mo pa­slau­ga. Bet to da­ry­ti kol kas ne­pla­nuo­ja­ma, sau­gant tiek rū­šia­vi­mo cen­trų dar­buo­to­jų, tiek lan­ky­to­jų svei­ka­tą.

„Esa­te vie­na svar­biau­sių gran­džių mū­sų įmo­nė­je. Nuo jū­sų dar­bo pri­klau­so di­džiu­lė da­lis vi­sos įmo­nės sėk­mės ir jos re­pu­ta­ci­jos“, – su­si­rin­ku­siems rū­šia­vi­mo cen­trų dar­buo­to­jams sa­kė ARATC di­rek­to­rius Al­gir­das Rei­pas.

Aly­taus re­gio­ne vei­kia dvi­de­šimt rū­šia­vi­mo cen­trų, ku­riuo­se su­ren­ka­ma apie 20 proc. vi­sų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų. Vien per ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius rū­šia­vi­mo cen­truo­se su­rink­ta be­veik 6 tūkst. to­nų įvai­rių at­lie­kų ir dar dau­giau kaip 2,5 tūkst. to­nų ža­lių­jų at­lie­kų.

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku rū­šia­vi­mo cen­truo­se kas­dien ap­si­lan­ko apie 400–600 žmo­nių. Jie at­ve­ža at­lie­kas, ku­rių ne­ga­li­ma mes­ti į kon­tei­ne­rius prie na­mų.

At­vež­tas at­lie­kas jų tu­rė­to­jai pa­tys pri­va­lo iš­krau­ti ir iš­rū­šiuo­ti, su­dė­da­mi į kiek­vie­nai at­lie­kų rū­šiai skir­tus kon­tei­ne­rius.

Rū­šia­vi­mo cen­trų kon­tak­tai ir dar­bo lai­kas skel­bia­mi https://www.aratc.lt/kon­tak­tai-ru­sia­vi­mo-cen­trai-2/.

Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro inf.

Užs. Nr. 062