Pri­va­lo­me pra­dė­ti pa­tys nuo sa­vęs

Algirdas Jakulis
Komentarai (2)
2019 Rugpjūtis 29
Nuotrauka
Algirdas Jakulis.
Gra­žiai pa­mi­nė­jo­me Bal­ti­jos ke­lio tris­de­šimt­me­tį. Tos die­nos žo­džiais ne­nu­sa­ko­mas jau­du­lys dar dau­ge­liui gy­vas šir­dy­se. Lai­min­gi vi­si, ga­lė­ję da­ly­vau­ti ta­me is­to­ri­nia­me tau­tos dva­sios stip­ry­bės įvy­ky­je.

At­vi­rai pri­si­pa­žin­siu, aš, kaip ir a. a. Al­gir­das My­ko­las Bra­zaus­kas, Bal­ti­jos ke­ly­je ne­sto­vė­jau.

Sa­ve į vie­ną įsi­vaiz­duo­ja­mą gre­tą su šiuo po­li­ti­ku pa­si­sta­ty­da­mas ne su­si­reikš­min­ti no­riu, tik pa­brėž­ti, kad to­je uni­ka­lio­je tau­tos va­lios iš­raiš­kos ak­ci­jo­je, ne­for­ma­lia­me re­fe­ren­du­me, žmo­nės ne­da­ly­va­vo be­ne dėl dvie­jų pa­grin­di­nių prie­žas­čių: ar­ba fi­zi­nių, ar­ba mo­ra­li­nių truk­džių.

Gal ir keis­tai, bet ga­liu di­džiuo­tis tuo, jog ma­no ne­da­ly­va­vi­mo prie­žas­tis kar­di­na­liai sky­rė­si nuo tuo­me­čio LKP CK pir­mo­jo sek­re­to­riaus: ma­no no­rai ne­su­ta­po su fi­zi­nė­mis ga­li­my­bė­mis, o pir­mo­jo tuo­me­tės Ta­ry­bų Lie­tu­vos val­džios žmo­gaus ga­li­my­bės aki­vaiz­džiai ne­su­ta­po su Mask­vos no­rais ar jo pa­ties bai­mė­mis.

Be­je, jo ko­le­gos Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je ne­pa­si­di­džia­vo ir ne­pa­bi­jo­jo iš­ties­ti ran­kų sa­vo tau­tie­čiams ir kar­tu sto­vė­ti tai­kaus pro­tes­to gran­di­nė­je.

Ma­čiau dau­gy­bę nuo­trau­kų ir fil­muo­tos me­džia­gos iš Bal­ti­jos ke­lio, ta­čiau nie­kur ne­pa­ste­bė­jau žmo­nių gran­di­nė­je ran­kas svei­kie­siems iš­tie­su­sio ve­ži­mė­ly­je sė­din­čio ne­įga­lio­jo.

Da­bar­ties žvilgs­niu ver­ti­nant, at­ro­do keis­to­kai, ta­čiau ži­nant anų die­nų re­a­li­jas – įpras­tas vaiz­de­lis.

Mat per­fra­za­vus gar­sų­jį, per TV til­tą su JAV žiū­ro­vais iš Mask­vos nu­skam­bė­ju­sį mo­te­riš­kės pa­reiš­ki­mą „Ta­ry­bų Są­jun­go­je sek­so nė­ra“, ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, jog Ta­ry­bų Są­jun­go­je ne­įga­lių­jų, tuo­me­čiais ter­mi­nais – in­va­li­dų, ne­bu­vo.

To­kia vy­ra­vo ne­ofi­cia­li ko­mu­nis­tų par­ti­jos li­ni­ja, kad ko­mu­niz­mą sta­tan­čio­je vals­ty­bė­je ne­ga­li bū­ti be­jė­gių, li­go­tų (to­kia yra šio žo­džio reikš­mė lo­ty­niš­kai) žmo­nių.

To­dėl ir Ta­ry­bų Lie­tu­vo­je ne­įga­lie­ji bu­vo su­grūs­ti į va­di­na­muo­sius in­va­li­dų na­mus ar­ba pri­vers­ti tū­no­ti tarp ke­tu­rių sa­vo bu­to sie­nų, kad svei­kie­siems ko­mu­niz­mo sta­ty­to­jams sa­vo „ne­ko­ky­biš­ka“ iš­vaiz­da nuo­tai­kos ne­ga­din­tų. Prie ru­so bu­vo ge­riau, ane, Kar­lai?

Tad ne­nuos­ta­bu, kad ne­įga­lių­jų po­rei­kiai tuo me­tu vals­ty­bės bu­vo ig­no­ruo­ja­mi.

Juk ste­bė­ti­na, kad ša­lis, su­ge­bė­ju­si į kos­mo­są skrai­din­ti žmo­nes ir pa­sau­lį šiur­pi­nu­si sa­vo bran­duo­li­nių ra­ke­tų gau­sa, ne­pa­jėg­tų pa­ga­min­ti pa­to­gaus, kom­pak­tiš­ko ve­ži­mė­lio ne­vaikš­tan­čiam ne­įga­lia­jam.

Te­ko pa­va­ži­nė­ti so­viet­me­čiu su­kurp­tu gre­mėz­diš­ku, sun­kių me­ta­li­nių kon­struk­ci­jų su vy­riš­ko dvi­ra­čio ra­tais ir der­man­ti­nu ap­trauk­ta me­di­ne at­ra­ma ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­liu, ku­rį su­val­dy­ti net svei­ka­jam bū­tų pro­ble­ma, o apie jo įsi­dė­ji­mą į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę ir pa­sva­jo­ti bu­vo sun­ku.

Ne­abe­jo­ti­nai, tai bu­vo vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl Bal­ti­jos ke­ly­je ne­si­ma­tė ra­tuo­tų ne­įga­lių­jų. Ant ta­bu­re­tės ten juk ne­nu­kak­si!

Po Bal­ti­jos ke­lio už­au­go ir su­bren­do nau­ja kar­ta, ra­di­ka­liai pa­si­kei­tė po­li­ti­nė sis­te­ma, bet žmo­nių mąs­ty­mas ir ste­re­o­ti­pai jų gal­vo­se kei­čia­si, de­ja, la­bai lė­tai.

Kad ir pla­čiai nu­skam­bė­jęs Žiež­ma­rių at­ve­jis. Pri­min­siu, jog kai vie­no­je šio mies­te­lio gat­vė­je sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė pa­sta­ty­ti gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus de­šim­čiai pro­ti­nę ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių, jos gy­ven­to­jai pa­si­pik­ti­nę gra­si­no: „jei rei­kės, tai su bul­do­ze­riu nu­griau­sim“, mat, pa­sak jų, ne­įga­lie­ji tie­siog „mai­šo­si po ko­jo­mis“.

TV ek­ra­ne ma­tai žmo­nes taip kal­bant ir ne­ga­li su­pras­ti, kas tai: na­cių ra­sės gry­nu­mo te­ori­jos pro­pa­ga­vi­mas ar pa­pras­to ur­vi­nio pri­ma­to grū­mo­ji­mas kuo­ka už­muš­ti bet ką ki­to­kį, pri­siar­ti­nu­sį prie jo ur­vo? Ir tai skam­ba XXI am­žiaus ant­ro­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je!

Ta­čiau nė­ra ko la­bai ste­bė­tis žiež­ma­riš­kiais, kai ir Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pil­na pa­na­šių, tik gal ki­taip iš­reikš­tų ir žo­džiais ne­įgar­sin­tų ne­įga­lių­jų ig­no­ra­vi­mo pa­vyz­džių.

Bū­čiau ne­są­ži­nin­gas, jei­gu nepa­si­džiaug­čiau, kad per pas­ta­ruo­sius du de­šimt­me­čius ra­tuo­tiems ne­įga­lie­siems są­ly­gos ju­dė­ti mies­te žy­miai pa­ge­rė­jo. Įreng­ti įva­žas pa­si­sten­gė daug vi­suo­me­ni­nių sta­ti­nių ir pri­va­čių ben­dro­vių. Daug ge­res­nė pa­dė­tis ir ten, kur nau­jai per­klo­ti ša­li­gat­viai ir nuo­va­žos į per­ėjas yra be prie­kaiš­tų.

Tik gal­vo­je ne­tel­pa, ko­dėl to­kio­je jud­rio­je gat­vė­je prie cen­tri­nio pa­što, kur per­ėjo­je į Ro­tu­šės aikš­tę ža­lias švie­so­fo­ras de­ga be­ne de­šimt se­kun­džių, prie nau­jo ša­li­gat­vio pa­lik­tas sta­ty­bų reg­la­men­to ne­ati­tin­kan­tis bor­diū­ras.

Kad pro­ble­mą iš­spręs­ti ga­li­ma tri­mis sem­tu­vais as­falt­be­to­nio, nie­kam ne­rū­pi.

Taip pat pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą ra­tu­ki­nin­kams bū­tų pri­va­lu ir prie švie­so­fo­ro Mai­ro­nio gat­vė­je ties Ma­žą­ja Dai­li­de.

Be­je, kaip la­bai pro­tin­gai ir be di­de­lių są­nau­dų ga­li­ma su­tvar­ky­ti dar nuo so­viet­me­čio li­ku­sių ša­li­gat­vių nuo­va­žas, įro­do de­ši­ny­sis Li­kiš­kė­lių gat­vės ruo­žas nuo Jau­ni­mo iki Jaz­mi­nų gat­vės. Va­di­na­si, ga­li­ma, kai yra no­ro ir su­pra­ti­mo.

Tik­rais Aly­taus „žiež­ma­riais“ ga­li­ma lai­ky­ti „Vil­kyš­kių pie­ni­nės“ fir­mi­nę par­duo­tu­vę Jot­vin­gių gat­vė­je.

Dar 2016 me­tais raš­tu krei­piau­si į par­duo­tu­vės va­do­vą, klaus­da­mas, ka­da bus įreng­tas Sta­ty­bos tech­ni­nį reg­la­men­tą ati­tin­kan­tis pan­du­sas ve­ži­mė­liais ju­dan­tiems ne­įga­lie­siems? Jo­kio at­sa­ky­mo.

Ta­da pa­ra­šiau Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai. Po dvie­jų mė­ne­sių skam­bi­na kon­tro­lie­rius ir klau­sia, ar jau su­tvar­ky­ta. At­sa­kiau, jog šu­nys lo­ja, o ka­ra­va­nas ei­na. Taip yra lig šiol.

Juo­kin­giau­sia, kad pan­du­są ant dvie­jų laip­te­lių su­ręs­ti vie­tos ten yra ma­žiau­siai iš dvie­jų pu­sių, ir tai pa­da­ry­ti ga­li­ma la­bai pi­giai. De­ja, toks pas mus yra „so­cia­liai at­sa­kin­gas ver­slas“. 

Na, jei­gu jau są­ži­nė ne­su­vei­kia, tai bent Sta­ty­bos tech­ni­nis reg­la­men­tas STR 2.03.01:2001, ku­ris yra, ci­tuo­ju: „pri­va­lo­mas vi­siems sta­ty­bos da­ly­viams, ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims bei įmo­nėms, ne­tu­rin­čioms ju­ri­di­nio as­mens tei­sių, ku­rių veik­lą reg­la­men­tuo­ja Sta­ty­bos įsta­ty­mas [17.2], taip pat sta­ty­bos vals­ty­bi­nį re­gu­lia­vi­mą vyk­dan­čioms vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­joms“, tu­rė­tų pri­rem­ti prie sie­nos.

Tik ar yra mies­te ins­ti­tu­ci­ja, pri­žiū­rin­ti, kaip to reg­la­men­to lai­ko­ma­si nau­jo­se sta­tyb­vie­tė­se ir kaip ne­įga­lie­siems pri­tai­ko­ma ap­lin­ka, kur tai tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta?

Bai­kit, ne­ma­nau. Nes jei bū­tų, ne­si­ras­tų to­kių švie­žių nesu­si­pra­ti­mų, kaip ka­vi­nu­kė su te­ra­sa prie pės­čių­jų-dvi­ra­čių ta­ko.

Vis­kas ten gra­žu, be­trūks­ta len­te­lės „Tik bal­tie­siems“, kad ne­įga­lie­ji ten ne­pa­gei­dau­ti­ni, ir taip iš to­li ma­to­si.

O jei­gu no­rė­tu­mėt juo­do­jo hu­mo­ro ne­įga­lių­jų in­teg­ra­ci­jos te­ma, nu­ei­ki­te prie Di­džio­sios Dai­li­dės, ku­rios pa­kran­tė­je du­ris at­vė­rė ka­vi­nu­kė.

Į ją pa­tek­ti ra­tuo­tiems ne­įga­lie­siems ir ma­moms su vai­kiš­kais ve­ži­mė­liais ant maž­daug 45 laips­nių nuo­žul­nu­mo laip­tų pri­kal­tos dvi siau­ros len­tu­tės, su­prask – įva­ža. Mie­lai pa­sko­lin­siu ve­ži­mė­lį jos įren­gė­jams, kad pir­mie­ji ją iš­ban­dy­tų.

Tai­gi, da­bar ma­din­ga tam­pa links­niuo­ti žo­džių jun­gi­nį „ge­ro­vės vals­ty­bė“. Ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams, iš po­li­ti­kų lū­pų tai lie­sis vis di­des­niais ir pla­tes­niais srau­tais.

Ta­čiau ge­ro­vės vals­ty­bė – tai ne vien di­des­nės pen­si­jos, al­gos ir ma­žes­nė so­cia­li­nė at­skir­tis, bet ir ben­druo­me­niš­ku­mas, kiek­vie­no iš­ties­ta ran­ka sil­pnes­niam, bied­nes­niam, ki­to­kiam, orios sa­vi­jau­tos su­kū­ri­mas vi­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams.

Tik ne­svai­ki­me, jo­kia par­ti­ja, jo­kia vy­riau­sy­bė, joks pre­zi­den­tas ši­to ne­su­kurs. Pir­miau­sia pri­va­lo­me pra­dė­ti pa­tys nuo sa­vęs.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.