„Pro­tas ver­tas tiek, kiek jis tar­nau­ja mei­lei”

Da­lia Jen­čiu­vie­nė
Komentarai (0)
2019 Birželis 13
Dalia Jenčiuvienė
Dalia Jenčiuvienė kaip iš akies traukta Žemaitė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Va­sa­ros pra­džia. Dan­gus be de­be­sė­lio, sau­lė plies­kia... Kve­pia jaz­mi­nai, links­ta di­džiu­liai bi­jū­nų žie­dai... Pu­šų še­šė­ly­je pri­sig­lau­dė sta­le­lis, už­deng­tas bal­ta li­ni­ne stal­tie­se, rim­ti­mi dvel­kia se­no­vi­nė mal­dak­ny­gė, sto­vi ra­ša­li­nė.

Prie at­vers­to są­siu­vi­nio su plunks­na­ko­čiu ran­ko­je ry­mo pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris, plau­kus go­bia bal­ta ske­pe­tai­tė, – Že­mai­tė. Gat­ve vaikš­ti­nė­ja po­nios il­gais si­jo­nais, skry­bė­lė­tos ir vien­plau­kės, su­si­juo­su­sios tau­ti­nė­mis juos­to­mis ir ry­šin­čios įvai­rias­pal­ves ska­re­les...

To­kia bu­vo bir­že­lio 4-osios pa­va­ka­rė Že­mai­tės gat­vė­je, kur, pa­kvies­ti Ku­ror­to se­niū­nai­tės Ge­no­vai­tės Žiu­rins­kie­nės, su­si­rin­ko ne­ma­žas bū­rys Ku­ror­to gy­ven­to­jų – pa­mi­nė­ti ir švęs­ti mū­sų gar­bios ra­šy­to­jos Ju­li­jos Be­niu­še­vi­čiū­tės-Žy­man­tie­nės-Že­mai­tės gim­ta­die­nio.

Yra ką švęs­ti ir iš ko pa­si­mo­ky­ti šian­dien. J.Že­mai­tė – vie­na iš­ki­liau­sių ir la­biau­siai nu­si­pel­niu­sių Lie­tu­vos mo­te­rų, iš­ėjo kaip sto­vi iš sa­vų na­mų, bu­vo „kam­pi­nin­kė“ tai vie­nur, tai ki­tur pri­si­glausdama...

No­rint bū­ti di­džiu žmo­gu­mi ne­rei­kia sta­ty­tis na­mo, ke­lis kar­tus pra­noks­tan­čio kai­my­nų na­mus, kaip šian­dien ten­ka su­si­dur­ti Ku­ror­to re­a­ly­bė­je. Žmo­nės, tur­tin­gi iš­min­ties, di­džia­dvasiai, su­pra­to ir su­pran­ta – rei­kia gy­ven­ti ne tik dėl sa­vęs, bet ir dėl ki­tų...

Ne­mir­tin­gi tam­pa­me ne tur­tais be­si­pui­kuo­da­mi, o dirb­da­mi tei­sin­gus ir ge­rus dar­bus žmo­nėms, au­ko­ji­mu, me­ce­na­vi­mu pa­grįs­tais san­ty­kiais, o ne kaip pas mus įpras­ta: „ran­ka ran­ką plau­na“, „aš tau – tu man“.

Mes, ku­ror­tie­čiai, ir, ti­kė­ti­na, vi­si aly­tiš­kiai, esa­me dė­kin­gi tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos Aly­taus mies­to val­džiai už Ku­ror­to sta­tu­są Aly­taus mies­te, už gam­tos gro­žio puo­se­lė­ji­mą ir iš­sau­go­ji­mą, gat­vių pa­va­di­ni­mus. Ku­ror­to te­ri­to­ri­jo­je 9 gat­vės pa­va­din­tos Lie­tu­vos me­nui, kul­tū­rai ir vals­ty­bin­gu­mui nu­si­pel­niu­sių žmo­nių var­dais. Gal to­dėl dau­gu­ma Ku­ror­to gy­ven­to­jų sa­vy­je ne­šio­ja tą dva­sios ra­my­bę, vi­di­nę ele­gan­ci­ją, su ku­riais taip leng­va ir pa­pras­ta įgy­ven­din­ti įvai­riau­sius su­ma­ny­mus.

O kad Že­mai­tės gat­vės šven­tė įsi­min­tų ir Že­mai­tės gi­mi­mo die­ną pri­si­min­tų, kad apie tai su­ži­no­tų kuo dau­giau žmo­nių, gra­ži ir links­ma po­nia su vė­duok­le – Jad­vy­ga Mai­ne­lie­nė – stab­dė pra­va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius ar net au­to­bu­sus ir nu­ste­bu­siems vai­ruo­to­jams bei ke­lei­viams skel­bė šią ži­nią, o se­niū­nai­tė im­pro­vi­za­vo Že­mai­tę – juos ap­do­va­no­jo bi­jū­no žie­dais. Su­kū­rė­me šven­tės at­mo­sfe­rą ne tik sau, bet ir gat­ve va­žiuo­jan­tie­siems.

Že­mai­tės gat­vės gy­ven­to­ja Ala Bag­do­nie­nė vi­sus pa­kvie­tė į sa­vo so­dy­bos kie­mą, kur pu­šų prie­globs­ty­je šven­tė tę­sė­si dar il­gai! Su­si­rin­ko­me iš įvai­rių Ku­ror­to kam­pe­lių, kai ku­rie su­si­ti­ko pir­mą kar­tą, kle­gė­jo, ben­dra­vo, su­si­pa­ži­no, iš­si­skirs­tė kaip se­ni ge­ri pa­žįs­ta­mi...

La­bai džiu­gu, kad ne­pa­vargs­tan­ti Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos fo­to­met­raš­ti­nin­kė Zi­ta Stan­ke­vi­čie­nė su­spė­ja fo­to­gra­fi­jo­se įam­žin­ti Ku­ror­to veik­lą, ir taip mes ga­li­me apie sa­ve pa­pa­sa­ko­ti. Kar­tu dė­ko­ja­me „Aly­taus nau­jie­noms“ už ben­dra­dar­bia­vi­mą ir mū­sų veik­los sklai­dą. Mes so­di­na­me kul­tū­ros dai­gą, ku­ris, ti­ki­me, iš­augs ir pri­si­dės prie „Aly­tus – kul­tū­ros sos­ti­nės 2022“.

Dė­ko­ja­me ak­ty­viau­siems Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos am­ba­sa­do­riams: Alai­ Bag­do­nie­nei, Ag­nei Jen­čiū­tei, Auš­rai Ka­va­liaus­kie­nei, Jad­vy­gai­ Mai­ne­lie­nei, Li­nai ir Sta­siui Pil­kio­niams, Vi­dai Na­ru­še­vi­čie­nei, Juo­zui Bal­čiū­nui, Vi­li­jai Su­šins­kie­nei ir ki­tiems.

Ku­ror­tie­čiai įvei­kė su­sve­ti­mė­ji­mą ir nuo­bo­du­lį, mez­ga­si ben­drys­tės jaus­mas, bręs­ta nau­ji pla­nai ir idė­jos. Ti­kė­ki­me, kad ku­ror­tie­čių san­ty­kių tin­klas tik plė­sis ir stip­rės ne tik šven­tė­se, bet ir spren­džiant ak­tu­a­lias Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jo­je gy­ve­nan­tiems bei vi­sam mies­tui opias pro­ble­mas.

O už­baig­ti no­ri­si to­kia pran­cū­zų ra­šy­to­jo An­toi­ne de Saint-Exupéry ci­ta­ta: „Koks tu­ri bū­ti žmo­gus? Štai pa­grin­di­nis klau­si­mas, nes tik dva­sia ap­vai­si­na pro­tą. Pro­tas ver­tas tiek, kiek jis tar­nau­ja mei­lei. Vien mei­lė val­do kū­rė­jo ran­ką. Vien mei­lė re­gi dar ne­pra­dė­tus skulp­tū­ros kon­tū­rus. Per­ga­lė – mei­lės vai­sius. Ne­re­gi­ma mei­lės jė­ga iš­lais­vi­na žmo­gų. Tik­ro­ji mei­lė – tas san­ty­kių tin­klas, ku­ris da­ro žmo­gų žmo­gu­mi.“

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.