„Pu­ne­lės” va­do­vas Gin­tau­tas Šmi­tas: „Vie­nas lau­ke ne ka­rys, ka­pe­la yra ko­lek­ty­vi­nis dar­bas ir mes vi­si kaip vie­nas kumš­tis” (3)

Punele
Liaudiškos muzikos kapelai „Punelė“ šį mėnesį sukaks 34-eri gyvavimo metai, bet šios sukakties kolektyvas neminės, tačiau jau generuoja idėjas kitų metų jubiliejui. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Šį ko­vą Pu­nios „Pu­ne­lei“ su­kaks 34 me­tai. Tiek me­tų šia­me kraš­te įsi­tvir­ti­nęs ir ka­pe­los va­do­vas Gin­tau­tas Šmi­tas. Tiek me­tų ka­pe­la ne­kei­tė nei sa­vo pa­va­di­ni­mo, nei mu­zi­ka­vi­mo sti­liaus, jų vek­to­rius iš­li­ko tas pats – iš­ti­ki­my­bė liau­diš­kai mu­zi­kai, pa­gar­ba sa­vo ša­liai, sa­vam ko­lek­ty­vui. Ka­pe­los va­do­vą G.Šmi­tą kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Kaip ir vi­si at­li­kė­jai, esa­te pri­vers­ti­nė­je pau­zė­je, ką vei­kia­te?

– Kaip ir vi­sus, taip ir mū­sų ko­lek­ty­vo veik­lą ši si­tu­a­ci­ja pa­ko­re­ga­vo. Ne­be­li­ko kon­cer­tų, pa­si­ro­dy­mų, ne­ga­li­me su­si­ei­ti ir re­pe­tuo­ti. Ta­čiau esa­me op­ti­mis­tai ir ne­nu­si­me­na­me, nes ma­no­me, kad vis­kas greit at­si­stos į sa­vo vė­žes.

Gal­vo­je ge­ne­ruo­ja­ma daug idė­jų, pla­nų: tai ir nau­jų kū­ri­nių ieš­ko­ji­mas bei jų aran­ža­vi­mas, o ir ban­dy­mas mo­ky­tis gro­ti nuo­to­li­niu bū­du.

 

– Ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti, bet esu gir­dė­ju­si, jog ryk­liai ne­tu­ri oro pūs­lės ar kaž­ko­kio ki­to pa­na­šaus or­ga­no, kaip ki­ti van­dens plau­ki­kai, dėl to vi­są lai­ką tu­ri plauk­ti. Kas Jus ska­ti­na tiek daug mu­zi­kuo­ti?

– Mu­zi­kuo­ti mus ska­ti­na mei­lė mū­sų gro­ja­mai liau­diš­kai mu­zi­kai, ne­iš­sen­kan­tis ko­lek­ty­vo na­rių en­tu­ziaz­mas ir mei­lė žmo­nėms, ku­rie mus my­li ir no­ri gir­dė­ti mū­sų at­lie­ka­mas me­lo­di­jas. Tai – pa­grin­di­nis va­rik­lis. Džiau­giuo­si, kad ko­lek­ty­vo mu­zi­kan­tai tą su­pran­ta ir no­riai gro­ja ka­pe­lo­je „Pu­ne­lė“.

Vie­nas lau­ke ne ka­rys, ka­pe­la yra ko­lek­ty­vi­nis dar­bas ir mes vi­si kaip vie­nas kumš­tis.

 

– „Ačiū Jums už lie­tu­viš­kas dai­nas“. Ar daž­nai tai iš­girs­ta­te?

– Mū­sų re­per­tu­a­re skam­ba liau­diš­kos ir kom­po­zi­to­rių dai­nos bei me­lo­di­jos. At­lie­ka­me Sta­sio Liup­ke­vi­čiaus, Re­mi­gi­jaus Po­de­rio, An­ta­no Mi­ka­laus­ko ir ki­tų kū­rė­jų kū­ri­nius. O dėl gra­žių pa­dė­kos žo­džių, tai jų daž­nai iš­girs­ta­me.

Su­lau­kia­me iš klau­sy­to­jų iš tie­sų daug skam­bu­čių su pa­dė­ko­mis, kad dai­nuo­ja­me liau­diš­ką re­per­tu­a­rą. Bet svar­biau­sia, kad me­lo­di­ja tu­ri bū­ti ir mū­sų šir­dis vir­pi­nan­ti.

 

– Ko­kio il­gio dai­nų py­nę jau ga­lė­tu­mė­te iš­pin­ti iš sa­vo dai­nų?

– Per tiek me­tų liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „Pu­ne­lė“ su­py­nė ne­trum­pą dai­nų py­nę. Jei­gu taip at­vi­rai, tai net ne­skai­čia­vo­me, kiek tu­ri­me dai­nų sa­vo re­per­tu­a­re. Ta­čiau tik­rai ne­ma­žai. Ma­nau, kad tai yra na­tū­ra­lu, ne kiek­vie­nas ko­lek­ty­vas ga­li mu­zi­kuo­ti jau 34 me­tus.

 

– Kaip ma­no­te, kai žiū­ro­vai iš­girs­ta Jū­sų ka­pe­los var­dą, ko­kios dai­nos ti­ki­si?

– Ge­ras klau­si­mas. Bė­gant me­tams kei­tė­si mū­sų re­per­tu­a­ras ir žiū­ro­vas. Kiek­vie­nas klau­sy­to­jas, tik­riau­siai, tu­ri tik jo mėgs­ta­mą me­lo­di­ją. Bet iš aplo­dis­mentų ga­lė­jo­me spręs­ti, kad ku­rį lai­ką vie­na iš my­li­miau­sių žiū­ro­vų dai­nų bu­vo dai­na „Šim­ta­bal­sė“.

Pra­džio­je mū­sų kū­ry­bi­nės veik­los ji bu­vo kaip ir vi­zi­ti­nė ka­pe­los kor­te­lė. Šis kū­ri­nys kon­cer­tų me­tu skam­bė­da­vo vi­sa­da ne vie­ną kar­tą. Vė­liau jos vie­tą už­ėmė dai­na „Vai­kys­tės pir­ke­lė“, ją kei­tė dai­na „Pri­si­mi­ni­mai“.

Da­bar daž­niau­siai ga­li­me iš­girs­ti ir per LRT svei­ki­ni­mų kon­cer­tą at­lie­ka­mas dai­nas „Pa­ra­šyk“ ir „Me­tai“.

 

– Džiu­gi­na­te pui­kio­mis, ly­ri­nė­mis me­lo­di­jo­mis. Esa­te gar­si liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la vi­so­je Lie­tu­vo­je, jau nuo 2001 me­tų ma­to­ma res­pub­li­ki­nės te­le­vi­zi­jos lai­do­se. Kas pa­de­da iš­si­lai­ky­ti to­kia­me aukš­ta­me ly­gy­je? Pa­dė­kų iš vie­ti­nės val­džios su­lau­kia­te?

– Ly­ri­nės mū­sų me­lo­di­jos, ben­dras ko­lek­ty­vo su­si­klau­sy­mas, su­sig­ro­ji­mas ir ska­ti­na mus to­liau mu­zi­kuo­ti ir bū­ti ma­to­miems vi­siems. Aiš­ku, daug ką pa­kei­tė LRT lai­da „Duo­kim ga­ro“.

Tai, kad esa­me ma­to­mi, kvie­čia­mi kon­cer­tuo­ti vi­so­je res­pub­li­ko­je (net ir Len­ki­jo­je esa­me kon­cer­ta­vę), jau­čia­mės my­li­mi, mus ska­ti­na to­bu­lė­ti, mu­zi­kuo­ti kuo pro­fe­sio­na­liau.

Esa­me la­bai dė­kin­gi Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei už pa­lai­ky­mą ir su­pra­ti­mą. Pa­gal ga­li­my­bes, esa­me vis įvai­rio­mis for­mo­mis pa­ska­ti­na­mi.

 

– To­li sklin­da gan­das apie du Pu­nios ren­gi­nius – Oni­nes ir ka­pe­lų var­žy­tu­ves. O Jums, ar tai ly­gia­ver­tės šven­tės, joms jau ren­gia­tės?

– Tai tie­sa. Šie du ren­gi­niai Pu­nio­je po­pu­lia­riau­si. Oni­nės, aiš­ku, yra ma­siš­kes­nis mū­sų ren­gi­nys. La­bai džiau­gia­mės, kad ši šven­tė – tai emig­ran­tų, se­nų drau­gų ir bi­čiu­lių, tau­tie­čių iš vi­sos Lie­tu­vos su­grį­ži­mo šven­tė į sa­vo gim­ti­nę.

Kal­bant apie ka­pe­lų var­žy­tu­ves „Ant Ne­mu­no kran­to“, tai la­bai džiau­gia­mės šiuo mū­sų ren­gi­niu. Me­tai iš me­tų jis su­ren­ka vis dau­giau žiū­ro­vų. Mū­sų sa­lė jau ne­be­su­tal­pi­na vi­sų no­rin­čių­jų. Nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio su­lau­kia­me skam­bu­čių, ka­da gi vyks ka­pe­lų var­žy­tu­vės?

Šiais me­tais pan­de­mi­ja pa­ko­re­ga­vo mū­sų pla­nus. Vi­lia­mės, kad šven­tę suor­ga­ni­zuo­ti pa­vyks. Pa­kei­tė­me ren­gi­nio da­tą ir vi­sus pla­nuo­ja­me pa­kvies­ti Mo­ti­nos die­ną švęs­ti su liau­diš­ko­mis me­lo­di­jo­mis Pu­nio­je.

 

– Vie­nas mū­sų lei­di­nio skai­ty­to­jas kal­bė­jo, kad „Pu­ne­lės“ at­lie­ka­mus kū­ri­nius pa­mi­lo dėl tri­mi­tų. Jis tei­gė, kad re­ta­me liau­dies mu­zi­kos ko­lek­ty­ve jais gro­ja­ma. Kuo dar gro­ja­ma Jū­sų ka­pe­lo­je. Kiek pats mu­zi­kos in­stru­men­tų val­do­te?

– Ne­ga­liu iš­skir­ti nė vie­no mu­zi­kan­to iš ko­lek­ty­vo. Jie vi­si pui­kiai mu­zi­kuo­ja. Mes tik vi­si vie­na­me kumš­ty­je esa­me jė­ga.

Be abe­jo, mū­sų ka­pe­lai tri­mi­tai su­tei­kia daug gra­žaus skam­be­sio. Ir dar kar­tą pa­si­kar­to­siu, kad vie­nas lau­ke – ne ka­rys.

Aš pats gro­ju akor­de­o­nu, ar­mo­ni­ka, val­dau ir sin­te­za­to­rių.

 

– Mo­te­rų taip ir ne­įsi­lei­džia­te į vy­riš­ką at­li­kė­jų kom­pa­ni­ją, nors var­dą ka­pe­lai sky­rė­te mo­te­riš­ką. Ko­dėl „Pu­ne­lė“? Ar „Pu­ne­lės“ pa­va­di­ni­mas pri­gi­jo nuo pir­mų­jų ka­pe­los die­nų?

– Mo­te­ris mes tik­rai la­bai my­li­me. Žmo­noms ir drau­gėms no­riu pa­dė­ko­ti už jų kan­try­bę, su­pra­tin­gu­mą, kai jas sa­vait­ga­ly­je pa­lie­ka­me vie­nas. Mo­te­rų mū­sų ko­lek­ty­ve nė­ra, bet tai ne­reiš­kia, kad jų ne­bus. Gal iš­auš ta die­na, ka­da iš­vy­si­me „Pu­ne­lės“ ko­lek­ty­ve ir mo­te­rų.

Mes tu­ri­me to­kią vi­siems jau ži­no­mą fra­zę – „mums mo­te­rų rei­kia, bet ko­lek­ty­ve ne“.

Ka­pe­los pa­va­di­ni­mas at­si­ra­do pa­čio­je su­si­kū­ri­mo pra­džio­je. Pro Pu­nią te­ka upe­lis Pu­ne­lė, ku­ri įte­ka į Ne­mu­ną. Tai, grei­čiau­sia, ir bu­vo vie­nas iš ar­gu­men­tų mū­sų pa­va­di­ni­mui. Ma­ny­čiau, vi­sa tai ir nu­lė­mė mū­sų ko­lek­ty­vo pa­va­di­ni­mą.

– Ko­vo 12 die­ną „Pu­ne­lė“ švęs, kaip jau įvar­di­jo­te, 34-uo­sius veik­los me­tus, tiek, kiek me­tų Jūs ir dir­ba­te Pu­nio­je. Ko­kio for­ma­to pla­nuo­ja­mas su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mas?

– 34-eri gy­va­vi­mo me­tai kaip ko­lek­ty­vui yra ne­ma­žas lai­ko tar­pas. Ta­čiau mes šios su­kak­ties ne­mi­nė­si­me. Ar­tė­ja 35-erių me­tų ju­bi­lie­jus, dėl ku­rio jau ge­ne­ruo­ja­me idė­jas, vis­kas kaip ir su­dė­lio­ta.

Bus di­de­lis gra­žus ren­gi­nys PU­NIO­JE. Dėl ren­gi­nio for­ma­to dar tru­pu­tį vis­ko ne­at­sklei­si­me, bet, kaip ir mi­nė­jau, vis­kas ap­gal­vo­ta, su­dė­lio­ta. Pu­nio­je gy­ve­nu ir dir­bu ir­gi 34 me­tus, nuo 1987-ųjų.

 

– Ka­pe­lai – 34-eri, o koks jos at­li­kė­jų am­žius? Ar yra mu­zi­kan­tų, ku­rie „Pu­ne­lė­je“ nuo jos veik­los pra­džios?

– At­li­kė­jų am­žius nuo 19 iki 60 me­tų. Am­žiaus skir­tu­mas vi­siš­kai ne­svar­bu, nes mus vi­sus jun­gia dai­na, ben­dras mu­zi­kos su­pra­ti­mas. Jau­niau­sias iš mū­sų – būg­ni­nin­kas Ed­vi­nas Švi­pas.

Bė­gant me­tams, kei­tė­si ko­lek­ty­vo su­dė­tis. Nuo pat pra­džių ko­lek­ty­ve gro­ja kon­tra­bo­si­nin­kas Kęs­tas Kaš­ko­nas ir vo­ka­lis­tas Gin­tau­tas Vė­sa bei aš.

 

– Per tuos me­tus koks iš­leis­tų al­bu­mų krai­tis su­si­kau­pė?

– Per šiuos 34 me­tus iš­leis­ti 3 kom­pak­ti­niai dis­kai: „Ant Ne­mu­no kran­to“ – 2001 m., „Pri­si­mi­ni­mai“ – 2009 m., „Vai­kys­tės pir­ke­lė“ – 2014 m.

Šie­me­ti­niuo­se sa­vo pla­nuo­se tu­ri­me idė­ją, la­bai di­de­lį no­rą, – iš­leis­ti dar vie­ną kom­pak­ti­nę plokš­te­lę. Ti­ki­mės pa­ra­mos ir iš mū­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės bei mū­sų nuo­la­ti­nių rė­mė­jų.

Ma­nau, kad ki­tais me­tais, jei­gu vis­kas pa­vyks, tai ir pri­sta­ty­si­me nau­ją­jį pro­duk­tą. Su­dė­si­me pa­čias gra­žiau­sias ir nau­jau­sias „Pu­ne­lės“ dai­nas.

 

– Ar kar­tais pa­si­gin­či­ja­te dėl re­per­tu­a­ro?

– Bū­na vis­ko. Kar­tais pa­siū­lau vy­rams nau­ją kū­ri­nį, kai kam jis gal ir ne­pa­tin­ka, kaip sa­ko­ma, ne prie šir­dies. Bet su­ran­da­me kom­pro­mi­są, kar­tais pa­kei­čia­me ko­kį pra­gro­ji­mą, teks­tą tru­pu­tė­lį ir kū­ri­nys iš­ei­na vi­sai ne­blo­gas.

Aiš­ku, kai ku­rie iš jų taip ir ne­iš­vys­ta die­nos švie­sos.

 

Kaip pa­vyks­ta su­de­rin­ti re­pe­ti­ci­jų lai­ką, juk yra ir dir­ban­čių jos na­rių? Pri­sta­ty­ki­te „Pu­ne­lės“ mu­zi­kan­tus.

– Re­pe­ti­ci­jos vyks­ta tik­tai va­ka­rais. Sten­gia­mės nors vie­ną kar­tą per sa­vai­tę su­si­tik­ti.

Su­pran­tu ka­pe­los vy­rus, po dar­bo die­nos dar va­ka­re re­pe­ti­ci­ja, gal kar­tais ir tin­gi­si, pa­var­gę. Bet dar ne­bu­vo taip, kad ne­ga­liu, ne­no­riu, ne­at­va­žiuo­siu. Tai žmo­nės, ku­rie my­li mu­zi­ką, ši­tą mu­zi­kos sti­lių ir, kaip sa­kė „Duo­kim ga­ro“ ve­dė­jas Sta­nis­lo­vas, „mu­zi­kuo­ja iš šir­dies“. Jie pil­ni en­tu­ziaz­mo. Ačiū JIEMS: Dai­niui Juo­za­pa­vi­čiui – tri­mi­tas, Al­gi­man­tui Juo­za­pa­vi­čiui – tri­mi­tas, Kęs­tui Kaš­ko­nui – kon­tra­bo­sas, Gin­tau­tui Vė­sai – vo­ka­las, Ri­kan­tui Žu­kui – akor­de­o­nas, Ed­vi­nui Švi­pui – mu­ša­mie­ji. Aš daž­niau­siai gro­ju akor­de­o­nu.

 

– O Jūs ko­kio sti­liaus mu­zi­kos dar mėgs­ta­te klau­sy­ti?

– Įvai­rių sti­lių mu­zi­ką klau­sau. Pats dar mu­zi­kuo­ju ne tik ka­pe­lo­je.

Ten­ka pa­gro­ti ves­tu­vė­se, ju­bi­lie­juo­se, o ten rei­kia įvai­rios mu­zi­kos. La­biau­siai prie šir­dies kan­tri sti­lius. Ten vis­kas gy­va, na­tū­ra­liai mie­la ir at­gai­va ma­no šir­džiai.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.