Ro­tu­šės pa­sta­to ar­chi­tek­tą nuos­kau­da ly­di tris de­šimt­me­čius: „Aly­tu­je jau­čiuo­si kaip am­ži­nas „nu­si­kal­tė­lis”

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (9)
2019 Vasaris 22
nuotrauka
Ne­pai­sant aukš­tų vie­šų pro­fe­si­nių įver­ti­ni­mų, S.Juš­kys ne­sle­pia tam tik­ros nuos­kau­dos, ku­rią jau­tė vi­sus tuo me­tus. Jo pa­ste­bė­ji­mu, gy­ven­to­jai taip nie­ko tei­gia­mo ir ne­įžvel­gė jo dar­buo­se. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Kau­nie­tis ar­chi­tek­tas Sau­lius Juš­kys, šian­dien jau iš­ėjęs į už­tar­nau­tą po­il­sį, pa­sa­ko­ja na­muo­se tu­rin­tis šir­džiai mie­lą kam­pe­lį, ku­ria­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti jo su­kur­tų pa­sta­tų pro­jek­tus. Ne­ma­žai vie­tos ja­me už­ima sta­ti­niai Aly­tu­je – S.Juš­kys yra mies­to te­at­ro rū­mų (1995–2008) ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to (1986–1989) au­to­rius. Taip pat bu­vo su­pro­jek­ta­vęs san­tuo­kų rū­mus ir in­ži­nie­rių na­mus, bet jie li­ko ne­už­baig­ti. Ar­chi­tek­tas Aly­tu­je šiuo me­tu lan­ko­si ne­daž­nai. Pa­pras­tai ta­da, kai ten­ka de­rin­ti jo au­to­ri­nių sta­ti­nių kei­ti­mus, pa­vyz­džiui, mies­to te­at­ro iš­ka­bą ir pa­na­šiai. Šį­kart S.Juš­kys bu­vo pa­kvies­tas į ro­tu­šės pa­sta­to 30-me­čiui skir­tą dis­ku­si­ją, ku­rio­je da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais.

Skelbs ar­chi­tek­tū­ri­nį kon­kur­są

Į dis­ku­si­ją mies­to sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo kvies­ti ir mies­te­lė­nai, ir mies­to ar­chi­tek­tai. Pas­ta­rie­siems pa­gar­sin­ta ži­nia, kad ža­da­ma skelbti ar­chi­tek­tū­ri­nį kon­kur­są mies­to cen­tre esan­čiam pa­sta­tų (te­at­ro ir ro­tu­šės) šil­ti­ni­mui, komp­lekso mo­der­ni­za­vi­mui, jų pri­ei­gų, fon­ta­no at­nau­ji­ni­mui.

Pas­ta­rą­jį kar­tą Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis pati Ro­tu­šės aikš­tė bu­vo re­konst­ruo­ta 2012 me­tais.

Apie pa­grin­di­nės Aly­taus mies­to aikš­tės, tu­rė­ju­sios Tur­gaus, Rin­kos, Kom­jau­ni­mo ir Ro­tu­šės pa­va­di­ni­mus, is­to­ri­jos pe­ri­pe­ti­jas pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas Vil­man­tas Dun­de­ris.

Ka­da šia­pus Ne­mu­no Aly­tu­je su­si­for­ma­vo tur­gaus aikš­tė, nė­ra tiks­liai ži­no­ma, ta­čiau 1924 me­tais Aly­taus mies­to ta­ry­ba pri­ėmė nu­ta­ri­mą, lei­du­sį pre­ky­bą gat­vė­se. Ti­kė­ti­na, kad se­no­ji tur­gaus aikš­tė, bu­vu­si Vil­niaus, Kau­no ir Ne­mu­no gat­vių san­kir­to­je (ten, kur da­bar „au­ga“ me­ta­li­nis ąžuo­liu­kas), ne­be­ten­ki­no iš­au­gu­sių mies­to po­rei­kių. Nau­jo­ji aikš­tė pa­va­din­ta Rin­kos, o 1933 me­tais per­va­din­ta Tur­gaus. Di­džio­ji pro­ble­ma – aikš­tė bu­vo ne­iš­grįs­ta ir tai kė­lė daug ne­pa­to­gu­mų mies­te­lė­nams bei tur­gaus pre­kiau­to­jams. 4 de­šimt­me­ty­je cen­tri­nė mies­to aikš­tė bu­vo iš­grįs­ta ne­šli­fuo­tais ak­me­ni­mis – pa­si­rink­tas pi­ges­nis va­rian­tas.

Ap­link aikš­tę mies­te­lė­nams iš­da­ly­tuo­se skly­puo­se kū­rė­si ama­ti­nin­kų dirb­tu­vės, pre­ky­bos įmo­nės, res­to­ra­nai, vieš­bu­čiai. Aikš­tės pa­kraš­ty­je įkur­tas alie­jaus ir po­kos­to fab­ri­kas. Dau­ge­lis svar­biau­sių mies­to šven­čių bu­vo ren­gia­mos Tur­gaus aikš­tė­je. Sa­vo ren­gi­nius čia or­ga­ni­zuo­da­vo šau­liai, ug­nia­ge­siai, skau­tai.

1941 me­tais bir­že­lio mė­ne­sį, pra­si­dė­jus ka­rui, vo­kie­čių avia­ci­ja iš­grio­vė mies­to kvar­ta­lą tarp Tur­gaus aikš­tės ir Vil­niaus gat­vės. Tik 6-aja­me de­šimt­me­ty­je šie griu­vė­siai bu­vo su­tvar­ky­ti ga­lu­ti­nai.

Nuo Kom­jau­ni­mo iki Ro­tu­šės – ne­trum­pas ke­lias

1954 me­tais Tur­gaus aikš­tė per­va­din­ta Kom­jau­ni­mo aikš­te, o jos vi­du­ry­je pra­dė­tas for­muo­ti tri­kam­pis skve­ras. Tur­gus bu­vo iš­kel­tas į mies­to pa­kraš­tį. 1960 me­tais aikš­tės kam­pe pa­sta­ty­tas nau­jas ki­no te­at­ras „Dai­na­va“, o se­na­sis aikš­tės grin­di­nys pa­slėp­tas po as­fal­tu (ne­di­de­lis jo ruo­žas ati­deng­tas ša­lia S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės a. a. ar­chi­tek­to Al­gir­do Mai­ne­lio rū­pes­čiu).

1964 me­tais ry­ti­nė­je aikš­tės da­ly­je pa­sta­ty­ta uni­ver­sa­li­nė par­duo­tu­vė ir res­to­ra­nas „Ne­mu­nas“, ku­rie ga­lu­ti­nai su­dar­kė tri­kam­pį aikš­tės kon­tū­rą.

6-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je mies­te pra­dė­jo kur­suo­ti pir­mie­ji au­to­bu­sai, aikš­tė­je įreng­ta au­to­bu­sų sto­te­lė. Čia vyk­da­vo ir kas­me­tės ge­gu­žės bei lap­kri­čio de­monst­ra­ci­jos. 1969 me­tais piet­va­ka­ri­nia­me aikš­tės pa­kraš­ty­je pa­sta­ty­tas Bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to pa­sta­tas.

1982 me­tais pa­tvir­tin­tas mies­to cen­tri­nės da­lies pro­jek­tas. Se­nie­ji pa­sta­tai nu­griau­ti. Aikš­tės vi­du­ry­je pra­dė­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to sta­ty­ba ga­lu­ti­nai su­dar­kė bu­vu­sią tri­kam­pę aikš­tės struk­tū­rą, ta­čiau ge­ra ži­nia ta, kad jo­je taip ir ne­spė­ta įkur­din­ti tau­tų va­do pa­min­klo, ku­ris, be­je, jau bu­vo ir nu­lie­tas.

1990 me­tais aikš­tė bu­vo pa­va­din­ta Ro­tu­šės var­du. Taip pat pa­siū­ly­ti Dzū­ki­jos, lais­vės, ne­pri­klau­so­my­bės pa­va­di­ni­mai. Ma­no­ma, kad Ro­tu­šės var­dą aikš­tei bus tei­kęs ra­šy­to­jas Jur­gis Kun­či­nas, ta­čiau įgar­si­no jį tuo­me­tė vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Ja­nuš­ke­vi­čie­nė. Be­je, pa­tys aly­tiš­kiai jos var­du – „Ni­jo­lės baž­ny­čia“ – bu­vo pra­mi­nę ir pa­tį ro­tu­šės pa­sta­tą, ku­ris dėl sa­vo sa­vo­tiš­kos for­mos pa­va­di­na­mas ir „Je­me­lios pe­čiu­mi“.

Nuos­kau­dos – abi­pu­sės, o kal­tų nė­ra

„Jei kal­bė­tu­me apie Ro­tu­šės aikš­tė­je esan­čių pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mą, mo­der­ni­za­vi­mą, tai tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ro­tu­šę ga­li­ma šil­tin­ti tik iš vi­daus, o te­at­rą – gal­būt ir iš iš­orės“, – sa­ko ar­chi­tek­tas S.Juš­kys.

Tuo­met, kai pro­jek­ta­vo Ro­tu­šės aikš­tės pa­sta­tų kom­plek­są, jis bu­vo jau­nas, 31 me­tų ar­chi­tek­tas. Dis­ku­si­jo­je Aly­tu­je S.Juš­kys pa­gar­si­no to me­to spau­dos iš­trau­kas, ku­rio­se jo dar­bas bu­vo įver­tin­tas la­bai pa­lan­kiai.

Ro­tu­šės pa­sta­to pro­jek­tą re­cen­za­vo ar­chi­tek­tai, iš­sky­rę jį kaip „vi­sai ki­to­kios ko­ky­bės“. Nors pro­fe­si­nė ben­druo­me­nė tuo me­tu abe­jo­jo, ar ta­ry­bų val­džia pro­jek­tą pa­lai­mins, vis dėl­to ko­mi­si­ja nu­spren­dė lai­mė­to­ju skelb­ti S.Juš­kį. Iš vi­so kon­kur­sui bu­vo pa­teik­ta 16 pro­jek­tų, jie eks­po­nuo­ti tuo­me­čiuo­se AB „Aly­taus teks­ti­lė“ kul­tū­ros rū­muo­se.

Ne­pai­sant aukš­tų vie­šų pro­fe­si­nių įver­ti­ni­mų, S.Juš­kys ne­sle­pia tam tik­ros nuos­kau­dos, ku­rią jau­tė vi­sus tuo me­tus. Jo pa­ste­bė­ji­mu, gy­ven­to­jai taip nie­ko tei­gia­mo ir ne­įžvel­gė jo dar­buo­se, o ro­tu­šės pa­sta­to at­si­ra­di­mą ly­dė­jo dar ir abi­pu­sė nuos­kau­da – aly­tiš­kiai kal­ti­no tuo­me­čius mies­to va­do­vus ir ar­chi­tek­tus, kad su­dar­kė is­to­ri­nę aikš­tę ir jos sa­vi­tą for­mą.

At­ski­ra aikš­tės per­mai­nų te­ma – 15 me­tų ša­lia ro­tu­šės riog­san­tys griu­vė­siai. Ar­chi­tek­tas pri­si­me­na, kad jis kū­rė pa­sta­tus ir juos iš­dės­tė erd­vė­je, ver­tin­da­mas aikš­tės vi­su­mą, o tai, kad san­tuo­kų rū­mai li­ko ne­pa­baig­ti, yra dar vie­na jo kaip au­to­riaus nuos­kau­da, nes bu­vo su­ar­dy­ta jo su­ma­ny­ta ar­chi­tek­tū­ri­nė vi­su­ma.

Už juo­kin­gai men­ką su­mą pri­va­ti­zuo­tas netvarkomas pa­sta­tas yra gė­da, ku­rios ne­su­ge­ba su­tvar­ky­ti jau ke­tu­rių ka­den­ci­jų po­li­ti­kai. Po sa­vai­tės bus iš­rink­ti tie, ku­rie pri­ims šį iš­šū­kį dar ket­ve­riems me­tams, nors mies­tie­čiai la­bai ti­ki­si, kad lai­ko pri­reiks ma­žiau.

    Komentaras

    o ponuli, nereikėjo su gabrilavičium susidėt ir Alytaus senaniesčio sunaikint, gal dabar taip sąžinė negraužtų,... jau rankos ir į sinagogą niežėjo, laimė,kad žydukai nemiėgojo,... tau tik nagus nukapot ir supuvusiais kiaušiniais apmėtyt,- verkauna, kad nepripažintas genijus,...tfuu, tfuu,....

    Komentaras

    Man patinka teatro erdves. Tik labai nevykusiai suprojektuoti laiptai i antraji auksta-i kavine. Laiptai galejo buti erdviu puosmena, akcentas, dinamine dalimi. O dabar lipimas i kavine primena kazkoki avarini -atsargini isejima-uzdaras ne jaukus tunelis.
    Jei jau renovuosite-remontuosite, tai pakeite laiptus laimesite daugiausiai.

    Komentaras

    Manau, dabar Alytus iš viso kraupioje padėtyje, be strategijos, vizijos, isivaizdavimo, kokį jį mes norime matyti. Laikas būtų miesto vyriausiajam architektektui uzduoti daug klausimų,arba tiesiog pasiūlyti atsistatydinti
    Manau, į jo vietą ateitų gabus žmogus bent su kokia vizija.

    Komentaras

    Mano nuomone, - tikriausiai mes abu su Rotušės pastato architektu vaikystėje skaitėme rusiškas pasakas, nes pastatas iš šono yra labai panašus į vienos pasakos herojaus Jemielios pečių...

    Komentaras

    Anuomet, kai tos pačios prostitutės įgrysdavo visiems dar gebantiems vyrams, miesto burmistras teikdavo siūlymą viešnamį nugriauti. O tada plaštakių kontingentas būdavo iš esmės atnaujinamas ir viešnamį pastatas vėl tapdavo gražiausių mieste. Čia ne rinkimų agitacija ir nieko nesiruošiu demaskuoti.

    Komentaras

    Ne taip jau blogai su ta architektūrine pastato puse, jau seniai pripratome. Esmė ne tame, -
    nemėgstame šio statinio juk pirmiausia todėl, jog tai Valdžios irštva. Niekuomet juk nevertinami žmogaus tik pagal išvaizdą. Jeigu rotušėje būtų atvertos durys ir į ten užeiti kviestų kas tik nori: inžinieriai, mokytojai, muzikantai, artistai, prekybininkai, vaikai... Ir pastatas patiktų, ir aikštė visai pusėtinai. Ar nepritartumėt tokiai mano nuomonei?

    Komentaras

    Kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę. Jei alytiškiai ir šiandien gailisi sudarkytos, jų nuomone, aikštės, tai taip ir yra. Reiškia buvo prastas sprendimas, kuris ir šiandien bado akis alytiškiams. Kai architektas, gyvendamas Kaune, dar jaučiasi įsižeidęs, kad jo darbai "neprilipo" miesto žmonėms, yra dar keisčiau. Matyt susirgote žvaigždžių liga. Mes ir šiandien gailimės ir ilgimės tos buvusios jaukios aikštės...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.